- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2-1379-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00424-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- E. Z., I. Z.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- J. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų E. Z. ir I. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1431-512/2017 pagal pareiškėjų E. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovei A. K. komercinei firmai „Inesa“, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai E. Z. ir I. Z. 2017-06-22 teisme pateikė ieškinį atsakovei A. K. komercinei firmai „Inesa“ dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovės 1 859 Eur turtinės žalos atlyginimo ir kiekvienam po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybe, numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punkte, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų E. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovei A. K. komercinei firmai ,,Inesa“, dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 str. 3 d.). Ieškovai su ieškiniu pateikė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaitą, tačiau teismas pažymėjo, kad ši institucija nėra įgaliota spręsti pacientų ir gydymo įstaigų ginčų dėl žalos atlyginimo ikiteismine tvarka, o tokią kompetenciją turi Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Ieškovai prie ieškinio nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, kad jie iki kreipimosi į teismą, kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl jų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovai nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsisakė priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjai E. Z. ir I. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad pareiškėjai 2017 m. birželio 15 d. kreipėsi į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau šių aplinkybių ieškinyje nenurodė per klaidą. Teismas, neturėdamas duomenų apie pareiškėjų išankstinį kreipimąsi į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, galėjo įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus, bet ne atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje apeliantai pareiškė ieškinį atsakovei A. K. komercinei firmai „Inesa“ dėl žalos atlyginimo, padarytos pažeidžiant paciento teises.Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 1 d.).Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. To paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į minėtos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽAĮ 24 str. 8 d.). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog teisė kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą pažeidžiant nustatytas pacientų teises, asmeniui kyla tik tuo atveju, kai asmuo pasinaudoja ikiteismine ginčo sprendimo tvarka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje. Teisė kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės kyla ne nuo kreipimosi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dienos, o nuo šios komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. vien ginčo sprendimo ne teisme procedūros inicijavimas, tinkamai jos neužbaigus, nepatvirtina asmens teisės kreiptis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-790-943/2017). Nagrinėjamu atveju apeliantai kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme privalomos tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį apeliantų ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Apeliantai ginčydami skundžiamą nutartį, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie apeliantų išankstinį kreipimąsi į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, galėjo įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus, bet ne atisakyti priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantų argumentu. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio, tačiau negali būti taikomas tais atvejais, kai nustatoma, jog egzistuoja vienas iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Apeliantai skunde nurodo, kad jie yra kreipęsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, tačiau šių aplinkybių ieškinyje nenurodė per klaidą. Su atskiruoju skundu apeliantai pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. birželio 19 d. raštą Nr. PŽK-2-495 dėl informacijos pateikimo, kuriame pažymėta, kad 2017 m. birželio 15 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija gavo apeliantų skundą dėl galimai nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų A. K. komercinėje firmoje ,,Inesa“. Minėtas raštas patvirtina apie apeliantų įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos inicijavimą, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra priėmusi sprendimą dėl apeliantų skundo. Tik Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai išnagrinėjus apeliantų skundą, apeliantai galės tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodyti ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes bei kreiptis į teismą su ieškiniu. Be to, komisijai priėmus apeliantus tenkinantį sprendimą, gali nebelikti pagrindo kreiptis į teismą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, priešingai nei teigia apeliantai, pagrįstai atsisakė priimti apeliantų ieškinį, nenustatydamas apeliantams termino ieškinio trūkumams pašalinti. Tačiau pažymėtina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.