- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1612-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18543-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- V. M., A. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą civilinėje byloje Nr. 2-3488-199/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovams V. M., A. R., tretiesiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl šilumos tiekėjo ir vartotojo ginčo išsprendimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Kauno energija“ 2016 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šilumos tiekėjo ir vartotojo ginčo išsprendimo iš esmės. Šį ieškinį ieškovė tikslino , 2016 m. rugsėjo 20 d. bei 2017 m. vasario 23 d. pateikdama patikslintus ieškinius. Paskutiniuoju patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti, jog name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai įgyvendintas namo butų savininkų pasirinktas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas „be karšto vandens tiekėjo“ ir ieškovė AB „Kauno energija“ neprivalo vykdyti karšto vandens tiekėjo funkcijų name.
2. Kauno apylinkės teismas bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį nagrinėjo 2017 m. vasario 1 d. ir 2017 m. vasario 17 d. vykusiuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir 2017 m. balandžio 13 d. ir 19 d. (po pertraukos) vykusiuose teismo posėdžiuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas byloje 2017 m. balandžio 19 d. priėmė nutartį, kurioje konstatavo, jog nagrinėjant bylą teismo posėdyje paaiškėjo, kad ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovams yra neaiškūs, kadangi jiems nereiškiami jokie konkretūs reikalavimai, ir nutarė įpareigoti ieškovę akcinę bendrovę „Kauno energija“ iki 2017-05-02, pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. patikslinti savo ieškinio dalyką ir pagrindą.
4. Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodė, kad ieškovė prašo tik pripažinti, jog ji nėra karšto vandens tiekėja ginčo name, tačiau atsakovams nereiškia jokio materialinio reikalavimo. Todėl teismas darė prielaidą, kad ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Ieškinį pareiškus teismui ginčo teisenos tvarka ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog kitokiu būdu nėra galimybės gauti ieškiniu prašomus nustatyti faktus patvirtinančių dokumentų. Taip pat teismas nurodė, jog į bylos nagrinėjimą yra neįtraukti visi namo savininkai, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas procesinis sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ieškovė turėjo kreiptis į teismą ne ginčo teisenos tvarka, o ypatingosios teisenos tvarka – dėl juridinio fakto nustatymo. Ieškovė, teikdama ieškinį, atsakovais nurodė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų savininkus – V. M. ir A. R. – tarp kurių ir ieškovės kilo pirminis ginčas, dėl kurio išsprendimo atsakovai kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydami išspręsti tarp šilumos vartotojų ir energetikos kontrolės ginčą. Ieškovė, pasirinkdama būtent šiuos atsakovus, vadovavosi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, teigiančiomis jog energijos vartotojas arba energetikos įmonė per 30 dienų nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydami išspręsti ginčą iš esmės, o toks kreipimasis į teismą nelaikomas komisijos sprendimo apskundimu.
2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų dėl netinkamai ieškovės pasirinktų atsakovų byloje. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp šilumos energijos vartotojų, t. y. atsakovų ir energetikos įmonės, ieškovės, o ne tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir vartotojų. Todėl Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jos, kaip viešojo administravimo subjekto, nei su ieškove, nei su atsakovais nesieja jokie teisiniai santykiai ir bylos išsprendimas neturės tiesioginės ar netiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Vien ta aplinkybė, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydama Energetikos įstatyme numatytas funkcijas, nagrinėjo atsakovų skundą dėl analogiškų reikalavimų, nesudaro pagrindo laikyti ją atsakovu byloje.
