Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-30 · Civilinė byla Nr. 2A-416-302/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-30
Bylos Nr.
2A-416-302/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41521-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
UAB „Emilė“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Balticdecor“, O. Ž., R. Ž.
Ieškovas
L. K.
Kategorijos
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-416-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41521-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.4.; 44.5.2.8.; 121.; 121.18.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Emilė“, UAB „Balticdecor“, O. Ž., R. Ž. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi prašė priteisti iš atsakovų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ - 48,60 Lt, UAB „Emilė“ – 1 779,30 Lt, UAB „Balticdecor“ - 384,31 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų atsakovų R. Ž. ir O. Ž. atžvilgiu ieškovė atsisakė ir prašė jų atžvilgiu bylą nutraukti.

Nurodė, kad 2013 m. gegužės 2 d. 06:45 priparkavo savo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o grįžusi prie automobilio tos pačios dienos 15:45, rado jį apgadintą, sugriuvus minėto pastato sienai. Šios aplinkybės yra užfiksuotos Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 1-ojo būrio patrulės J. N. 2013-05-02 tarnybiniame pranešime, taip pat Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK Viešosios policijos skyriaus 2013-05-10 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2013-05-07 ataskaitoje UAB „Baltic Assista“ nurodė, kad žalos dydis dėl automobilio apgadinimo yra 2 100 Lt, už ataskaitą ieškovė sumokėjo 300 Lt, už pasiūlymo atsakovams parengimą 300 Lt, todėl bendri nuostoliai yra 2 700 Lt. Žalą, padarytą dėl pastatų sugriuvimo privalo atlyginti šių objektų savininkas. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklauso šiems bendraturčiams: UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (32,38 kv.m. bendro ploto patalpa Nr. 1095-3014-6011:0003), UAB „Emilė“ (58,11 kv.m. bendro ploto patalpa Nr. 1095-3014-6011:0004 ir 1121,14 kv.m. bendro ploto patalpa Nr. 1095-3014-6011:0007), UAB „Balticdecor“ (375,03 kv.m. bendro ploto patalpa Nr. 1095-3014-6011:0005), R. Ž. (1/2 dalis 201,84 kv.m.. bendra ploto patalpos Nr. 1095-3014-6011:0006) ir O. Ž. (1/2 dalis 201,84 kv.m. bendro ploto patalpos Nr. 1095-3014-6011:0006). Bendras visų bendraturčių patalpų plotas yra 1788,50 kv.m., todėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ šio pastato dalis yra 180/10000 (32,38 kv.m. / 1788,50 kv.m.), UAB „Emilė“ -6590/10000 ((58,11 kv.m. + 1121,14 kv.m.) / 1788,50 kv.m.), UAB „Balticdecor“ - 2100/10000 (375,03 kv.m. / 1788,50 kv.m.), R. Ž. - 565/10000 (201,84 kv.m. / 1788,50 kv.m. / 2) ir O. Ž. - 565/10000 (201,84 kv.m. / 2 / 1788,50 kv.m.). Dalinant žalą pagal bendros nuosavybės dalis (CK 4.82 str. 1 d.) bendraturčiai privalo atlyginti nuostolius šiomis dalimis: UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ - 48,60 Lt (2700 Lt / 10000 x 180), UAB „Emilė“ - 1779,30 Lt (2700 Lt / 10000 x 6590), UAB „Baltic decor“ - 567 Lt (2700 Lt / 10000 x 2100), R. Ž. - 152,55 Lt (2700 Lt / 10000 x 565) ir O. Ž. - 152,55 Lt (2700 Lt /10000 x 565). Ieškovė siūlė atsakovams geruoju atlyginti jos patirtą žalą. Atsakovai R. Ž. ir P. Ž. geruoju atlygino patirtą žalą, todėl ieškovė atsisakė nuo patikslinto reikalavimo šių atsakovų atžvilgiu 34,32 Lt sumai. Atsakovas UAB „Balticdecor“ sumokėjo 182,69 Lt, todėl iš UAB „Balticdecor“ ieškovė prašė priteisti 384,31 Lt (567 Lt - 182,69 Lt). Viso ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 2 212,21 Lt žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad dėl patirtos žalos atsakinga pati ieškovė, kuri pastatė automobilį nesaugioje vietoje, ši vieta, atsakovo žiniomis buvo aptverta apsaugine juosta. Atsakovas nurodė, kad žala ieškovei atsirado dėl jos didelio neatsargumo, kadangi ji neturėjo teisinio pagrindo automobilį parkuoti atsakovams priklausančioje teritorijoje. Kartu atsakovas nurodė, kad 2 100 Lt tai ieškovės automobilio likutinė vertė, o ieškovė teisme nurodė, kad automobilį suremontavo, bet nepateikė jokių įrodymų, todėl nėra pagrindo atlyginti neįrodytą žalą.

