Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1022-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-02Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
2S-1022-560/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07075-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
BUAB „Domus Rex“
Atsakovas
Lidex International Ltd
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1022-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07075-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Domus Rex“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įgalioto asmens Tado Ziminsko, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovo BUAB „Domus Rex“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įgalioto asmens Tado Ziminsko, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui Lidex International Ltd., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Domus Rex“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įgalioto asmens Tado Ziminsko, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo Lidex International Ltd. ieškovo naudai priteisti 5 180,82 Lt be pagrindo gautų piniginių lėšų. Taip pat ieškovas prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis ieškinio sumos ribose, taip pat iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas uždrausti vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-12-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1213-258/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-811/2013.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-15 nutartimi ieškovo BUAB „Domus Rex“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įgalioto asmens Tado Ziminsko, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui įrodymų ar bent tikėtinų duomenų, kurių pagrindų būtų galima teigti, jog atsakovas gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtą, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju piniginių lėšų grąžinimas ieškovui gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Pažymėjo, kad deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis. Taip pat nurodė, kad iš ieškovo suformuluoto prašymo matyti, jog ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens AB ,,Swedbank“ atžvilgiu – uždrausti vykdyti išieškojimą pagal aukščiau minėtas teismo nutartis, t.y. pateikti jas antstoliui, tačiau pažymėjo, kad šioje byloje reikalavimai AB ,,Swedbank“ nėra pareikšti, jis šioje byloje yra ne atsakovas, o trečiasis asmuo, todėl toks prašymas, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį, tikslus ir pačią jo esmę, negali būti tenkinamas. Be to, nurodė, kad trečiajam asmeniui AB ,,Swedbank“ pateikus minėtas nutartis vykdyti, vykdymo proceso metu pateiktus prašymus dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, atidėjimo, vadovaudamasis CPK 625-628 str. nuostatomis, nagrinėtų antstolis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas BUAB „Domus Rex“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įgalioto asmens Tado Ziminsko, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-15 nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad piniginės lėšos atsakovui yra pervestos beveik prieš 2 metus, todėl pagrįstai manytina, jog šias lėšas atsakovas jau yra išleidęs, jos gali būti trečiųjų asmenų dispozicijoje, o atsakovas už jas įsigijęs turto. Be to, atsakovas yra užsienyje veikiantis juridinis asmuo, todėl nesant jo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų arešto, išieškojimas taps komplikuotas arba visiškai neįmanomas, kadangi sužinojęs apie pateiktą ieškinį atsakovas gali imtis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą (perleis savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėps, sunaikins, sužalos ar atliks kitokius veiksmus, turinčius įtakos teismo sprendimo įvykdymui bei teisėtų BUAB „Domus Rex“, jos kreditorių teisių, interesų ir lūkesčių užtikrinimui). Nesutiko su teismo teiginiu, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik santykyje tarp ieškovo ir atsakovo. Ieškovas pagrindė teismui sprendimo šioje byloje tiesioginę įtaką AB „Swedbank“ interesams, teisėms ir pareigoms, įrodė, kad AB „Swedbank“ turi interesą šioje byloje. Be to, AB „Swedbank“ veiksmai, kuriais bankroto administratorius buvo paprašytas nedelsiant įvykdyti teismo nutartis, rodo ketinimus įvykdyti minėtas sutartis ir gauti pinigines sumas. Jei vykdymo veiksmai būtų pradėti, atsirastų reali grėsmė paties bankroto administratoriaus turtinėms teisėms, dėl to administratorius patirtų didelę žalą, o tai būtų pagrindas kilti naujiems teisiniams ginčams ir teismų procesams ateityje. Pagrindas kilti ginčams ateityje atsirastų ne tik dėl trečiojo asmens, bet ir dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašo atskirąjį skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lidex International Ltd. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo dalį, kuria prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, atmesti; palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-15 nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu; tenkinti ieškovo atskirojo skundo dalį, kuria prašoma iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas uždrausti vykdyti išieškojimą pagal įsiteisėjusias teismo nutartis; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-15 nutarties dalį, kuria atsisakyta uždrausti vykdyti išieškojimą pagal įsiteisėjusias teismo nutartis iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas 5 180,82 Lt sumą gavo teisėtu pagrindu ir šis pagrindas šiuo metu nėra išnykęs, todėl akivaizdu, kad ieškinys, kuris reiškiamas dėl nepagrįsto praturtėjimo, negali būti laikomas net preliminariai pagrįstu, dėl to negali būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar kitų dokumentų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir veiksmus, dėl kurių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Mano, kad ieškinyje nurodyti vien deklaratyvūs teiginiai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo turto atžvilgiu. Pažymi, kad atsakovas turi turto Lietuvos Respublikoje ir šis turtas yra vertas daugiau nei ieškinio reikalavimas. Ieškovo bankroto byloje yra patvirtintas atsakovo 60 651,32 Lt finansinis reikalavimas, ir tai sudaro beveik 1 proc. tarp visų trečiosios eilės kreditorių, todėl šios turtinės teisės laikytinos atsakovo turtu, esančiu Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu ieškovo bankroto procese pardavinėjamas ieškovui priklausantis neįkeistas nekilnojamasis turtas, todėl jį pardavus už pirkėjų pasiūlytas