Atsiliepimas
7. Atsakovė V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, kaip neatitinkantį protingumo principų. Atsiliepime nurodo, jog ieškovės ieškinys be reikalavimų atsakovui neatitinka įstatymo ieškiniui keliamų reikalavimų. Ieškovės argumentai dėl atsakovo pasirinkimo neturi teisinės reikšmės. Ieškovė klaidina teismą prašydama spręsti tarp ieškovės ir atsakovo kilusį ginčą, kurio nėra. Tarp ieškovės ir atsakovo niekada nekilo ginčas dėl to, ar ieškovė yra karšto vandens tiekėja name ar nėra. Atsakovas tik nori žinoti – ar AB „Kauno energija“ yra karšto vandens tiekėja ar nėra. Nuo šio fakto priklauso šilumos paskirstymo metodika name. Ginčas, dėl kurio atsakovas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją yra dėl šilumos paskirstymo teisingumo ir teisėtumo name, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčas dėl šilumos paskirstymo teisingumo ir teisėtumo jau sprendžiamas Kauno apylinkės teisme, civilinės bylos Nr. e2-10030-151/2016. Atsakovas mano, kad šiluma paskirstoma name neteisėtai ir atsisako apmokėti neteisingas sąskaitas. Ieškovė teisme įrodinėja, kad šiluma paskirstyta teisingai ir sąskaitos yra teisingos. Bylos nagrinėjimas sustabdytas dėl šios bylos. Ieškovės atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri yra priešinga nagrinėjamos bylos aplinkybėms.
8. Trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tekinti atskirąjį skundą ir panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį. Nurodo, jog palaiko atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl to, jog ieškovės pateikto ieškinio trūkumai neturėtų būti šalinami atsakovą pakeičiant į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Pabrėžia, kad byloje ginčas yra kilęs tarp šilumos energijos vartotojų ir energetikos įmonės, ne tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir energetikos įmonės ar vartotojų. Atskirojo skundo argumentai grindžiami aktualia teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šia nutartimi Kauno apylinkės teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šiam teismui paaiškėjo, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. Ieškovą įpareigoti, kaip kad nurodė skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, teismas neturi teisės.
13. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, tačiau šiam trūkumui pašalinti teismas privalo nustatyti terminą (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Byloje ieškovės AB „Kauno energija“ pateikti patikslinti ieškiniai, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė ir nagrinėjo, atitiko CPK 135 straipsnyje nustatytus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, todėl 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi teismas nepagrįstai siūlė ieškovei šalinti ieškinio trūkumus.
14. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl šilumos tiekėjo ir vartotojo ginčo išsprendimo iš esmės, tai daro vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatomis.
15. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalis nustato, kad Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.
16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės ieškinys neatitinka ieškinio keliamiems reikalavimams, nes ieškovė prašo tik pripažinti, kad ji nėra karšto vandens tiekėja ginčo name, o atsakovams nereiškia jokio materialinio reikalavimo, todėl galima daryti prielaidą, kad ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau ieškinį ieškovė yra pareiškusi ginčo teisenos tvarka ir nepateikė įrodymų, kad ji negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų. Kaip jau paminėta šios nutarties 14 p., ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo, bet su ieškiniu dėl šilumos tiekėjo ir vartotojo ginčo išsprendimo iš esmės, kaip tai jai leidžia daryti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatos.
17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kada CPK 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad bylos gali būti nagrinėjamos ne tik pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, bet ir išimtis, nustatytas kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teismas privalo pagal ieškovės ieškinį iš esmės išspręsti ieškovės prašomą išspręsti ginčą tarp šilumos tiekėjo ir vartotojų, kadangi tai numato Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalis. Prašydama šios įstatyminės nuostatos pagrindu iš esmės išspręsti ginčą, kilusį tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo, tai prašanti ginčo šalis (ja gali būti tiek vartotojas, tiek ir šilumos tiekėjas) nebūtinai privalo reikšti konkretų reikalavimą kitai ginčo šaliai, pakanka, kad ji pasiūlytų ginčo išsprendimo iš esmės būdą.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje nurodė, jog į bylos nagrinėjimą yra neįtraukti visi namo savininkai, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas procesinis sprendimas, tačiau pastebi, kad ši aplinkybė byloje nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta ieškinio trūkumu. Ieškovė UAB „Kauno energija“ prašo iš esmės išspręsti ginčą, kilusi tarp jos (šilumos tiekėjo) ir atsakovų V. M. ir A. R. (vartotojų). Jei teismas pripažins, kad teismo sprendimas, priimtas iš esmės išsprendus ginčą tarp šių asmenų, gali turėti įtakos ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms, jis turi galimybę, remdamasis CPK 47 straipsniu, savo iniciatyva tokius asmenis įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį. Panaikinus šią nutartį byla perduotina Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.