Atsakovas UAB „Emilė“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad dėl atsakovo UAB „Balticdecor“ nesutikimo atlikti griovimo darbus bei naujų darbų atlikimo pastate, kuris priklauso atsakovams, esančiame (duomenys neskelbtini), kiti atsakovai negali tinkamai pasirūpinti statinio saugumu. Atsakovo žiniomis, teritorija, kurioje buvo apgadintas ieškovės automobilis, buvo aptverta apsaugine juosta, bet ji buvo nuplėšta ir ieškovė bei kiti asmenys priparkavo automobilius tam neskirtoje vietoje. Atsakovo nuomone, žala ieškovei atsirado dėl jos didelio neatsargumo, be to žalos dydis nėra įrodytas.

Atsakovas UAB „Balticdekor“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jokios apsauginės juostos įvykio vietoje nebuvo, atsakovo kaltės dėl žalos atsiradimo jis nemato, tačiau ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad dalį žalos atsakovas ieškovei jau atlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ L. K. naudai 48,60 Lt žalai atlyginti bei 1,39 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš UAB „Emilė“ L. K. naudai 1 779,30Lt žalai atlyginti bei 50,67 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš UAB „Balticdecor“ L. K. naudai 384,31 Lt žalai atlyginti ir 10,94 Lt žyminio mokesčio; bylą dalyje dėl žalos atlyginimo iš atsakovų O. Ž. ir R. Ž. nutraukė. Priimdamas sprendimą, teismas padarė išvadą, jog atsakovai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Pažymėjo, jog į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) yra draudžiama statyti automobilius. Pažymėjo, jog į bylą taipogi nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantis, kad vieta, kurioje stovėjo ieškovės automobilis buvo aptverta apsaugine juosta ar būtų kiti stovėjimą draudžiantys ženklai. Teisme taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovai nenuginčijo ieškovės pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio už automobilio apgadinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Emilė“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Emilė“ ieškovės naudai priteista 1 779,30 Lt žalos atlyginimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- ieškovės ieškinį atsakovo UAB „Emilė“ atžvilgiu atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas, būdamas pastato patalpų savininku, ėmėsi visų būtinų, įstatyme numatytų veiksmų, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo pareigą prižiūrėti bei rūpintis turtu, tame tarpe ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais bendro naudojimo objektais. Pažymi, jog atsakovas ėmėsi visų būtinų veiksmų siekdamas kuo greičiau pastatą nugriauti ir jo vietoje pastatyti naujas administracines patalpas, tačiau dėl objektyvių priežasčių, priklausančių išimtinai nuo kito pastato bendrasavininko UAB „Baltidecor“ bei valstybinių institucijų, negali to atlikti, nes negauna tam būtinų dokumentų. Nurodo, jog teritorija, esanti aplink pastatą, atsakovo iniciatyva buvo aptverta apsaugine juosta, kas matosi iš byloje esančių fotonuotraukų. Todėl, darytina išvada jog ieškovė arba tretieji asmenys nuplėšė apsauginę juostą bei nepaisydami to, jog prie pastato nėra specialiai tam įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, priparkavo savo automobilius. Ieškovė prie ieškinio pateikė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio dokumento matosi, kad visi pareiškėjai, tame tarpe ir ieškovė, aiškiai suvokė, jog automobilius parkuoja prie apleisto pastato, taigi turėjo būti pakankamai rūpestingi ir apdairūs bei įvertinti galimas pasekmes. Be to, į bylą pateikti įrodymai neįrodo, jog ji patyrė būtent tokio dydžio žalą, kadangi nepateikė dokumentų, patvirtinančių apmokėjimą už jai suteiktas paslaugas.

Atsiliepimas

Ieškovė L. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad juostos aikštelėje nebuvo. Apeliantas nesiėmė apsaugos priemonių, adekvačių pastato kaip didesnio pavojaus šaltinio keliamai rizikai pašalinti, todėl iš jo yra visiškai teisėtai priteistas pastato sugriuvimo sukeltos žalos atlyginimas.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Byloje sprendžiami teisės normų dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei statinių savininko atsakomybės taikymo ir aiškinimo klausimai.

