Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji bylos Nr. 1A-80-348/2013

Teisėjas Rimas Švirinas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00611-2011-1

2013 m. sausio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Valdo Vitunsko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, gynėjai advokatai Ilonai Leketienei, nuteistiesiems V. B. ir M. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl 2012 m. spalio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams.

Nuteistasis V. B. įpareigotas per visą bausmės vykdymo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir per keturis mėnesius atlyginti nukentėjusiajai V. P. dalį – 447,60 Lt turtinės žalos.

Iš V. B. ir M. S. solidariai priteista nukentėjusiajai V. P. 895,20 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas ir M. S., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis ir M. S. veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. birželio 8 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ganyklos esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė V. P. priklausantį arklį, kurio vertė 3000 Lt.

Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" reikalavimų, nes buvo priimtas pažeidžiant išsamumo, objektyvumo, visų įrodymų vertinimo principus, nepagrįstai preziumuojant jo kaltę. Skundo autorius pažymi, kad byloje nėra nustatytas tikslus nusikaltimo padarymo laikas. Liudytojų J. M., D. S., E. K. parodymai apie tai, kad matė mane važinėjantį geltonos spalvos VW Golfu turi būti vertinami kritiškai, nes šios liudytojos yra M. S. artimieji giminaičiai, be to, šie parodymai yra melagingi, o liudytoja L. yra kaimynė, gyvena šalimais, jos parodymai taip pat melagingi.

Liudytojos E. K. parodymai dėl V. B. grasinimų M. S. yra nepagrįsti ir šioje byloje jokiais įrodymais nepatvirtinti. Iš bylos medžiagos matyti kaltinamasis M. S. yra nurodęs, kad V. B. jam paskambino ir grasino, kad pakars jei kalbės, todėl ir nusprendė netylėti ir pasakyti visą tiesą, kad nereikia slėpti. Taigi, kaltinamasis M. S., nurodo reikšmingą šioje byloje aplinkybę, tai yra priežastį, kodėl pakeitė parodymus ir kaltina jį. Tačiau šis kaltinamojo M. S. reikšmingas teiginys nebuvo patikrintas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu. Faktas, kad V. B. paskambinusi grasino M. S., byloje neįrodytas.

Taip pat teismas reikšmingo liudytojo A. B., kuris dirba Trakų policijos komisariate apylinkės inspektoriumi parodymus vertino neteisingai, juos iškraipydamas nuosprendyje. Teismas nevertino aplinkybės, kad liudytojas H. S. yra prastuose santykiuose su juo. Jo parodymai yra melagingi, kadangi jis nėra matęs jo važinėjančio su geltonu VW Golfu, nes jis buvo nevažiuojantis automobilis. Melagingi parodymai ir tai, kad B. vežiojo paštą su tuo automobiliu. Be to, šią aplinkybę paneigia rašytinis įrodymas, byloje pateikta darbo sutartis buvo terminuota, iš kurios matyti, kad B. dirbo laiškininke nuo 2011-01-20 D. S. ligos metu.

Byloje įrodyta, kad jis 2011 birželio pradžioje geltonos spalvos VW Golf automobilio nebeturėjo, nes jis dalimis, išvežant per du kartus metalo laužą iš kiemo (duomenys neskelbtini), buvo priduotas į metalo supirktuves, tai yra vairuotojas K. 2011-05-10 į UAB „XX" (šią aplinkybę patvirtina metalo laužo pirkimo-pardavimo aktas), o kitą dieną, tai yra 2011-05-11 vežė spalvotąjį metalą (geltono golfo kėbulą, kitus metalų likučius) į UAB „(duomenys neskelbtini)", nes UAB „(duomenys neskelbtini)" spalvotojo metalo netgi nepriima. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų K., K,, P,, A,, K, parodymai. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)" pažyma turėtų būti vertinama kitų įrodymų visumoje.

Apelianto nuomone, B., K. ir P. paliudijimus teismas nepagrįstai laikė melagingais, priderintais prie situacijos. Liudytojai K. ir P.nėra suinteresuoti bylos baigtimi ar jo likimu, todėl vertinant jų parodymus kartu su visais įrodymais, tokia teismo išvada neteisinga.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai atsisakė priimti įrodymą, tai yra V. B. skundą, pateiktą Trakų r. PK viršininkui, kuris patvirtina, kad liudytojo H. S. sūnus A. S. žadėjo atvykti į teismą ir duoti melagingus parodymus, kad pakenkti. Tačiau į teismą atvyko savo noru H. S.. A. S. tikslinga iškviesti ir apklausti, nes galimai jam žinomos nusikaltimo aplinkybės. Teismas nevertino aplinkybės, kad liudytojas H. S. turėjo automobilį, kuris buvo taip pat geltonos spalvos VW Golf.

Apelianto nuomone, teismas nuosprendžio nepagrindęs tinkamai įvertintais įrodymais, neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Teismas savo išvadų dėl jo kaltumo nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Skundžiamo teismo nuosprendžio išvados yra abejotinos, neatitinka pilnai liudytojų paaiškinimų baudžiamojoje byloje. Išsamus ir visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas yra vienas iš garantų, priimant teisingą nuosprendį. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi visos byloje esančios abejonės buvo išaiškintos jo nenaudai. Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktų kaltumo įrodymus, o visos abejonės būtų aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nustačius, kad jis nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, tampa nepagrįstas ir nukentėjusiosios civilinio ieškinio tenkinimas , todėl jis turėjo būti atmestas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė Ilona Leketienė prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė atmesti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą.

Nuteistasis M. S. paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas V. B. pritaikytas tinkamai.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. nurodo, jog jis jokio arklio nepavogė. Tačiau kolegijos įsitikinimu, šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip to reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d. Įrodymų vertinimo tvarka pažeista nebuvo, teismas savo išvadas grindė įrodymais, įvertintais pagal LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kolegija konstatuoja, jog buvo laikomasi ir kitos reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos - reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus, nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys yra gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o jų patikimumas patikrintas teisminio proceso metu BPK numatytomis priemonėmis.

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis tvirtina, kad liudytojų J. M., D. S., E. K. parodymai apie tai, kad matė jį važinėjantį geltonos spalvos VW Golfu yra melagingi, kad kaltinamasis M. S. jį apkalba, tačiau kolegijos nuomone nėra pagrindo netikėti tiek minėtų liudytojų parodymais, tiek ir kaltinamojo M. S. parodymais apie jų veiksmus įvykdant arklio vagystę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios distancijos teismo kaltinamojo M. S. parodymų vertinimu. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi pripažindamas kaltu V. B.. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. S. nuosekliai parodė, kad arklį pavogė būtent su kaltinamuoju V. B., tą pačią naktį arklį išvedė iš ganyklos, o paryčiais nuvedė pas V. B.. Kadangi kaltinamasis M. S. vienas vedė arklį, todėl parodymus jis davė vienu asmeniu, nes kaltinamasis V. B. jau buvo išvažiavęs automobiliu. Šie kaltinamojo M. S. parodymai yra iš esmės nuoseklūs, jis iš esmės tokius pačius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bei prie tokių parodymų pasiliko ir akistatos metu. Nors apeliantas tvirtina, kad kaltinamojo parodymai yra nepatikimi, tačiau jis nenurodė tikslių ir įtikinamų priežasčių dėl kurių M. S. turėtų tikslą apkalbėti V. B..

Tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatyta arklio pagrobimo valanda, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad arklys buvo pagrobtas būtent 2011-06-08 naktį ir, kad paryčiais buvo nuvestas V. B.. Nors pastaroji bandė klaidinti teismą, kad arklį pas ją į namus atvedė po Joninių, tačiau apylinkės teismas pagrįstai atmetė šiuos jos parodymus kaip nelogiškus ir prieštaraujančius kitiems objektyviems duomenims.

Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad jis 2011 m. birželio mėnesį geltonos spalvos automobilio VW Golf neturėjo, tačiau kolegija tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kad 2011 m. birželio mėnesį V. B. turėjo būtent tokios spalvos automobilį patvirtina, ne tik kaltinamojo M. S. parodymai, tačiau ir liudytojų J. M., D. S., V. L., E. K., A. B., H. S. parodymai.

Nepagrįsti nuteistojo V. B. skundo argumentai ir dėl jo teisės į gynybą pažeidimų atliekant ikiteisminį tyrimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog prieš kiekvieną V. B. apklausą jam buvo išaiškinama jo teisė turėti gynėją. Iš 2011-12-08, 2011-12-15 protokolų dėl gynėjo atsisakymo matyti, jog V. B. atsisakė gynėjo įtariamojo apklausos metu, tą patvirtino ne tik parašu, bet ir parašydamas, kad įtariamojo apklausos metu gynėjo atsisako. Iš to seka, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista į teisė turėti gynėja įtariamojo apklausos metu.

Kolegija daro išvadą, jog byloje pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. B. dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundo argumentus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes apylinkės teisme ištirti ir apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai visiškai patvirtina V. B. kaltę padarius LR BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Dėl šios priežasties nuteistojo V. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.