- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1133-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01173-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- UAB „Litagros prekyba“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovei V. R. pagal atsakovo UAB „Litagros prekyba“ priešieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui UAB „Litagros prekyba“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui UAB „Litagros prekyba“ dėl 50 245,28 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 17 256,43 Lt skolą, 3651,13 Lt palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat, pripažinti ieškovės 2011-07-28 ir/ar 2012-02-13 įskaitymus negaliojančiais. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Prašymas motyvavo tuo, kad priešieškinio suma yra didelė, ieškovė vengia vykdyti prievolę.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi prašymą tenkino. Atsakovo UAB „Litagros prekyba“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo ieškovei V. R. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 20 908 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias ieškovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, nurodydamas, kad bendra arešto suma neturi viršyti 20 908 Lt sumos. Leido ieškovei šios nutarties pagrindu areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su atsakovu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą, areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 20 908 Lt sumai (apvalinama), uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o nesant turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas, priklausančias ieškovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti.
Šalies argumentai
Ieškovė V. R. atskiruoju skundu prašo skundžiamą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Nurodo, kad pareikštame ieškinyje dėl nuostolių priteisimo ji pateikė 17 256,43 Lt užskaitą, apie tai buvo informuotas atsakovas, dėl nurodytos priežasties, ieškinys pareikštas ne 67 501,71 Lt sumai, bet 50 245,28 Lt sumai.
Atsakovas, grįsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, pateikia teismui išrašus iš Hipotekos registro apie ieškovei priklausančio turto įkeitimą, tačiau sąmoningai nevertina duomenų apie didžiąją prievolių, kurioms užtikrinti buvo įkeistas turtas, įvykdymo dalį. Ieškovė nurodo, kad pagal 5 paskolos sutartis likusi mokėti bankams suma yra maža, palyginus su turtu, kuris įkeistas hipoteka, dėl to nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės mokumas nežinomas, nes realiai jos valdomas turtas yra daug didesnis nei įsipareigojimai kredito įstaigoms. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai suvaržyta ieškovės teisė naudotis jai priklausančiu turtu ir taip pažeisti šalių pusiausvyros principai.
Teismas nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, tačiau apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad vien ši aplinkybė nesudaro automatiškai pagrindo taikyti turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji yra ūkininkė. Būtent nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sutrukdyti sklandžiai jos ūkio veiklai, dėl ko ieškovė patirtų neproporcingai didelių nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepažeisdamas ekonomiškumo, proporcingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo principais, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pagal naujausią formuojamą teismų praktiką yra laikomasi nuomonės, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas ir tuo atveju, jei preliminariai (prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2389/2011). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal atsakovo pareikštus priešieškinio reikalavimus negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Tokiu būdu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant į jo pareikštus reikalavimus bei įrodymus, kuriais jis grindžia nurodomas aplinkybes priešieškinyje.
Atskirajame skunde dėstomos aplinkybės apie priešieškinio reikalavimų pagrįstumą yra reikšmingos nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
Apeliantė nurodo, jog reikalavimo suma jai nėra didelė, todėl taikyti laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu nebuvo pagrindu, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog į bylą pateikti įrodymai apie ieškovės turtinę padėtį nepaneigia šio jos teiginio ir nesudaro pagrindo neabejoti jos finansinėmis galimybėmis įvykdyti galimai palankų atsakovui teismo sprendimą. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų iš Hipotekos registro, ieškovei priklausantis turtas yra suvaržytas hipoteka, informacijos apie kitą turtą, kuriam nebūtų taikomi apribojimai, ieškovė nepateikė, ji nenurodė, kad turėtų kitų pajamų, kurių pakaktų vykdant teismo sprendimą. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas vertino tik tą aplinkybę, kad jai priklausantis turtas yra įkeistas, tačiau nevertino duomenų apie didžiąją prievolių, kurioms užtikrinti buvo įkeistas turtas, įvykdymo dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys apie prievolių, užtikrintų hipoteka, įkeitimu, dalies įvykdymą, nėra pagrįsti kitais įrodymais, išskyrus apeliantės paaiškinimais atskirajame skunde, be to, nėra aišku, ar atskirojo skundo pateikimo bei jo nagrinėjimo dienai ieškovės turtinė padėtis yra nepasikeitusi ir ji toliau sėkmingai vykdo minėtas prievoles, todėl šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamos teismo nutarties neteisėta ar nepagrįsta.
Apeliantė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepagrįstai suvaržytų jos teisę naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu ir taip pažeistų interesų pusiausvyrą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka motyvuodamas tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais asmens, kuriam jos yra taikomos, teisių ir interesų suvaržymais, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Pažymėtina, kad priešieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra turtinio pobūdžio, jo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto, o jo nesant – piniginių lėšų areštas - proporcingos siekiamiems tikslams, atitinkančios ekonomiškumo principą.
Pasak apeliantės, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali sutrikdyti sklandžią jos ūkio veiklą, dėl ko ji patirtų neproporcingai didelių nuostolių, tačiau šio savo argumento nepagrindė įrodymais, todėl įvertinant tai, kad asmuo dėstomas aplinkybes, kuriomis grindžia nesutikimą su skundžiama nutartimi, turi pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.), šis jos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau apeliantė, manydama, kad dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolių, gali kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (Civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 1 dalis) arba apskritai - įmokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, taip pat pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (Civilinio proceso kodekso 148 str.), siekdama, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jos teises ir turtinius interesus.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.