- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- N1-1751-1109/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39969-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- V. S., O. R., U. A.
- Nukentėjusysis
- N. J.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.11.7Elgesio apribojimas (BK 87 str.)
- 1.1.11.10Bausmių ir jų skyrimo ypatumai nepilnamečiams (BK 90-91 str.)
- 1.1.11.12Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nukentėjusiajam N. J., atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei, įstatyminei atstovei K. J.,
teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), 11 klasėje, netekėjusi, nedirbanti, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), II-oje gimnazijos klasėje, nedirbantis, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
U. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis fabrike ,,(duomenys neskelbtini)“ gamybos operatoriumi, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždrausta visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su H. K. ir A. S.,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S., O. R. būdami nepilnamečiais, ir U. A. 2020 m. spalio 2 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką, o būtent: V. S. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus nepilnamečiui N. J. į veidą, po ko U. A. ir O. R. tyčia po vieną kartą kumščiais sudavus nukentėjusiajam į veidą, o N. J. nukritus ant žemės, U. A. dar du kartus kumščiu sudavus jam į veidą ir kaire koja užmynus ant galvos, taip padarydami N. J. viršutinės lūpos ir nosies sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tarką.
Šiais veiksmais V. S., O. R. ir U. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamoji V. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti 2020 m. spalio 2 d. apie 18.00–19.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) parką išsiaiškinti su N. J. dėl jo skleidžiamų apkalbų apie ją. Atvykus buvo daug žmonių, buvo šurmulys. Susitikus su N. J. jie apsižodžiavo, N. J. nesmarkiai sudavė jai per petį, po to ji kumščiu sudavė nukentėjusiajam į žandikaulį. Parke buvo daug žmonių, jie galėjo matyti, kad ji trenkė nukentėjusiajam. Tada atbėgo O. R. ir U. A. jai padėti, atliko tokius veiksmus, kaip parašyta kaltinamajame akte – tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini), po ko (duomenys neskelbtini) pargriuvo ant žemės. Kas vyko, kai (duomenys neskelbtini) pargriuvo ant žemės, ji nepamena. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra jos draugai, suduodami smūgius (duomenys neskelbtini) jie gynė jos garbę. Ji gailisi dėl savo veiksmų, pripažįsta, jog buvo neadekvati, nemokėjo spręsti problemų. Nukentėjusiojo atsiprašė, šis sakė, jog nebepyksta. Supranta, jog savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą N. J. ir sutrikdyti visuomenės rimtį, sutinka su civiliniu ieškiniu.
Kaltinamasis O. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti 2020 m. spalio 2 d., apie 18.00–19.00 val., kai jis buvo (duomenys neskelbtini) parke su U. A. ir dar keletu kitų asmenų. Juos su U. A. pakvietė – sakė, kad vyksta konfliktas. Nuėjus pamatė N. J. ir jo draugą, matė, kad vyko kažkoks aiškinimasis, matė ten ir V. S.. Jis su U. A. taip pat įsikišo į tą aiškinimąsi, liepė (duomenys neskelbtini) atsiprašyti. Kieno atsiprašyti nepamena. Po to jis kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į žandikaulį ar skruostą, N. J. nukrito. Kas vyko po to, jis nepamena, nes išeidinėjo iš konflikto vietos. Kai jis sudavė (duomenys neskelbtini), U. A. stovėjo šalia. Pats nematė, bet žino, kad prieš jam suduodant smūgį nukentėjusiajam, (duomenys neskelbtini) sudavė ir U. A.. Taip parašyta byloje. Jis koja (duomenys neskelbtini) nespyrė, bet gali šį smūgį prisiimti. Jam rodė vaizdo įrašą, bet tame vaizdo įraše užfiksuotas ne jis (O. R.). Kas užfiksuotas, neatskleis. Mano, kad tą asmenį žino, nes jis turi tokį patį džemperį, kaip užfiksuotas įraše. Nors jis daug ko iš įvykio nepamena, bet negali būti taip, kad neprisimintų, jog spyrė. Įraše užfiksuotas asmuo kitaip apsirengęs nei jis (O. R.) buvo įvykio metu. Jis buvo apsirengęs juoda odine striuke, džemperiu ir džinsais. Kodėl sudavė nukentėjusiajam, negali paaiškinti, (duomenys neskelbtini) matė pirmą kartą. Sudavė, nes buvo tą dieną piktas, nemąstė ką daro. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina neigiamai. Gailisi dėl to, kad konflikto nesprendė žodžiais. Kiti aplinkiniai matė jo veiksmus. Nukentėjusysis galėjo jausti skausmą po jo smūgio. Jis turi problemų dėl pykčio nevaldymo. Jam dėl to buvo išrašyti vaistai. Anksčiau dėl nevaldomo pykčio įsiveldavo į muštynes, šiuo metu, kai supyksta, eina pabūti vienas su savimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalį pagarsino kaltinamojo O. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 89–90), kur jis parodė, jog 2020 m. spalio 2 d. apie 19.00 val., jis buvo (duomenys neskelbtini) parke kartu su A. S., U. A. ir dar dviem panelėmis. Atėjo žmogus, kuris pasakė, kad parke, didelėje pievoje, vyksta konfliktas. Jis kartu su U. A. nuėjo iki vietos, pažiūrėti, kas vyksta. Ten pamatė, jog buvo daug žmonių, kurie stebėjo konfliktą, kuris vyko tarp N. J., jo draugo ir kažkokių panelių. Jis įsitraukė į vykstantį konfliktą, norėjo išsiaiškinti. Nematė, kad V. S. įvykio metu būtų sudavusi smūgį nukentėjusiajam. O. R., U. A. kalbantis su N. J. ir jo draugu, U. A. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, po ko jis (O. R.) taip pat sudavė kumščiu N. J. į veidą, po ko šis nukrito ant žemės. Kas vyko paskui, jis nematė arba neatsimena. Kad U. A. būtų dar sudavęs smūgių N. J. neprisimena, nežino, ar šis koja buvo užmynęs N. J. galvą. Galėjo taip būti, tačiau nepamena, jog jis (O. R.) būtų N. J. koja įspyręs į krūtinę. Supranta, kad tokiais savo veiksmais, matant aplinkiniams asmenims, galėjo pažeisti viešąją tvarką ir parodyti nepagarbą aplinkiniams, dėl to labai gailisi. Jo mama Ž. R. 2021 m. balandžio 24 d. iš savo banko sąskaitos Kauno teritorinei ligonių kasai pervedė 85 eurus, taip atlygindama jo padarytą turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai.
Teismo posėdžio metu O. R. patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme sakė tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad galėjo spirti nukentėjusiajam, tačiau nurodė, kad tiksliai to nepamena. Tyrėja sakė, kad jis galintis prisiimti spyrį, kad dėl to blogiau nebus, todėl taip ir išėjo – jis prisipažino spyręs, nors to ir nebuvo. Pripažįsta smūgį nukentėjusiajam į veidą, tačiau jis nukentėjusiajam nespyrė. Kaltę dėl spyrio prisiima, nes nenori įskųsti draugo. Civilinis ieškinys didokas, tačiau sutinka atlyginti. Šiuo metu dirba savaitgaliais, uždirba po 80 eur.
Kaltinamasis U. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti 2020 m. spalio 2 d. kai buvo su O. R. ir dar keliais draugais (duomenys neskelbtini) parke, ant kalno. Atbėgo draugas ir pasakė, kad vyksta konfliktas pievoje, todėl nuėjo su O. R. pasižiūrėti. Ten buvo daug žmonių, viduryje minios stovėjo N. J. su draugu, jie kalbėjosi su panelėmis. Po to įsiterpė O. R., aiškinosi, lyg pradėjo konfliktuoti. Tada jis (U. A.) pirmas trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veido šoną. Po to sudavė O. R., N. J. nukrito ir tada jis (U. A.) dar sudavė du kartus iš rankos ir iš kojos – užtrypė, uždėjo koją ant galvos. Taip elgėsi, nes norėjo pasirodyti prieš kitus. Po to, kai užmynė koja, galėjo būti, jog nuėjo prie kitų žmonių. Pasakė, kad ateina nukentėjusiojo tėvai, todėl jis išėjo namo. Nematė, ar O. R. spyrė. Kai jam rodė įrašą, jis sakė, kad spyrė arba (duomenys neskelbtini) arba kitas asmuo, bet nė vieno nepatvirtino. Kas spyrė koja, nematė, nes tuo metu stovėjo prie parkūro. Konflikto metu taip pat matė V. S., ji konfliktavo su N. J., matė, kaip N. J. pirmas sudavė V. S. į petį, po to ji jam sudavė į veidą. Ar šie apsikeitimai smūgiais buvo prieš jo suduotus smūgius (duomenys neskelbtini) ar po, šiandien nepamena. Patvirtina, jog teisingi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pamatę, jog (duomenys neskelbtini) su draugu konfliktavo su panelėmis, jis su (duomenys neskelbtini) taip pat įsijungė į konfliktą. Tada prie (duomenys neskelbtini) iš kažkur atėjusi, priėjo V. S., kažką nukentėjusiajam pasakė ir tada (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini) per petį, o (duomenys neskelbtini) trenkė kumščiu jam atgal, tada (duomenys neskelbtini) susigriebė už veido, nuėjo atokiau, po kiek laiko (duomenys neskelbtini) sugrįžo į tą pačią vietą, kažką kalbėjo ir tada O. R. sudavė kumščiu (duomenys neskelbtini) į veidą, po to smūgius sudavė jis (U. A.). Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, jaučiasi savimi nusivylęs, nukentėjusiojo atsiprašė posėdžio metu. Mano, kad civilinis ieškinys kiek per didelis, tačiau sutinka atlyginti.
Nukentėjusysis N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti 2020 m. spalio 3–4 d. nuo 17.00 val. iki 20.00 val. kai buvo (duomenys neskelbtini) parke su pažįstamu, bendravo. Tuo metu buvo susipykęs su panele, kuri (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pasakė, kad jis ja naudojosi tik dėl lovos. Bendraujant su draugu (duomenys neskelbtini) parke, atėjo V. S., su kuria dėl šitų apkalbų įvyko žodinis konfliktas ir V. S. trenkė kumščiu jam į veidą. Tiksliai neprisimena, žino iš liudytojų, kad tada pribėgo kompanija, kurioje buvo U. A. su draugais, kurie neva sužinojo apie minėtas apkalbas ir dėl to jį sumušė. Kaip sumušė, nepamena dėl tuo metu patirtos galvos traumos – smegenų sukrėtimo. Viskas vyko prie parkūro arenos. Naktį po įvykio pabudo nežinodamas, kur yra, suprato, kad yra ligoninėj, nesuprato, kas įvyko. Matė, kad jam siuntė vaizdo įrašus, kuriuose matėsi, kaip jis buvo mušamas. Po sumušimo buvo ištinusi lūpa, išsipūtęs žandikaulis, skaudėjo galvą. Galvos skausmą ir skausmą dėl kitų sužalojimų jautė apie dvi savaites, mėnesį. Buvo paskirtas gydymas, turėjo gulėti namuose, apie mėnesį nėjo į mokyklą, vartojo raminamuosius ir nuskausminamuosius vaistus. Vaistus nuo skausmo vartojo apie 1,5 savaitės, raminamuosius – apie dvi savaites. Po įvykio kai vartojo vaistus, buvo gerai, prieš tris mėnesius galvos skausmai atsinaujino, būdavo lengvų galvos skausmų, didesni pasitaikydavo kartą per mėnesį. Reikėdavo net vaistų. Po įvykio jautėsi pažemintas, norėjo atkeršyti. Įvykio aplinkybes atsimena protarpiais. Po V. S. suduoto smūgio nepamena, ar buvo sužeidimas, galėjo būti mėlynė, bet, jei gerai prisimena, lyg nieko nebuvo. Nepamena, ar jis sudavė smūgį V. S.. (duomenys neskelbtini) smūgį jam tikriausiai matė (duomenys neskelbtini) ir jo draugai. Pats to nepamena, bet pamena, ką girdėjo praėjusio posėdžio metu. Kai atsiskyrė su V. S., nematė, kur ji nuėjo. U. A. su draugais atėjo po pusvalandžio, gal po valandos po to. Kai (duomenys neskelbtini) su draugais priėjo, vyko kažkoks konfliktas, bet kas ką sakė, nepamena. (duomenys neskelbtini) su tuo nesusijusi. Po susitikimo su V. S. nežino, ar kažkas trenkė, tačiau yra vaizdo įrašai, kuriuose matyti, jog smūgius jam sudavė U. A. ir jo draugas. Jis gulėjo ant žolės, o U. A. su koja trypė jam ant galvos. Kai jis stovėjo, jam kraujas bėgo iš nosies ir U. A. draugas jam iš kojos spyrė į veidą. Kai (duomenys neskelbtini) draugas spyrė į veidą, jis (N. J.) klūpėjo ant kelių. Kuris smūgis buvo pirmesnis, nežino. Kiek jam žinoma, jį sumušė dėl to, kad ant viso parko jis apšnekėjo (duomenys neskelbtini). Tai pasakė jam U. A., kurį buvo sutikęs vasarą. Dėl to, kad viskas nufilmuota, įkelta į socialinius tinklus, jis jautėsi pažemintas, buvo nemalonu. Palaiko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir prašo jį priteisti.
Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti 2020 m. rugsėjo–spalio mėnesį, kai apie 17.00–18.30 val. po treniruotės buvo (duomenys neskelbtini) parke, prie parkūro buvo muštynės, kur buvo didelė grupuotė visokių paauglių. Žino, kad kažkoks vyras trenkė paaugliui. Kaip buvo sumuštas N. J., nematė. N. J. nepažįsta, bet galėjo būti, jog tą dieną matė jį kraujuota nosimi. Tuo metu, kai nukentėjusysis buvo sumuštas, jis (liudytojas) buvo arčiau parko fontano, kuris nuo parkūro gal kokių 300 metrų atstumu. Nematė, kad vaikinas būtų mušamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. L. parodymus (1 t., b. l. 150–151), kur jis parodė, jog treniruotei pasibaigus, apie 18.30–19.00 val., trise su draugais nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką. Atėjus į parką, prie parkūro aikštelės, pievoje, pamatė susibūrusius nepilnamečius, kurie tarpusavyje kalbėjosi. Netoli to būrio pamatė vaikiną, sėdintį ant žolės, jam buvo kruvina nosis, taip pat šalia jo stovėjo keli jaunuoliai, buvo ir vaikinų, ir mergių. Netoliese pamatė (duomenys neskelbtini), kuris kartu su jais nuėjo prie būrio žmonių pasiteirauti, kas vyksta. Priėjus prie būrio, pamatė mergaitę (duomenys neskelbtini), kurios paklausus kas įvyko, ji papasakojo, kad kažkokie vaikinai sumušė kitą vaikiną, kurį matė su kruvina nosimi, nes jis lindo prie kažkokių panelių, jas negražiai vadino. Tos merginos pasikvietė kažkokius vaikinus, kurie jį ir sumušė. Jis matė, kad sumuštas vaikinas pradėjo vaidinti, kad nieko neatsimena ir telefonu paskambino savo mamai. Po kiek laiko pamatė, kad atvyko minėto vaikino tėvai, o jis su savo drauge (duomenys neskelbtini) pradėjo eiti per parką į parduotuvę, (duomenys neskelbtini) išėjo namo, o kiti du draugai pasiliko parke. Jiems einant, išgirdo rėkavimus iš tos pačios vietos, kur buvo prieš tai. Priėjo arčiau ir pamatė ant žemės gulintį paauglį ir nuo jo nueinantį suaugusį vyrą. Tada prie gulinčio vaikino priėjo kiti paaugliai, padėjo jam atsistoti ir visi pradėjo šalintis iš tos vietos. Jis tada toliau su (duomenys neskelbtini) ėjo į parduotuvę, matė kaip pro parką pravažiavo policijos pareigūnai. Kitą dieną jam atėjus į parką, ten buvę asmenys pasakojo apie įvykį, sakė, kad tas vaikinas buvo sumuštas dviejų ar trijų vaikinų, kuriems 15, 16 metų, vieno vardas galėjo buvo (duomenys neskelbtini).
Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad pačių muštynių jis nematė. Kodėl U. A. sakė, kad (duomenys neskelbtini) galėjo suduoti ir jis (V. L.), nežino.
Liudytojas T. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, viską pasakė policijoje. Žino, jog buvo muštynės, bet, kas kam trenkė, nematė. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo T. B. parodymus (1 t., b. l. 158–159), kur jis parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2020 m. rudens vakare, vienas atėjo į (duomenys neskelbtini) parką pasportuoti. Sportuojant matė, kad aplink buvo daug žmonių, jaunimo, tačiau jokių konfliktų nematė. Vėliau matė, kaip į parką atvyko keturi policijos ekipažai. Policijos pareigūnai priėjo prie kažkokių jaunuolių, jų kažko klausinėjo, tada jis taip pat nusprendė prieiti ir pasidomėti, kas atsitiko. Priėjęs prie nuošalyje buvusių vaikinų ir merginų, pasiteiravo, kas nutiko, o jie paaiškino, kad buvo muštynės. Iš tolo pamatė sėdintį vaikiną, suprato, kad jis ir buvo sumuštas, nes sėdėjo ant žemės. Jam stovint ir toliau žiūrint, kas vyksta, prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie jį nusivedė į savo mašiną.
Liudytojas T. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai teisingi.
Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis vyko seniai ir aplinkybių nepamena, pamena tik tiek, kad (duomenys neskelbtini) parke vyko muštynės.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsino liudytojo A. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 124–125), kur jis parodė, kad 2020 m. spalio 2 d. apie 13.00 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) parką, kur susitiko su U. A. ir N. B.. Vėliau prie jų prisijungė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios pasakė, kad N. J. prie jų prisikabino, grasino išsikviesti draugus ir jas sumušti. Visi priėjo prie N. J. ir jo draugo, paklausė, kodėl kabinėjasi prie jaunesnių panelių, kodėl jas siuntinėja. Jis kalbėjosi su N. J. draugu. N. J. tuo metu buvo truputį nuošaliau, prie jo buvo ir U. A.. Aplink buvo labai daug žmonių, kurie jam ir N. J. draugui buvo dalinai užstoję N. J. su U. A., todėl jis nematė ką U. A. darė N. J., tačiau matė, kad jis buvo jam užsimojęs kumščiu, tačiau nematė, ar trenkė, taip pat nematė, kad N. J. nukristų ant žemės. O. R. matė parke, tačiau negali pasakyti, ar tuo metu jis buvo prie N. J. ir ar jam ką nors darė. Po to jis nuėjo prie savo draugo (duomenys neskelbtini), su kuriuo stovėjo prie rampų, kas vyksta toliau, nežiūrėjo.
Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad užsimojimą kumščiu matė apie 10 metrų atstumu, tame tarpe buvo ir kitų žmonių. Ar šalia U. A. matė kitus kaltinamuosius, nepamena. Tą dieną parke matė O. R., tačiau su juo apie įvykį nekalbėjo.
Liudytojas K. A. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių nelabai pamena. Pamena, kad su (duomenys neskelbtini) buvo parke, sumušė (duomenys neskelbtini) – trenkė du kartus. Nepamena, ar tai buvo vienas žmogus ar du skirtingi. Pamena, kad sėdėjo parke ant suoliuko, atėjo grupelė žmonių, tada dar viena grupelė žmonių ir įvyko įvykis. Kodėl N. J. buvo sumuštas, jis nežino. Kai sumušė N. J., jis buvo šone apie 10–15 metrų atstumu.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsino liudytojo K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 137–138), kur jis parodė, kad 2020 m. spalio 2 d., dienos metu susitiko su savo draugu N. J., kartu atėjo į (duomenys neskelbtini) parką. Jiems sėdint ant suoliuko, įvyko žodinis konfliktas su šalia buvusia mergaite, kuri pasikvietė savo pusseserę ar sesę. Jos vėliau pasikvietė daugiau draugų, kelis vaikinus. Tarp vaikinų, jo ir N. J. įvyko žodinis konfliktas. Pokalbis vyko dėl prisikabinimo prie merginų, jie vis reikalavo mergaitės atsiprašyti. Pokalbio metu viena mergina kumščiu sudavė N. J. į veidą. Jis nematė, kad N. J. merginai suduotų atgal. Jam kalbant su vienais vaikinais, išgirdo dar vieno smūgio garsą. Atsisukęs pamatė N. J. gulintį ant žemės, o šalia jo stovėjo vaikinas. Suprato, kad tas vaikinas sudavė smūgį N. J., nes jis stovėjo šalia jo, o kiti asmenys stovėjo ratu aplinkui, tačiau kuo ir į kokią vietą sudavė N. J., jis nematė. Tada prie N. J. priėjo kažkoks vaikinas iš to rato, ir jis, gulinčiam ant žolės N. J., koja užmynė ant galvos. Po to N. J. atsistojo ir nuėjo, o jis dar kalbėjosi su kitais vaikinais. Po kiek laiko priėjo prie N. J., klausė ar jam viskas gerai, tačiau jis buvo labai pasimetęs, klausė, kur jis randasi. Vėliau buvo iškviesta policija ir greitoji.
Liudytojas K. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukų atpažino vieną žmogų, t. y. U. A.. Nežino kokios buvo priežastys suduoti N. J.. Smūgių sudavimas jį šokiravo. Po merginos smūgio už kelių sekundžių vėl išgirdo smūgį, sudavė vaikinas. Posėdyje dalyvaujanti mergina (V. S.) yra ta, kuri sudavė N. J. smūgį.
Liudytoja L. C. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš metus, vakare, su N. J. ir K. A. atėjo į draugystės parką. K. A. kažkaip pavadino mergaitę ir atėjo daug žmonių. K. A. išėjo, todėl visi užsipuolė N. J.. Nepamena, kas buvo sakoma, bet prasidėjo muštynės. Nežino, kas pirmas trenkė, bet kai N. J. gulėjo ant žemės, jį mušė. N. J. mušė U. A.. Kadangi ji buvo šalia, matė kaip U. A. mušė nukentėjusįjį. U. A. smogė kumščiu du kartus į galvą ir kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, spyrė jam į galvą – su pėda užmynė ant galvos. Buvo daugiau veiksmų, tačiau tiksliai nepamena. Parke buvo su draugais, buvo didelė kompanija, apie 20 žmonių. Prieš muštynes buvo kalbamasi, kad N. J. kažką su mergaite padarė, vyko kalbos dėl mergaitės – kad N. J. draugavo su ja tik dėl naudos, po to, nukentėjusįjį nuvedė į šoną, kas nuvedė, nepamena, ir pasidėjo muštynės. Galėjo būti, kad V. S. sudavė N. J.. Ji (liudytoja) nuo muštynių vietos buvo 5 metrų atstumu. Po muštynių visi išėjo, jie pakėlė nukentėjusįjį, paskambino jo mamai, kuri iškvietė policiją ir greitąją, po to N. J. buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Po muštynių nukentėjusysis kalbėjo, kad neprisimena, jam baisu, ant jo galvos matėsi sužeidimas, jis sakė, kad jam skauda galvą. Atvykusiai nukentėjusiojo mamai ji papasakojo apie įvykį parke. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo rodomos nuotraukos, ji atpažino U. A. ir O. R.. Galėjo būti, jog ji ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog O. R. spyrė į pilvą nukentėjusiajam, tačiau dabar to patikslinti negali. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Su tyrėja peržiūrėjo vaizdo įrašus. Kas filmavo, ji nežino. Vaizdo įrašuose matėsi N. J., U. A. ir O. R.. Jos komentarai, peržiūrint vaizdo įrašus, buvo teisingi. Liudytoja nurodė, kad įvykio metu matė V. S.. Ją matė, kai sėdėjo prie muštynių vietos, tačiau neprisiminė, ką ji darė. Galėjo būti, kad V. S. trenkė nukentėjusiajam, tačiau nežino, ar ji buvo iki galo, gali būti, jog po to ji išėjo. Po įvykio jai galimai grasino U. A., sakė, kad jeigu ji pasakys, kas įvyko, turės jam sumokėti 100 eurų.
Liudytoja K. J. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo namuose, sodyboje. Ji paskambino sūnui N. J., tačiau atsiliepė L. C., kuri pasakė, kad N. J. yra sumuštas (duomenys neskelbtini) parke. Paprašė L. C., kad ši pabūtų su juo, kol ji atvyks. Atvykusi į vietą pamatė didelį žmonių susibūrimą, matė sėdintį sūnų N. J. ant suoliuko. Sūnus klausė jos, kas atsitiko. L. C. pasakė, jog N. J. sumušė, sudaužė, sudavė smūgius, jį spardė ir visa tai nufilmavo. Matėsi ištinęs veidas ir lūpa. Ji kitą dieną gavo vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip vieną kartą spyrė, vos nešokinėja ant galvos, N. J. keliasi, krenta, praranda sąmonę. U. A. spardė galvą ne vieną kartą. Vežamas į ligoninę nukentėjusysis daug kartų klausė, kas atsitiko. Sūnus sakė, kad jis buvo su draugu parke, prasidėjo kalbos apie V. S.. Su ja apsižodžiavo, ši trenkė nukentėjusiajam, gražiuoju baigė kalbėtis, po to jau gavo smūgį į nugarą. Prabuvo ligoninėje, darė tyrimus, sakė, kad N. J. reikės gydytis namuose, nes turi atsistatyti su laiku atmintis. Jo atmintis buvo prasta. Buvo pas neurologus, norėjo pristatyti visus dokumentu, tačiau jai pačiai buvo infarktas. Nukentėjusiajam dvi savaites reikėjo gulėti, nevaikščioti ir dabar tai taip pat atsiliepia. Jai apie įvykį viską papasakojo L. C., sakė, jog ji norėjo prieiti prie nukentėjusiojo, tačiau jai neleido. Palaiko civilinį ieškinį dėl 3 000 turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Po įvykio sūnus niekur neina, su draugais nesusitinka, dažniau prašo, jog pas jį draugai ateitų, reikės vėl tyrimus darytis. Kur nukentėjusysis eina, ten visur U. A.. Jam daromas psichologinis spaudimas, rašomos grasinančios žinutės.
Liudytoja Ž. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra O. R. motina. Sūnus nuo pat gimimo yra hiperaktyvus vaikas. Dėl to buvo kreipėsi į medikus, buvo skirti vaistai. Buvo ugdymo bėdų, ramiai pamokose nenusėdėdavo, bet rimtesnių problemų nebuvo, lanko mokyklą. Buvo atkreipusi dėmesį dėl draugų, tačiau viskas buvo susitvarkę, nemano, kad kažkas jam įtaką darytų. Administracinių nusižengimų nebuvo iki 14 metų. Šeimoje problemų taip pat nebuvo. Kad būtų dalyvavęs kitose muštynėse, ji nežino, nėra girdėjusi. O. R. jos klauso, dėl to nusiskundimų neturi. Sūnų auklėja viena. Su tėvu sūnus bendrauja, tačiau jis kartu negyvena. Vaiko teisių specialistai dėl sūnaus elgesio su ja nėra nekontaktavę. Neturi galimybių atlyginti civilinį ieškinį, nes šiuo metu nedirba. Sūnus dėl įvykio pergyveno, matė, kaip nervinosi.
Ekspertė Z. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išvada dėl N. J. padarytų sužalojimų buvo surašyta remiantis medicininiais dokumentais, gydytojų įrašais. Jam buvo konstatuota dešinės lūpos, nosies sumušimas, padaryti kietu, buku daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Galėjo būti padaryta spiriant, trenkiant kumščiu ar panašias savybes turinčiu daiktu. Medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad stebima ištinusi nosis, hematoma poodinė. Nosies sumušimas su poodine kraujosruva. Smegenų sukrėtimo požymių dokumentuose nekonstatuota. Neobjektyvūs smegenų sukrėtimo požymiai būtų: pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas, koordinacija sutrikusi. N. J. skundėsi skausmu žandikaulio, lūpų srityje, sąmoningas, orientuotas, savyje. Dėl tokių sužalojimų turėtų prisiminti įvykio aplinkybes. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, tačiau buvo ne mažiau dviejų trauminių poveikių. Duomenų apie tolimesnį gydymąsi nebuvo. Padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Smegenų sukrėtimas – difuzinis galvos smegenų sužalojimas, kuris sutrikdo galvos smegenų veiklą. Nagrinėjamu atveju buvo sumušimas ir sužalojimai, konstatuoti veido galvos dalyje – nosies ir lūpos sumušimas. Tai, kad asmuo neatsimena, negali mokytis, nėra pagrindas konstatuoti smegenų sukrėtimą.
Iš 2020 m. spalio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad K. J. pranešė apie tai, kad 2020 m. spalio 2 d. laikotarpyje tarp 17.00–18.00 val. (duomenys neskelbtini) parke keturi jai nepažįstami nepilnamečiai asmenys sumušė jos nepilnametį sūnų N. J., o būtent: pargriovę jį ant žolės, visi kojomis spyrė daug smūgių jam į galvos sritį, taip pat šokinėjo ant galvos, dėl ko jos sūnus neteko sąmonės ir pats nepamena įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 30).???
Iš 2020 m. lapkričio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad N. J. konstatuota viršutinės lūpos, nosies sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį, nosies sritį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Objektyvių galvos smegenų sukrėtimo požymių nekonstatuota. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 2 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 69–70).??
Iš 2020 m. spalio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. C. atpažino O. R., kaip asmenį, kuris 2020 m. spalio 2 d. muštynių metu Draugystės parke galimai trenkė (duomenys neskelbtini) į veidą. Šį asmenį atpažįsta pagal kairėje ausyje esantį auskarą, plaukų formą, iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 111–116).??
Iš 2020 m. gruodžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. A. atpažino U. A. kaip asmenį, kuris N. J. sudavė smūgį, po kurio N. J. nugriuvo ant žemės (1 t., b. l. 140–143).???
Iš 2020 m. spalio 5 d. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikti du su įvykiu susiję vaizdo įrašai (1 t., b. l. 170).???
Iš 2020 m. spalio 9 d. vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos 2020 m. spalio 5 d. savanoriškai pateikė K. J.. Vaizdo įraše užfiksuota grupė jaunuolių, stovinčių aplink vieną ant žemės gulintį jaunuolį, kuris susiėmęs už galvos. Užfiksuota, kaip vienas jaunuolis spiria kaire koja gulinčiam jaunuoliui į galvos sritį ir nueina nuo jo, tačiau iš vaizdo įrašo fiksavimo perimetro nedingsta. Aplink jaunuolį, kuriam buvo suduota, būriuojasi kiti įvairaus amžiaus vaikinai ir merginos, kurie stebi gulintį jaunuolį, sustoję aplink jį. Kitame vaizdo įraše užfiksuota ta pati aplinka, matyti, kaip jaunuolis, sėdėdamas ant žolės, užsideda kepurę su snapeliu, už jo stovi jaunuolis, kuris spyrė ir tuo tarpu iš jį supančios jaunuolių minios ateina galimai kitas jaunuolis ir koja spiria į krūtinės sritį jaunuoliui, kuris tuo metu bandė stotis, ko pasėkoje jaunuolis vėl parklupo. Iškart atsistojęs jaunuolis, nuėjo į priešingą pusę. Aplink jį buriavosi kiti įvairaus amžiaus vaikinai ir merginos, kurie tik stebėjo apsupę jaunuolį. Vaizdo įrašo trukmė 00.14 min (1 t., b. l. 174–179).???
Iš 2021 m. balandžio 1 d. papildomos vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos 2020 m. spalio 5 d. savanoriškai pateikė K. J.. Papildomai apžiūrėti du vaizdo įrašai, dalyvaujant įvykio liudytojai L. C., jos atstovei pagal įstatymą O. P. ir psichologei J. J.. Atidarius vaizdo įrašą, matyti plati teritorija, apaugusi žole, tolumoje matosi medžiai. Vaizdo įraše užfiksuotas ant žolės gulintis apie 16 metų amžiaus jaunuolis, kurį liudytoja L. C. atpažįsta kaip N. J.. Pirmą vaizdo įrašo sekundę, prie gulinčio N. J. prieina vaikinas, kurį liudytoja L. C. atpažįsta kaip U. A.. Vaizdo įraše užfiksuota kaip U. A. gulinčiam N. J. kaire koja stipriai užmina galvą. Vaizdo įraše užfiksuotos šešios merginos. Viena jų dėvi žalsvos spalvos kelnes, baltos spalvos palaidinę, yra užsidėjusi ant pečių rausvos spalvos kuprinę, liudytoja L. C. įvardina, kad tai yra ji. Dalį merginų liudytoja atpažino, kitų nepažįsta merginų. Vaizdo įraše užfiksuota šeštoji mergina, kuri stovi prie U. A., liudytoja L. C. atpažįsta kaip ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios jokių kitų duomenų nežino. Po U. A. smūgio koja į galvą, N. J. pasikelia nuo žolės ir klūpėdamas ant sulenktų kojų susiima rankomis už galvos. Vaizdo įrašas baigiasi, jo trukmė 17 sekundžių. Atidarius kitą vaizdo įrašą matyti kaip N. J. sėdi ant žolės, aplink jį yra susibūriavusios pirmame vaizdo įraše aprašytos merginos ir šalia stovintis U. A.. Aplink N. J. yra ir kitų jaunuolių. Užfiksuota, kaip prie sėdinčio N. J. prieina vaikinas, kurį liudytoja L. C. įvardina kaip galimai O. R., tačiau pilnai įsitikinusi nėra, nes jo veido nesimato, tačiau jį atpažįsta iš kūno sudėjimo ir drabužių stiliaus. Vaizdo įraše užfiksuota kaip galimai O. R. pakelia koją nuo žemės, tuo metu vaizdo kamerą užstoja kitas tamsiais drabužiais apsirengęs vaikinas. Minėtam vaikinui pasitraukus nuo vaizdo kameros, matyti, kad N. J. nuo patirto kontakto su galimai O. R., atsisėda ant žolės. Paskui N. J. atsistoja, valosi veidą. Vaizdo įrašo trukmė 14 sekundžių (1 t., b. l. 180–182).???
Iš 2020 m. spalio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams patruliuojant, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) parke, (duomenys neskelbtini), žaidimų zonoje, didelėje aikštelėje buvo sumuštas vaikinas, jam sužalotas žandikaulis, nosis, kraujuoja, buvo praradęs sąmonę. Pranešė nukentėjusiojo mama. Nuvykus nurodytu adresu, buvo pastebėtas vyras, kuris policijos pareigūnus kvietė, nes sulaikė vieną iš asmenų dalyvavusių muštynėse. Priėjus prie vyrų, nustatyta, kad įtariamąjį sulaikė L. B., kuris nurodė, kad būdamas parke pastebėjo, kaip sulaikytas G. G. atėjęs į (duomenys neskelbtini)s parką ranka trenkė iš pažiūros nepilnamečiui vaikui į veidą, kuris po smūgio nukrito ant žemės. Kartu su liudytoju ir įtariamuoju priėjus prie greitosios medicinos pagalbos, paaiškėjo, kad konfliktas prasidėjo (duomenys neskelbtini) parke, t. y. grupelė jaunuolių užsipuolė ir sumušė N. J., kuris po muštynių paskambino savo mamai K. J., kuri atvyko kartu į įvykio vietą. K. J. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, rado savo sumuštą vaiką N. J. ir merginą L. C.. K. J. policijos pareigūnams paaiškino, kad L. C., jiems atvykus, nurodė vieną iš jaunuolių, kuris mušė jos sūnų, todėl pareigūnas nuėjo prie nurodyto jaunuolio ir jam sudavė į veidą, bei po smūgio pradėjo šalintis, kur, kaip anksčiau nurodyta, jį sulaikė L. B., kuris nurodė jaunuolį, kurį G. G. sumušė. Priėjus prie nurodyto jaunuolio, nustatyta, kad jis vardu N. B., kuris patvirtino, jog sulaikytas asmuo G. G. jam trenkė į veidą dėl neaiškių aplinkybių. Aiškinantis aplinkybes, prie jų priėjo L. C., kuri jiems nurodė dar vieną jaunuolį, kuris galimai mušė N. J.. Priėjus prie nurodyto jaunuolio, jis prisistatė, kaip T. B., kuris buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, jis aiškino, kad nieko nemušė. Greitosios medicinos pagalbos brigada nukentėjusius asmenis, tai yra N. B. ir N. J., išvežė apžiūrai į LSMU (1 t., b. l. 184–185).??
Iš 2020 m. spalio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad patikslinus įvykio aplinkybes, nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiai, t. y. 2020 m. spalio 2 d. laikotarpiu tarp 17.00–18.00 val. K. J. sūnui N. J., būnant (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), prie pastarojo priėję 4-5 jaunuoliai pargriovė jį ant žemės bei kojomis ir rankomis sudavė smūgius į galvos sritį (1 t., b. l. 19).
Iš 2020 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Draugystės parkas, pramogų zona, kurioje yra krepšinio aikštelė, ,, (duomenys neskelbtini)“ (kliūčių ruožo) statiniai bei tinklinio aikštelė (1 t., b. l. 21–27).
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi 252,82 eur dydžio civilinį ieškinį, kurio atsisakė, nes atsakovai U. A., A. S. ir Ž. R. 2021 m. balandžio 20 d. – 2021 m. balandžio 26 d. pilnai atlygino privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 252,82 eur dydžio žalą (1 t., b. l. 73–77, 2 t., b. l. 185).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. S., O. R. ir U. A. viešoje vietoje vartojus fizinį smurtą N. J. atžvilgiu ir taip bendrais veiksmais nežymiai jam sutrikdžius sveikatą bei šiais savo veiksmais viešoje vietoje sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamųjų kaltė įrodyta pačių kaltinamųjų parodymais, iš dalies nukentėjusiojo N. J. parodymais, liudytojų K. A., V. L., T. B., L. C., A. S. parodymais, vaizdo įrašų medžiaga, kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Be to, kaltininko veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015).
Kaltinamieji pripažino, jog kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis jie tyčia vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo N. J. atžvilgiu viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Nors dalies įvykių kaltinamieji tiksliai nurodyti negalėjo dėl to, kad praėjo nemažas laiko tarpas po įvykio, tačiau jų parodymai kartu vertinant su liudytojų parodymais, vaizdo įrašų medžiaga logiški ir nuosekliai tarpusavyje susiję bei patvirtina esmines inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes.
Kaltinamoji V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, jog išgirdusi, kad N. J. skleidžia apie ją apkalbas, išvyko į draugystės parką dėl to pasiaiškinti. Jai besiaiškinant su N. J. kitų paauglių akivaizdoje, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu (duomenys neskelbtini) jai sudavė į petį, o ji jam sudavė kumščiu į veido sritį – į žandikaulį. Po to tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini), po ko (duomenys neskelbtini) pargriuvo ant žemės. Taip jie gynė jos garbę.
Tiek kaltinamasis O. R., tiek ir U. A. pripažino, jog buvo kilęs konfliktas tarp kitų asmenų, kurio metu jie viešoje vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajam N. J.. O. R. parodė, jog jis su U. A. įsikišo į konfliktą, reikalavo, kad N. J. atsiprašytų, po ko O. R. sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis nukrito. U. A. taip pat pripažino, jog matė, kaip N. J. su draugu kalbėjosi su panelėmis, į pokalbį įsiterpė O. R., pradėjo konfliktuoti, tada jis (U. A.) pirmas trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veido šoną, po to sudavė O. R., N. J. nukrito ir tada jis (U. A.) dar sudavė du kartus iš rankos ir iš kojos – užtrypė nukentėjusiajam ant galvos. Liudytojas K. A. patvirtino, jog po to kai N. J. sudavė viena iš buvusių mergina, iš karto, už kelių sekundžių, jis išgirdo smūgio garsą ir matė ant žemės nukritusį N. J., o šalia jo vaikiną, taip pat matė, kaip tuo metu vienas iš aplink buvusių vaikinų koja užmynė nukentėjusiajam ant galvos. Liudytoja L. C. taip pat parodė, kad parke dėl kalbų įvyko konfliktas, muštynės, kurių metu buvo sumuštas N. J.. Ji pati matė kaip U. A. smogė kumščiu du kartus į galvą, o kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, spyrė jam į galvą – su pėda užmynė ant galvos. Patvirtino, jog įvykio vietoje buvo ir V. S., kuri galėjo suduoti N. J. smūgį. Peržiūrint vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vienas iš muštynių epizodų, patvirtino, jog viena iš šalia stovinčių merginų yra „(duomenys neskelbtini)“, o U. A. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino kaip asmenį, kuris buvo šalia jos ir sudavė N. J. ne mažiau dviejų smūgių kumščiu ir gulinčiam užmynė ant galvos. Liudytoja patvirtino, jog buvo ir daugiau smūgių, tačiau visko ji nepamena. Liudytojas A. S. parodė matęs, kaip konflikto metu U. A. buvo užsimoję suduoti nukentėjusiajam, tačiau, ar sudavė, nematė, įvykio metu matė ir O. R..
Liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad L. C. pranešė, jog jos sūnų sumušė parke, o sūnus pasakojo, kad būnant su draugu parke, prasidėjo kalbos apie V. S., tada su ja apsižodžiavo, ši trenkė nukentėjusiajam, po to jis gavo smūgius. Jos sūnui buvo sužalota lūpa, ištinęs veidas. Jis buvo pristatytas į ligoninę, negalėjo mėnesį lankyti mokyklos, suprastėjo atmintis. Po įvykio jis nieko neprisiminė, vis klausinėjo, kas atsitiko.
Po įvykio sumuštą nukentėjusįjį taip pat matė liudytojai V. L. ir T. B.. V. L. matė, kad nukentėjusiojo nosis buvo kruvina, o merginos sakė, kad jį sumušė.
Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės taip pat patvirtina, jog U. A. sudavė koja – stipriai užmynė nukentėjusiajam ant galvos, kai šis gulėjo ant žemės. U. A., peržiūrėjęs vaizdo įrašą, paaiškino, kad jame užfiksuotas asmuo, atliekantis nurodytus veiksmus, yra jis.
Visi šie įrodymai nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitą papildo ir patvirtina, jog V. S., O. R. ir U. A. 2020 m. spalio 2 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje vartojo fizinį smurtą N. J. atžvilgiu, o būtent: V. S. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nepilnamečiui N. J. į veidą, po ko U. A. ir O. R. tyčia po vieną kartą kumščiais sudavė nukentėjusiajam į veidą, o N. J. nukritus ant žemės, U. A. dar du kartus kumščiu sudavė jam į veidą ir kaire koja užmynė ant galvos.
Nukentėjusiojo parodymais, jo mamos K. J. parodymais, specialisto išvada bei specialistės Z. M. paaiškinimais teisme nustatyta, kad po įvykio nukentėjusiajam buvo sumušta viršutinė lūpa ir nosis, sumušimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje, kietais, bukai daiktais, kuom galėjo būti kumštis ar koja. Dėl to nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, jog visi kaltinamieji nurodė smogę į veido galvos sritį, be to, U. A. dar ir stipriai užmynė nukentėjusiajam galvą, todėl nustatyti padariniai galėjo atsirasti dėl bet kurio iš jų veiksmų. Dėl šių aplinkybių konstatuojama, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra neteisėto visų kaltinamųjų elgesio pasekmė ir yra susiję priežastiniu ryšiu su jų atliktais veiksmais – fizinio smurto vartojimu.
Be to, nustatyta, jog smurtas buvo vartotas viešoje vietoje, matant daugybei kitų paauglių, buvo ne vienkartinis. Tai lėmė, kad buvo iškviesta policija bei greitoji. Liudytojai patvirtino, jog tai atkreipė jų dėmesį, jie ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Visa tai patvirtina, jog kaltinamųjų veiksmai – fizinio smurto vartojimas buvo ne tik įžūlūs, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, bet ir sukėlė realias pasekmes – sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką.
Nors dalies įvykio aplinkybių kaltinamieji teigė nepameną, tačiau visi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji matė vienas kito smurto vartojimo veiksmus, suprato jų pobūdį bei pavojingumą ir jiems pritarė vienas po kito suduodami smūgius ar spyrius. Kaip jau aptarta, liudytoja L. C. patvirtino, jog įvykio metu buvo ir V. S., vieną iš merginų vaizdo įraše, kur užfiksuotas smurto vartojimas, atpažino kaip „(duomenys neskelbtini)“. Be to, liudytojas K. A. patvirtino, jog vaikinų smūgis buvo iš karto po V. S. smūgio, o pati kaltinamoji V. S. patvirtino, kad po to kai ji sudavė N. J., ginti jos garbę atbėgo kiti kaltinamieji, kurie sudavė smūgius nukentėjusiajam. Vis šie įrodymai patvirtina, jog tiek O. R., U. A. matė V. S. smūgį, tiek ir ji matė šių kaltinamųjų smūgius nukentėjusiajam.
Apibendrinant konstatuojama, jog byloje įrodyta, kad kaltinamieji veikė bendrininkaudami, jie kiekvienas savo veiksmais prisidėjo prie to, kad kilo pasekmės – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikta ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei viešoji tvarka.
Kaltinamieji O. R. ir V. S. būdami, nors ir jauno amžiaus, tačiau jau paaugliai, būdami pakaltinami, lankantys ugdymo įstaigas ir turintys suvokimą apie visuotinai priimtinas elgesio ir moralės normas, o U. A. būdamas suaugęs, pakaltinamas, suduodami smūgius nukentėjusiajam viešoje vietoje, matant daugybei kitų asmenų, bendraamžių, pažįstamų ir nepažįstamų, neabejotinai suvokė, kad tai gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar net ir sutrikdyti jo sveiktą, o taip pat ir sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį, o jų veiksmų intensyvumas – nukentėjusįjį mušė trise, vienas po kito ir dar gulintį kitų asmenų akivaizdoje, rodo, kad jie tokių padarinių siekė ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Aptarti kaltinamųjų veiksmai atitinka objektyviuosius bei subjektyviuosius tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo vartojant fizinį smurtą bei viešosios tvarkos sutrikdymo požymius, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, jog viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis, kai vartojamas fizinis smurtas, apima BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius ir pasekmes, todėl kaltinamųjų veika pagrįstai kvalifikuota tik pagal BK 284 straipsnį.
Kaltinime O. R. inkriminuta taip pat ir tai, kad jis įspyrė nukentėjusiajam N. J. į krūtinę po U. A. trypimo ant galvos, tačiau teismas, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus, konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad O. R. ar kiti kaltinamieji šioje byloje būtų atlikę nurodytą veiksmą. O. R. parodė, kad jis šio veiksmo nedarė, jį pripažįsta tik siekdamas pagelbėti draugui. Taip pat paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nepatvirtino atlikęs šį veiksmą. Nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo, galimai spyręs nukentėjusiajam, yra ne jis, nes jis buvo kitaip apsirengęs. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų, kad nukentėjusiajam į krūtinę spyrė būtent O. R.. Tokių duomenų nenurodė nei vienas iš kaltinamųjų, nei nukentėjusysis, nei liudytojai. Liudytoja L. C. parodė, kad galėjo būti, jog ji ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad O. R. spyrė į pilvą nukentėjusiajam, tačiau dabar to patikslinti negali. Parodymo atpažinti metu ji atpažino O. R., tik kaip asmenį, kuris 2020 m. spalio 2 d. muštynių metu (duomenys neskelbtini) parke galimai trenkė (duomenys neskelbtini) į veidą, o peržiūrint vaizdo įrašą, kur užfiksuota, kaip prie sėdinčio N. J. prieina vaikinas, kurio pilnai nesimato, nes vaizdą užstoja kitas asmuo, liudytoja L. C. šį vaikiną įvardina kaip galimai O. R., tačiau pilnai įsitikinusi nėra, nes jo veido nesimato. Liudytoja nurodė, kad asmenį atpažino iš drabužių stiliaus, tačiau pats O. R. nurodė, kad jis tą dieną vilkėjo džinsus, nors įraše matyti, kad vaikinas vilki šviesias, galimai sportinio stiliaus kelnes. Netikėti kaltinamuoju O. R. teismas neturi pagrindo, nes smūgį ranka, po kurio nukentėjusysis krito ant žemės ir dėl kurio galėjo būti sužalota jo sveikata, kaltinamasis pripažino, neneigė, kad jo veiksmais taip pat galėjo būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu vis dar yra nepilnametis, todėl yra pagrindas tikėti, jog prisiimdamas kito asmens kaltę ir save apkalbėdamas nuoširdžiai siekia išsaugoti draugystę.
Esant šiems duomenims, teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyta, kad O. R. tyčia koja įspyrė N. J. į krūtinės sritį, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Kadangi nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis vartojo fizinį smurtą kartu su kitais asmenimis ir kitu būdu – sudavė nukentėjusiajam ranka, veikos kvalifikavimui ši aplinkybė įtakos neturi.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltę jie pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Prisipažinimo nuoširdumą teismo vertinimu rodo ir tai, kad kaltinamieji dar iki posėdžio dalimis atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, atsiprašė kaltinamojo. Nors vertino, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis, tačiau sutiko jį atlyginti.
Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamieji adekvačiai supranta ir vertina savo veikos neteisėtumą bei pavojingumą. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jie įvykdė veikdami bendrininkų grupėje ir tai jų padarytą nusikaltimą daro pavojingesniu.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skiriant bausmę nepilnamečiams taip pat vadovaujamasi baudžiamosios atsakomybės ypatumais, įtvirtintais BK 80 straipsnyje, t. y. riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Be to, BK 93 straipsnyje numatyt, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra bent vien šių alternatyvių sąlygų: jis 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
(duomenys neskelbtini) S. K. maisto pramonės ir prekybos mokymo centre charakterizuojama patenkinamai, lankomumas prastas, nurodyta, kad kartais vangiai reaguoja į klasės auklėtojos, kitų specialistų (socialinio pedagogo, specialiosios pedagogės) patarimus bei pastabas, prasidėjus nuotoliniam mokymui, pažangumas suprastėjo, tačiau baigiantis pirmam pusmečiui mokinė pradėjo keistis, atliko nemažai užduočių, pusmetį baigė turėdama teigiamus įvertinimus iš visų mokomųjų dalykų. Nors mergina yra draugiška, nuoširdi, bendraujanti su klasės draugais, kartais pritrūksta motyvacijos, valios ir atsakomybės mokantis (2 t., b. l. 13). Iš V. S. I. vertinimo pažymos matyti, kad ji gyvena kartu su tėvais ir broliais, seserimis, į Kauno pedagoginę psichologinę tarnybą dėl nepilnametės specialiųjų ugdymosi poreikių, asmenybės ir brandos vertinimų nebuvo kreiptasi. Mamai kyla problemų dėl vaikų auklėjimo, tačiau ji vaikais rūpinasi, stengiasi tenkinti jų poreikius. Šeimai teikiama nuo 2020 m. lapkričio 5 d. atvejo vadyba, nes mama pati kreipėsi pagalbos dėl vaikų auklėjimo. Vaiko teisių pažeidimų ir apsaugos poreikių nenustatyta. Šeima gyvena socialiniame trijų kambarių bute, namų aplinka tvarkinga. V. S. ramaus būdo, turi draugių (2 t., b. l. 19). Kaltinamoji priklausomybės ligų centre neregistruota, neteista, 2 kartus bausta administracine tvarka. Ji padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta ne tik į kito asmens sveikatą, ji sužalota, bet ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei viešoji tvarka. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
O. R. Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje charakterizuojamas patenkinamai. Nurodyta, jog prastai lanko pamokas, užduotis atlieka vangiai, nuotoliniu būdu jungiasi retai. Pamokų metu nedėmesingas, garsiai kalba, pertraukia kalbančius, svarstytas vaiko gerovės komisijos posėdyje, konsultuotas dalyvaujant mamai, buvo nukreiptas pas psichologą, tačiau įvyko tik viena konsultacija, nes paauglys kontaktų vengdavo. Pažada lankyti, tačiau pamokų nelanko. Iš nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos matyti, kad O. R. gyvena su mama ir vyresniąja seserimi. Mamos teigimu, vaikui nustatytas hiperaktyvumas, paskirti medikamentai, dėl praleistų pamokų bei neigiamai įvertintų 7 dalykų O. R. mokykloje buvo teikiama socialinio pedagogo pagalba, buvo svarstytas mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdyje, nukreiptas psichologo konsultacijoms. Mamai nustatytas neįgalumas, su tėvu vaikas bendrauja, tėvas dėl finansinių sunkumų laikinai išlaikymo neteikia, kartu negyvena. 2020 m. lapkričio 18 d. Kauno miesto Dainavos PK Ž. R. buvo skirtas įspėjimas, nes neatliko savo kaip motinos pareigų dorai auklėti, nesudarė sūnui aplinkos, palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje. Šeimai socialinės paslaugos neteikiamos, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui šeima nežinoma (2 t., b. l. 68–70). Kaltinamasis priklausomybės ligų centre neregistruotas, neteistas, baustas administracine tvarka. Jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta ne tik į kito asmens sveikatą, ji sužalota, bet ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei viešoji tvarka. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Nors kaltinamieji O. R. ir V. S. mokymo įstaigose nėra gerai charakterizuojami, tačiau, kaip matyti, jie stengiasi, daro pažangą, be to, abu bando dirbti. Jie pirmą kartą padarė nusikaltimą, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai ir sutiko atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam, turi šeimas, kurios jomis rūpinasi. Nors yra sunkumų, tačiau abiejų kaltinamųjų šeimos jais rūpinasi. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslai, O. R. ir V. S. nebūtina skirti bausmes, jie, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jiems auklėjamojo poveikio priemones, kadangi yra pagrindas manyti, jog šis baudžiamasis procesas jiems bus pakankama pamoka paveikti jų elgesį ateityje taip, kad jie laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
V. S. skirtinas elgesio apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant viso elgesio apribojimo laikotarpiu: mokytis arba dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
O. R. skirtinas elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant: nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Skiriant bausmę U. A. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta ne tik į kito asmens sveikatą, ji sužalota, bet ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei viešoji tvarka. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. U. A. priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrinėje klinikoje nesigydė, jo pakaltinamumu pagrindo abejoti nėra.
Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nors ir pilnametis, tačiau nusikalto būdamas labai jauno amžiaus. Vieną kartą jau yra teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą – smurto vartojimą dėl neva paskleistų apkalbų, tačiau nusikalto būdamas neteistas. Kadangi asmuo jau yra teistas, padarė panašaus pobūdžio nusikaltimą, smurtą vartoja ne pirmą kartą, nustatyta jo atsakomybę ne tik lengvinanti aplinkybė, bet ir sunkinanti aplinkybė, jo vartotas fizinis smurtas pats intensyviausias – sudavė mažiausiai tris smūgius, todėl jam skirtina laivės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui – 1 metai, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant viso laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat įpareigojant tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kadangi šią nusikalstamą veiką padarė prieš priimant ankstesnį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 2 d. baudžiamąjį įsakymą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinama su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės (laisvės apribojimo 1 metams), pridedant dalį (6 mėnesius) švelnesnės bausmės (10 mėnesių laisvės apribojimo) ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį viso laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės atlikimo laikotarpį nebendrauti su H. K. ir A. S..
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, iš jo priteista atlyginti civilinį ieškinį, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskirtina, nes tai pažeistų nukentėjusiojo šioje byloje interesus.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 7 d. 11.30 val. iki 2020 m. spalio 8 d. 14.17 val., t. y. dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Nukentėjusysis N. J. pateikė 3000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl galvos sumušimo labai pablogėjo jo atmintis, mėnesį negalėjo lankyti mokyklos, dėl to nukentėjo jo mokslai. Dėl kaltinamųjų veiksmų suduodant smūgius jis patyrė fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes buvo užpultas netikėtai, be jokios priežasties. Po užpuolimo maždaug pusę mėnesio jautė skausmą žandikaulyje, kelias dienas skaudėjo nosį, burną. Šiuo metu atsiradęs nesaugumo jausmas, vengia būti viešumoje, nes bijo būti sumuštas, sumažėjo bendravimo galimybės. Pažeminimą jautė ir dėl to, kad įvykis buvo nufilmuotas ir jį matė jo draugai (3 t., b. l. 48–50).
Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusysis buvo mušamas viešoje vietoje matant kitiems bendraamžiams, jam buvo sumušta lūpa, nosis, gydėsi ligoninėje. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų jis taip pat patyrė ir fizinį skausmą, skaudėjo sumuštas vietas bei galvą, galvos skausmai pasitaiko iki šiol. Pažymėtina, jog smūgiai buvo suduoti į galvą, t. y. jautriausią kūno organą. Dėl įvykio turėjo vartoti skausmą malšinančius vaistus, negalėjo lankyti mokyklos, suprastėjo atmintis. Be to, sumažėjo bendravimo galimybės, nes jaučia baimę, atsirado nesaugumo jausmas. Neabejotinai nukentėjusysis pažeminimą patyrė ir dėl to, kad smurto vartojimo aplinkybės buvo nufilmuotos, tapo prieinamos daugeliui pažįstamų ir nepažįstamų asmenų. Visa tai patvirtina, jog šie nukentėjusiojo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai yra realūs, juos sukėlė neteisėtas kaltinamųjų elgesys, tačiau nenustatyta, kad šie patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę didelių ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Taip pat nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą padarė labai jauni asmenys – du iš jų nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnamečiai, vienas iš jų nepilnametis yra ir šiandien, kaltę pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, sutinka atlyginti žalą.
Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau nesunkus, teismo vertinimu, dėl nusikaltimo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti nukentėjusiajam priteistina 1800 eurų dydžio suma.
Vadovaujantis CK 6.276 straipsnio nuostatomis kaltinamojo O. R. ir už jį atsakingo asmens - įstatyminės atstovės mamos Ž. R. atsakomybė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra subsidiari, o visų kaltinamųjų nukentėjusiojo atžvilgiu – solidari. Todėl civilinis ieškinys solidariai priteistinas iš kaltinamųjų U. A., V. S. ir O. R., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, subsidiariai priteistina iš civilinio atsakovo Ž. R..
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi 252,82 eur dydžio civilinį ieškinį, kurio atsisakė, nes atsakovai U. A., A. S. ir Ž. R. 2021 m. balandžio 20 d. – 2021 m. balandžio 26 d. pilnai atlygino privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 252,82 eur dydžio žalą (2 t., b. l. 185). Esant šioms aplinkybėms, procesas dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio turi būti nutrauktas.
Kaltinamajam U. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Kaltinamajam O. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. V. S. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, panaikinta.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad O. R. tyčia koja įspyrė N. J. į krūtinės sritį.
O. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, paskirti O. R. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant viso elgesio apribojimo laikotarpiu: nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. S. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant viso elgesio apribojimo laikotarpiu: mokytis arba dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3 (tris)mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti.
U. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant viso laisvės apribojimo laikotarpiu: dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį: viso laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės atlikimo laikotarpį nebendrauti su H. K. ir A. S..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 7 d. 11.30 val. iki 2020 m. spalio 8 d. 14.17 val., t. y. dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiojo N. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti solidariai iš kaltinamųjų U. A., V. S. ir O. R., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, subsidiariai iš civilinio atsakovo Ž. R..
Baudžiamąjį procesą dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.