Ieškovė L. K. reikalavimus atsakovų – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų atžvilgiu dėl žalos, padarytos jos automobiliui, nuo minėto pastato parapeto (stogo dalies) nukritus plytoms, grindė CK 6.226 str. 1 d. numatytais pagrindais. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo reikalavimus atsakovų atžvilgiu tenkino – konstatavo, jog atsakovai nevykdė įstatyme numatytos pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, todėl ieškovui padaryta žala atsakovų neteisėtu neveikimu. Sprendė, jog visų atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą yra dalinė pagal jiems priklausančias nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje.

Apeliantas UAB „Emilė“ apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog jis, kaip pastato patalpų savininkas, ėmėsi įstatyme numatytų veiksmų tinkamai įgyvendinti savo pareigą prižiūrėti bei rūpintis asmenine bei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tai, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat, kad jis yra apleistas, apgriuvęs tarp bylos šalių ginčo nėra, be to šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti duomenys (b.l. 123-138; 6, 41, 54). Dėl atskilusios pastato stogo dalies griūties buvo padaryta žala ieškovės automobiliui, kuris buvo pastatytas šalia pastato sienos. Tai, kad apeliantas UAB „Emilė“ ketino rekonstruoti pastato dalį, tačiau procesas buvo vilkinamas kito pastato patalpų bendrasavininko – UAB „Balticdecor“ bei valstybės institucijų, nepaneigia CK 6.266 str. pagrindu kilusios UAB „Emilė“ atsakomybės. CK 6.253 str. numato civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės atvejus – valstybės veiksmai, privalomi ir nenumatyti, dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti, bei trečiojo asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veikla (CK 6.253 str. 3 d., 4 d.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog yra visos būtinos sąlygos jį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytų teisės normų pagrindu. Be to sutinkamai su CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, siekiant išvengti žalos ir pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, butų ir kitų patalpų savininkas (šiuo atveju – apeliantas UAB „Emilė“) turėjo teisę be kitų bendraturčių sutikimo imtis būtinų priemonių ir reikalauti iš kitų buto ar kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi apeliantas turėjo galimybę ir be kitų patalpų savininkų sutikimo atlikti būtinuosius remonto, rekonstrukcijos darbus, kurie būtų užkirtę kelią žalos atsiradimui.

Dėl apelianto argumentų, jog ginčo įvykio metu aplink pastatą buvo aptverta apsauginė juosta, kurią ieškovas arba tretieji asmenys galimai nuplėšė ir nepaisydami to, kad prie pastato nėra specialiai tam įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, priparkavo savo automobilius, pažymėtina, jog jie analogiški apelianto atsiliepimo ieškiniui argumentams, kurie pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, motyvuojant tuo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta, kad ieškovo automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje. Be to atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio stovėjimo vieta buvo akivaizdžiai pavojinga. Apeliantas nepateikė argumentų dėl neva akivaizdaus pavojingumo statyti automobilį toje vietoje, kur jį buvo pastačiusi ieškovė, todėl šio argumento nėra pagrindo laikyti įrodytu ir pagrįstu.

Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų kad ji realiai patyrė prašomą priteisti žalos dydį, nes pateikti įrodymai įrodo tik tikėtiną dydį. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-215/2012). Ieškovė pateikė būtent vieną iš aukščiau nurodytų įrodymų, t.y. UAB „Baltic Assista“ sudarytą nukentėjusios transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 130507 (b.l. 8-38). Šios ataskaitos išvadoje nurodyta, kad transporto priemonės atstatymas iki buvusios techninės ir eksploatacinių savybių būklės prieš įvykį netikslingas dėl per didelių transporto priemonės atkūrimo kaštų lyginant su jos likutine verte. Ekspertas nustatė 2100 Lt nuostolių dydį, kuris ir buvo priteistas iš atsakovų proporcingai turimoms nuosavybės dalims jų valdomame bendrame turte. Apeliantas šios išvados paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas laikydamas leistinu ir tinkamu ieškovės pateiktą įrodymą įrodantį žalos dydį, neturėjo pagrindo spręsti, kad žalos dydis yra nepagrįstas ir neteisingas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 str. 1, 3 d.). Ji pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 167-168), kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už privalomo procesinio dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, šios išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Emilė“ 86,90 Eur (300 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei L. K..

Teisėja Romualda Janovičienė