Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. Z. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka D. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir skirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. birželio 27 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 26 d.

Anksčiau teismo tris teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. Z. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikus 1 metų 3 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 24 d.) laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje.Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistajam išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo pirminio vertinimo nesumažėja. Ta rodo, kad nuteistasis nepakankamai deda pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat išlikę kriminogeniniai veiksniai, kurie nuteistasis gali savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti ir tokiu būdu juos eliminuoti. Nuteistasis anksčiau teismo teistas keturis kartus, nusikaltimai sunkėja, laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, ankstesni teistumai, švelnesnės bausmės, nepadarė įtakos nuteistojo elgesiui, jis toliau nusikalto. Bet to, nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta formaliai, siekia elgesį surasti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, savo nusikaltimus menkina, lygindamas juos su kitais nusikaltimais. Nuteistasis yra neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metų 3 mėnesių ir 2 dienų, tai neleidžia teigti, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Teisme gautas nuteistojo D. Z. atsiliepimas į prokuroro skundą, kuriame nurodo, kad prokuroro skundas turi būti atmestas. Nuteistasis nesutinka su prokuroro argumentu, kad nemažina nusikalstamo elgesio rizikos. Atkreipia dėmesį, kad buvo vertintas tris kartus ir jo nusikalstama elgesio rizika sumažėjo nuo 68 balų iki 47 balų, kas rodo, jog jis deda pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat jis vyksta į trumpalaikes išvykas pas savo artimuosius, stiprina socialinius ryšius. Iki suėmimo nuteistasis turėjo darbą, o paleistas lygtinai toliau dirbs ten pat kur ir iki suėmimo dirbo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo tris kartus teistas, nusikaltimai yra sunkėjantys, vyrauja smurtiniai nusikaltimai ir prekyba psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistasis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę už analogiška nusikaltimą, tačiau paskirta bausmė norimo poveikio nepasiekė. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis gyvendamas laisvėje gyveno iš savo gaunamo atlyginimo, pinigų būtiniausiems poreikiams patenkinti pakakdavo. Tačiau nors pokalbio metu nuteistasis nurodo, jog jo finansinė padėtis buvo nebloga, laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, kas leidžia daryti prielaidą, jog nusikaltimas buvo įvykdytas siekiant finansinės naudos. Pažymėtina, kad kaltinamasis neatlikęs teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, anksčiau teistas keturis kartus, tarp jų ir už analogišką sunkų nusikaltimą, realiai atlikinėjo laisvės, atėmimo bausmę, vėliau buvo lygtinai paleistas, kas rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 26 m. amžiaus, ir nors teismo posėdžiuose prisipažindavo esąs kaltas, gailėdavosi, skirtos bausmės neatgrasė nuo naujų veikų darymo. Nuteistasis pokalbio metu teigia jog įtaką darė kompanija, su jais lankydavosi vietose kur vartodavo psichotropines medžiagas. Šiuo metu nuteistasis nurodo, kad yra atsiribojęs nuo buvusių pažįstamų ir nesiruošia daugiau su jais bendrauti. Kita vertus, nuteistasis pokalbio metu tarsi „pamiršta“ smurtinius nusikaltimus, apie juos kalbėti nenori, menkina savo kaltę. Šiuo metu nuteistasis rodo tam tikras pastangas koreguoti savo gyvenimo stiliaus ypatumus – dalyvauja renginiuose, lanko anglų kalbos būrelį, elgiasi mandagiai, kultūringai, drausmingai. Nuteistasis įsitraukė į darbinę veiklą, pasižymėjo disciplinuotu elgesiu, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad praeityje asmuo rodė nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Kaip jau minėta nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėta narkotinių medžiagų įsigijimą ir platinimą. Narkotikų vartojimas ir narkotikų įsigijimas, kurį laiką buvo pagrindinė nuteistojo veikia. Pokalbio metu nuteistasis pasakojo, kad narkotikus vartojo apie 6 metus, kokainą (1-2 k./mėn.), žolę (2-3 k./mėn.). Teigia vartodavęs dėl kompanijos, smagumo, iš sielvarto kad išsiskyrė su tuometine sugyventine. Pripažįsta, kad turėjo problemų, tačiau teigia susitvarkęs ir nebevartojantis, pakeitęs gyvenimo būdą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus, dėl psichiką veikiančiu medžiagų žalingo vartojimo prevencinių priemonių. Nuteistasis lankė individualias konsultacijas kurių metu baigė AA/AN kursą. Taip pat nuteistasis teigia, kad šiuo metu neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, sugeba jausti saiką. Tačiau praeityje yra teistas už smurtinį nusikaltimą padarytą apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, galima teigti, jog nuteistajam būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Nors laisvės atėmimo metu alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo atvejų neužfiksuota, o nuteistasis teigia suprantantis šių medžiagų galimą žalą tiek savo elgesiui, tiek ir vėlesnėms pasekmėms, tačiau ši sritis išlieka aktuali (kriminogeninė), kadangi yra tiesiogiai susijusi jo įvykdytais paskutiniais nusikaltimais. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad kalbėdamas apie nusikalstamas veikas formaliai kaltę pripažįsta, tačiau siekia atrasti savo elgesį pateisinančių aplinkybių bei sumenkina savo nusikalstamas veikas lygindamas jas su kitais nusikaltimais. Pokalbio metu pripažįsta, jog nusikaltimo įvykdymo metu pasielgė impulsyviai, neplanuotai, nes neapgalvojo visų savo elgesio pasekmių, mato tik sau sukeltas neigiamas pasekmes, tai kokią žalą galėjo sukelti visuomenei nesvarsto. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis nuteistasis yra ne kartą baustas už leistino greičio viršijimą ir vairavimą esant neblaiviam, kas rodo nuteistojo negebėjimą suvokti pasekmių arba sąmoningą galimų galimo žalos aplinkiniams ignoravimą. Vertinant nuteistojo problemų sprendimo įgūdžius bei gebėjimą įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, pastebima, kad nuteistasis yra susikoncentravęs ties savimi, savo poreikiais bei yra linkęs pervertinti savo sėkmes galimybes. Toks nuteistojo elgesio ypatumas suponuoja prielaidą apie asmens nepakankama mąstymo lankstumą bei kitų pozicijos priėmimą. Be to, interviu metu nuteistasis deklaruoja socialiai priimtinas vertybines nuostatas, tokias kaip rūpinimasis šeima, šeimos gerbūvio kūrimas ir pan. Visgi, pastebima, kad jam išlieka svarbi ir vertybinė orientacija į supančią aplinką bei asmeninio statuso išlaikymas.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nustatyta kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Nors nustatyta nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai – šiuo metu deklaruoja poreikį save realizuoti laisvėje socialiai priimtinais būdais; patvirtino įsidarbino galimybę, po galimo lygtinio paleidimo. Tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikia; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. Z. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. Z. neatliktos bausmės dalis (1 metai 3 mėnesiai 2 dienos), aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis D. Z. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam D. Z. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. Z. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.