kainas, ieškovas gautų 146 300 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad turtas bus paskirstytas proporcingai trečios eilės kreditoriams, ši suma sudarytų 1 463 Lt. Be to, ieškovas šiuo metu yra prisiteisęs 448 858 Lt sumą, tai reiškia, kad atsakovo gautina pinigų suma, ieškovui išieškojus šią sumą, sudarytų 4 489 Lt. Tai reiškia, kad atsakovo turimo finansinio reikalavimo vertė yra didesnė už ieškinio reikalavimo sumą, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurio prašo netenkinti. Nurodo, kad šioje byloje akivaizdu, jog ieškovo reikalavimai AB „Swedbank“ atžvilgiu nėra pagrįsti faktiniais bei teisiniais argumentais, tiksliau AB „Swedbank“ atžvilgiu iš viso nėra reiškiama jokių reikalavimų. AB „Swedbank“ šioje byloje trečiuoju asmeniu nesąžiningai įtrauktas tik todėl, kad jo atžvilgiu būtų bandoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios neturi nieko bendra su ieškinio reikalavimais. Šioje byloje nėra jokio ryšio tarp AB „Swedbank“ atžvilgiu prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo nagrinėjamoje byloje. Mano, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Nurodo, kad AB „Swedbank“ nepažeidė niekieno teisių ir teisėtų interesų, priešingai BUAB „Domus Rex“ bankroto administratorius savo tyčiniais veiksmais padarė žalą kreditoriui, tai yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Trečiojo asmens nuomone, su konstituciniu teisėtos valstybės principu būtų nesuderinamas uždraudimas kreditoriui gauti jam teisėtai priklausančias sumas tik dėl to, kad tai nesąžiningam asmeniui, dėl kurio kaltės ir kilo žala, sukeltų nepatogumų. Mano, kad jei apelianto prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, tai keltų pavojų ir bankinės sistemos stabilumui, jei tokia praktika bus taikoma visuotinai. Taigi mano, kad taikytinos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų teisingumo ir lygiateisiškumo principus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, ieškovo paaiškinimus bei atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.

Ieškovo teigimu, reikalavimo suma (5 180,82 Lt) yra didelė, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal teismų praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis. Kitaip tariant, taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2007, 2007-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-81/2007). Taigi, sprendžiant šį klausimą gali būti nagrinėjama, ar reikalavimo suma yra didelė atsakovui, bet ne ieškovui. Vien aplinkybė, jog reikalavimo suma yra didelė ieškovui, nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, dokumentus, teismo vertinimu, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui reikalavimo suma yra didelė ir atsakovas gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtą, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju piniginių lėšų grąžinimas ieškovui gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde remiasi deklaratyviais argumentais, kad atsakovas gali imtis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau šie teiginiai, nesant juos pagrindžiančių įrodymų ar kitų dokumentų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teisių. Ieškovo argumentai, jog atsakovas yra užsienyje veikiantis juridinis asmuo, todėl neturi turto Lietuvos Respublikoje, o tai komplikuotų arba padarytų visiškai neįmanomu būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, yra nepagrįsti, nes neįrodyti. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovo bankroto byloje yra patvirtintas atsakovo 60 651,32 Lt dydžio finansinis reikalavimas, taigi realizavus ieškovui priklausantį turtą, galimai bus padengta dalis atsakovo finansinio reikalavimo.

Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas prašo uždrausti vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-12-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1213-258/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-811/2013 iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Pirma, pagal aukščiau minėtą laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str.). Ieškovo pareikštas prašymas taikyti šioje civilinėje byloje jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (draudimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus pagal įsiteisėjusias teismų nutartis) nėra tiesiogiai susijęs su šios civilinės bylos reikalavimu (ieškinio dalyku) – priteisti be pagrindo gautas pinigines lėšas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu bei apimtimi. Aplinkybė, kad ieškovas prašo priteisti nurodytą sumą, pati savaime dar nesuponuoja grėsmės, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimai ieškovo naudai priimto teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš bylos medžiagos matyti, jog vykdymo veiksmai dar nėra pradėti. CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikomas tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 3 d.), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480/2011), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. CPK 18 str. reglamentuotas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime, nutartyje ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Todėl išieškojimas, vykdant teismo spendimą (nutartį), gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Kitaip teismo sprendimo (nutarties) privalomumas prarastų prasmę. Pagal pareikštų reikalavimų pobūdį, esant ieškovo atžvilgiu priimtam palankiam teismo sprendimui, jo vykdymas galėtų būti užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, nestabdant išieškojimo vykdant įsiteisėjusias teismo nutartis. Ieškovo argumentai, kad neuždraudus vykdyti išieškojimo pagal įsiteisėjusias teismo nutartis bankroto administratoriui bus padaryta žala, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai aktualūs. Kaip nurodyta, teismo priimti ir įsiteisėję sprendimai (nutartys) privalo būti vykdomi (CPK 18 str.). Nepagrįstai sustabdžius įsiteisėjusių teismo nutarčių vykdymą, būtų paneigtas minėtas principas, pažeisti trečiojo asmens AB „Swedbank“ teisėti interesai. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jis nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su ieškinyje pareikštais reikalavimais, nepagrindė tos aplinkybės, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Taigi dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Ieškovo BUAB „Domus Rex“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įgalioto asmens Tado Ziminsko, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-15 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius