Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-06-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-1104-750/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-29
Bylos Nr.
e2YT-1104-750/2022
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00353-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
R. B., L. Š., A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1104-750/2022Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00353-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 29 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo teisėja Dalia Zimantienė,sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. B.,suinteresuotiems asmenims R. B., L. Š., A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. B., L. Š., A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

P. V. B. prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. – L. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir valdė jo sutuoktinė E. B. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. B. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir iki šiol valdo jos sūnus V. B.. Nurodo, kad pareiškėjas V. B. gimė tėvų I. L. B. ir E. B. šeimoje. Be pareiškėjo jo tėvai susilaukė dar 4 vaikų, tai: R. B., L. Š. (mergautinė pavardė B.), A. B. ir I. B.. I. B. mirė (duomenys neskelbtini), ji vaikų susilaukusi nebuvo.

Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas I. - L. B. mirė (duomenys neskelbtini), o motina E. B. - (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį tėvas I. - L. B. buvo pateikęs dokumentus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir tik po jos mirties Klaipėdos apskrities viršininko 2005-03-01 sprendimu Nr. 33-9524 ir įsakymu Nr. 13.6-712 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. B. valdytą nekilnojamąjį turtą - 1,73 ha žemės ir jam perduota neatlygintinai 1,87 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). I. - L. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo sudėtis (duomenys neskelbtini) pasipildė grąžintu 1,87 ha žemės sklypu, į kurį atkurti nuosavybės teisę jis pretendavo. Taigi, palikėjas I. - L. B. įgijo grąžintą nekilnojamąjį turtą, kurį galėjo kaip palikimą palikti savo įpėdiniams.

Po I. - L. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė ir pareiškėjo motina E. B. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ji liko gyventi tuometinėje šeimos sodyboje, priėmė visus sutuoktinio likusius namų apyvokos, buities daiktus, šeimos suvenyrus, nuotraukas, t. y. elgėsi su sutuoktinio turto dalimi kaip savininkė. E. B. rūpinosi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą atkūrimu sutuoktinio vardu, o Klaipėdos apskrities viršininko 2005-03-01 sprendimu ir įsakymu sutuoktiniui I. - L. B. atkūrus nuosavybės teisę į minėtą 1,87 ha žemės sklypą, E. B. užbaigė tvarkyti žemės registracijos dokumentus ir tad ji šią dirbo, augino pasėlius, t. y. elgėsi su šiuo turtu kaip jo savininkė. Taigi E. B., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, savo valią priimti mirusio sutuoktinio I. - L. B. palikimą išreiškė aktyviai išreikštais konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodė, kad ji, kaip įpėdinė, palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininke, siekdama įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise ir jį valdyti kaip savo.

Po E. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjo ir visų suinteresuotų, t. y. brolių R. ir A. bei sesers L., sutarimu pareiškėjas priėmė visą motinos palikimą, t. y. jos namų apyvokos ir buities daiktus, nuotraukas, taip pat ir minėtą 1,87 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pradėjo dirbti žemę, auginti pasėlius ir rūpintis žemės sklypu kaip jo savininkas. Po E. B. mirties pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jis priėmė visą likusį motinos palikimą ir elgiasi su juo kaip savininkas. Pareiškėjas, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, savo valią priimti E. B. palikimą išreiškė aktyviai išreikštais konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodė, kad jis, kaip įpėdinis, palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku, siekdamas įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise ir jį valdyti kaip savo.

P. V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. -L. B. jo tėtis, E. B. - mama. Jie buvo penki vaikai, viena sesuo I. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Ji vaikų neturėjo. Iki mirties tėtis gyveno (duomenys neskelbtini) sodyboje, o mama (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties likusiu turtu: namų apyvokos daiktais, baldais, žeme, rūpinosi mama. Po mamos mirties likusį turtą prižiūrėjo jis. Po tėčio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nei vienas iš vaikų nesikreipė. Po tėčio mirties yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Po mamos mirties dėl paveldėjimo į notarą kreipėsi visi vaikai ir buvo išduotas paveldėjimo liudijimas – paveldėjo butą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys R. B., L. Š., A. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pritaria V. B. pareiškimui.

Suinteresuotas asmuo R. B. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu ir paaiškino, kad buvo penki vaikai, viena sesuo (duomenys neskelbtini) mirė. Ji vaikų neturėjo. Iki mirties tėtis gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėčio mirties likusiu turtu rūpinosi mama. Tėvai santuokos nebuvo nutraukę. Po mamos mirties mūsų bendru sutarimu palikimą priėmė ir juo rūpinosi brolis V. B.. Po tėčio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kreipėsi tik po mamos mirties.

Suinteresuotas asmuo L. Š. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu ir paaiškino, kad tėvai santuokos nebuvo nutraukę. Buvo penki vaikai, viena sesuo mirė. Po tėčio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) po mamos mirties. Tėtis iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėčio mirties turtu rūpinosi mama, o po mamos mirties – brolis V. B..

Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu paaiškino, kad tėvai santuokos nebuvo nutraukę. Buvo penki vaikai, viena sesuo mirė. Ji vaikų neturėjo. Tėtis iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties likusį turtą prižiūrėjo mama, o po jos mirties – brolis V. B.. Po tėčio mirties dėl palikimo į notarą nesikreipė, visi kreipėsi į notarą po mamos mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad I. – L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J. (po santuokos sudarymo – B.), gim. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė 5 vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė R. B., (duomenys neskelbtini) – L. B. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) – Š.), (duomenys neskelbtini) – A. B., (duomenys neskelbtini) - I. B.. I. B. mirė (duomenys neskelbtini).

I. – L. B. mirė (duomenys neskelbtini). E. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apskrities viršininko 2005-03-01 sprendimu Nr. 33-9524 ir įsakymu Nr. 13.6-712 I. L. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. B. valdytą nekilnojamąjį turtą - 1,73 ha žemės ir jam perduota neatlygintinai 1,87 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2022-03-15 rašte Nr. (2.3.6 E) 6R nurodė, kad Klaipėdos regioniniame valstybės archyve iki 1992-11-30 saugomuose Šilutės rajono notarinės kontoros dokumentuose, iki 1995-11-06 saugomuose Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro dokumentuose, duomenų apie paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) mirus I. L. B., nerasta.

Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. (duomenys neskelbtini)išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo I. B. paveldėjo 1/5 dalį E. B. paveldimo turto. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu V. B. paveldėjo 1/5 dalį E. B. paveldimo turto. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu A. B. paveldėjo 1/5 dalį E. B. paveldimo turto. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu R. B. paveldėjo 1/5 dalį E. B. paveldimo turto. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu L. Š. paveldėjo 1/5 dalį E. B. paveldimo turto.

Atsižvelgiant į tai, kad I. – L. B. palikimas atsirado jam mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius. (duomenys neskelbtini) mirus E. B. galiojo naujasis šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos CK nuostatos.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių bei pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad po I. – L. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą faktiškai priėmė jo sutuoktinė E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi ji liko gyventi tuometinėje šeimos sodyboje, priėmė visus sutuoktinio likusius namų apyvokos, buities daiktais, šeimos suvenyrus, nuotraukas, ji taip pat rūpinosi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą atkūrimu sutuoktinio vardu, užbaigė tvarkyti žemės registracijos dokumentus, šią žemę dirbo, augino pasėlius, t. y. elgėsi su šiuo turtu kaip jo savininkė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, po E. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė I. B., V. B., R. B., L. Š., A. B., tai patvirtina minėtų asmenų pareiškimai Šilutės rajono 1-am notaro biurui dėl palikimo priėmimo. Minėtiems asmenims išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, kuriais jie paveldėjo mamos E. B. turtą. Esant tokioms aplinkybėms prašymo dalis nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir iki šiol valdo jos sūnus V. B., atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas palikimo priėmimo tikslu, kad po I. – L. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir valdė sutuoktinė E. B. iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, palikimo priėmimo tikslu, kad po I. - L. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir valdė sutuoktinė E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė