- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 1-69-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51111-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Donatas Jatužis, Bronė Vidzėnienė
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Nukentėjusysis
- G. Z., E. Z.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.3.2.3Savo motinės, tėvo ar vaiko nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio, Bronės Vidzėnienės,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) P., lietuvė, LR pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Z., išsilavinimas spec. vidurinis, dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini) valytoja-budėtoja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini) , buto virtuvėje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė vieną kartą savo vyrui J. Z. į nugaros sritį, tuo padarydama jam durtinį pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su vidaus organų pažeidimu, pasireiškusį krūtinės ląstos sienoje durtine pjautine žaizda, tarpšonkaulinių raumenų, krūtinplėvės ir kairiojo plaučio pažeidimu kanalo eigoje, kas komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu kraujavimu, hemoraginiu šoku, dėl ko J. Z. 2015 m., rugsėjo 12 d., 20.45 val. Visagino ligoninėje mirė, t.y. V. Z. tyčia nužudė savo sutuoktinį.
Kaltinamoji V. Z. kalta prisipažino visiškai, parodė, kad su J. Z. santuokoje gyveno apie 30 metų. Su vyru sugyveno blogai, gyveno atskiruose kambariuose, jis apie 8 metus niekur nedirbo, reikalaudavo pinigų gėrimui, būdavo piktas, agresyvus, ypač išgėręs, ji slėpdavo nuo jo pinigus. Bijojo jo, nes jis smurtaudavo jos atžvilgiu, buvo mėlynių, yra likusių randų, tačiau į medikus ar policiją dėl smurto nesikreipė, kentėjo.
Įvykio dieną vyras nuo ryto gėrė vyną, žiūrėjo televizorių, o ji tvarkėsi namuose. Tą dieną ji taip pat buvo išgėrusi apie pusė litro 18 laipsnių stiprumo vyno. Po to vyras pasidarė piktas, ėmė ją pulti, reikalavo dar pinigų gėrimui, o ji atsisakė jų duoti. Vyras dar labiau supyko, nes ji nebuvo pagaminusi maisto. Jis stovėjo šalia jos sėdinčios virtuvėje prie stalo, keikė necenzūriniais žodžiais ir mosikavo rankomis, dėl ko ji, norėdama kad jis išeitų, rankoje turėtu peiliu, kuriuo pjaustė mėsą, bakstelėjo jam nežiūrėdama kur ir pataikė į nugarą, arčiau juosmens. Dūrė kaire ranka peilį laikydama horizontaliai, gal ranka buvo pakelta, tiksliai nepamena. Pati yra dešiniarankė, tačiau vyrui koliojantis peilį perėmė į kitą ranką. Po dūrio vyras aiktelėjęs nuėjo į kambarį ir atsigulė, o ji toliau pjaustė mėsą. Kad peilis kruvinas nepastebėjo, tuo metu nesuprato, kad jį perdūrė. Maždaug po penkių minučių pamatė, kad J. Z. atsikėlė iš lovos ir nugriuvo, griūdamas prasiskėlė kaktą, buvo perbalęs. Pakėlusi jį suprato, kad jis stipriai sužeistas, dėl to ją ištiko šokas. Paskambino šalia gyvenančiai draugei, kuri skubiai atėjusi iškvietė greitąją. Lovoje, kurioje gulėjo vyras, matė kraują, patalų po to nepakeitė. Atvykus medikams vyras buvo sąmoningas, piktas, nes nenorėjo, kad jį vežtų į ligoninę. Kas atsitiko, medikams nesakė, buvo išsigandusi. Kai vyrą medikai išsivežė, ji išgėrė prie lovos rastą vyną. Sužaloti vyro nenorėjo, gailisi, kad taip atsitiko. Rastos kraujosruvos pas vyrą buvo jau prieš savaitę, kai jis girtas grįždamas namo griuvo ir stipriai susižalojo.
Vyro brolio pareikšto ieškinio nepripažįsta, nes jis su mirusiuoju nebendravo mažiausiai 4-5 metus, mieste net nesisveikindavo, ryšių tarp jų nebuvo, jie pykosi dėl paveldėto turto. Buvusį sutuoktinį laidojo ji ir sūnus iš savo lėšų.
Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus V. Z. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodė vietą, kurioje ji sėdėdama dūrė peiliu stovinčiam sutuoktiniui, vietą, į kurią dūrė, lovą, kurioje po dūrio atsigulė J. Z. ir lovą kitame kambaryje, į kurią ji nuvedusi paguldė sutuoktinį po to, kai jis nugriuvo iš lovos, kurioje prieš tai gulėjo (2 t. b.l. 73-82).
Iš asmens blaivumo testo rodmenų matyti, kad 2015-09-12 20:27:16 val. V. Z. nustatytas 2,32 promilės girtumas (2 t. b.l. 23).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2015-11-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Z. psichozės įvykio metu nenustatyta, ji buvo orientuota situacijoje, davė nuoseklius parodymus, fiziologinio afekto neįtariama, teismo psichiatrijos ekspertizės skirti nereikia (2 t. b.l. 48).
Nukentėjusysis G. Z. parodė, kad mirusysis buvo jo brolis. Laidotuvėmis rūpinosi mirusiojo sūnus ir giminės. Pareikštą ieškinį palaiko, nes daugiau brolių neturi. Su broliu bendravo kaltinamajai nežinant, susitikdavo mieste, šiam jis buvo artimesnis nei jo žmona. Brolis skundėsi, kad žmona atima banko kortelę, valdo pinigus, o jis gaudavo pašalpą. Paskutinį kartą jį matė rugsėjo pradžioje, paskolino kelis eurus. Su juo pykčių nebuvo, turtą buvo pasidalinę, brolis paveldėjo dėdės butą, o jis mamos. Pas brolį neužeidavo dėl kaltinamosios, nes ji karšto būdo, netiki, kad brolis ją mušė, nes pastarasis buvo ramus.
Nukentėjusysis E. Z. parodė, kad kaltinamoji jo mama, apie tėčio mirtį sužinojo iš pašalinių asmenų, nes mama buvo sulaikyta. Vėliau bendravo su ja, ji sakė, kad dūrė pykčio apimta. Pats gyvena Anglijoje, su tėvais bendraudavo telefonu, žinojo, kad jie pykstasi, nes tėvas reikalaudavo pinigų alkoholiui, būdavo ir fizinio smurto atvejų. Pykčių iniciatorius buvo tėvas, nes jis turėjo bėdų su alkoholiu. Kol gyveno kartu, matydavo jų konfliktus, kaip tėvas stumdydavo mamą, matė ją su mėlynėmis. Mama irgi pastumdavo tėvą. Iš tėvo žinojo, kad su savo broliu jis bendravo mažai. Mama buvo dirbanti, ji išlaikė šeimą, jį išleido į mokslus, išgerdavo saikingai.
Liudytoja R. C. parodė, kad kaltinamoji jos draugė, bendraudavo, dažnai lankydavosi pas ją namie. J. Z. buvo tinginys, mėgdavo išgerti, kad muštų V. Z., nėra mačiusi, pastaroji jai nesiskundė dėl patiriamo smurto. Įvykio dieną buvo trumpam užėjusi pas V. Z. apie 14 val. jos prašymu, atnešė vaistų, visi truputį išgėrė jos atsinešto vyno. Matė, kad V. Z. virė šaltieną, J. Z. buvo išgėręs. Apie 19 val. paskambino V. Z., pasakė, kad J. Z. silpna, prašė ateiti. Po 5 minučių nuėjusi matė, kad J. Z. vaikšto sverdėdamas ir rūko, buvo pabalęs, gali būti, kad ir nugriuvo. Tuo metu ji ( liudytoja) buvo neblaivi. Po J. Z. petimi, ties mentimi, matė kelis lašus kraujo, jokio kruvino peilio nepastebėjo. Iškvietė greitąją, nors J. Z. dėl to prieštaravo, pyko. Atvykę medikai pastatė lašelinę, po to jį išsivežė. Dėl ko J. Z. silpna, V. Z. nesakė. Tik vėliau sužinojo, kad jis mirė. V. Z. paleista iš policijos pasakė, kad dūrė J. Z., dėl to labai pergyvena. Žino, kad šiuo metu kaltinamoji dėl to blogai jaučiasi, išgyvena.
Liudytoja V. E. parodė dirbanti (duomenys neskelbtini) slaugytoja, vyko pagal iškvietimą, kad bloga žmogui. Nuvykus nurodytu adresu rado nukentėjusį sąmoningą, gulintį lovoje. Jo kraujospūdis buvo labai nukritęs, sodinant jis griuvo. Pasivertusi jį, ant marškinėlių iš nugaros pamatė kraujo. Pakėlusi marškinėlius pamatė žaizdą, ant paklodės taip pat buvo truputėlis kraujo. Vyras sakė, kad griuvo miške, įdūrė šaka. Pastatė jam lašelinę, todėl vyriškis kiek atsigavo, po to jį išvežė į ligoninę, nors jis vykti nenorėjo. Kambaryje buvo nukentėjusiojo žmona, ji neaiškino, kas atsitiko, ar ji buvo blaivi, nežino. Kita atėjusi moteris padėjo vyriškį nunešti į greitąją. Suprato, kad žmogus buvo perrengtas, nes ir marškinėliai ir patalai buvo švarūs, marškinėliuose sužalojimų nebuvo. Kadangi žaizda buvo lygiais kraštais, manė, jog taip susižaloti šaka vyriškis negalėjo, todėl apie įvykį pranešė policijai.
Liudytoja L. B. parodė, kad mirusysis jos pusbrolis, bendravo su juo, gyveno netoliese. Matydavo jį bendraujant su savo broliu, nėra mačiusi jų susipykusių ar besipykstančių. Su G. Z. bendrauja kelis kartus per mėnesį, pas J. Z. nesilankydavo, su jo žmona nebendravo, nes ji labai impulsyvaus charakterio, triukšminga. Mėnuo iki mirties iš pusbrolio girdėjo, kad jį žmona varo iš namų, kad jis ten negali gyventi.
Liudytoja F. K. parodė, kad kaltinamoji jos sesuo, bendravo su ja artimai, būdavo pas ją per atostogas. Sesers vyras girtaudavo, 9 metus nieko nedirbo, buvo degradavęs žmogus, reikalaudavo iš sesers pinigų, terorizuodavo ją. Ne kartą girdėjo J. Z. koliojant seserį. Sesuo buvo sakiusi, kad buvo tąsoma už plaukų. Sesuo gyveno bute, kurį jai buvo perrašęs J. Z. dėdė, kad J. Z. jo nepragertų. Žino, kad mirusysis su broliu nebendravo, pats jai taip yra sakęs, nėra mačiusi jų kartu. Sesuo su savo sūnumi rūpinosi J. Z. laidotuvėmis.
Liudytoja B. O. V. parodė, kad kaltinamoji jos sesuo, su ja bendrauja, lankydavo. Žinojo, kad sesers santykiai su vyru įtempti, nes vyras gerdavo, niekur nedirbo, užgauliojo žmoną, nepadėdavo jai net namie. Siūlė jai skirtis. Sesuo išgerdavo tik per šventes, ar atvykus svečiams. Jie gyveno mirusiojo dėdės dovanotame bute, kurį perrašė kaltinamajai, nes J. Z. buvo prasigėręs. J. Z. pasakodavo, kad su broliu nebendrauja, nesisveikina gatvėje.
Iš 2015-09-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini), Z. m. buto koridoriuje, nuo kairės sienos 1.3 m., yra raudonos spalvos 5x5 cm dydžio dėmė, panaši į kraują. Namo šiaurinėje pusėje esančiame kambaryje, kuris apžiūros protokole žymimas Nr. 1, ant lovos, ant kurios paklodės nėra, čiužinio, yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Ant protokole pažymėto kambario Nr. 2 slenksčio yra 30x15 cm dydžio dėmė, panaši į kraują, ant šiame kambaryje esančios lovos paklodės matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, paklodė iš įvykio vietos paimta. Virtuvėje rasti du peiliai, kurie be kitų protokole pažymėtų paimamų daiktų taip pat buvo paimti iš įvykio vietos (1 t. b.l.21-25, 26-40).
Iš 2015-09-18 BPC Vilniaus skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2015-09-12 Centro informacinėje sistemoje užregistruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini), Z.. Pateikta garso įrašo kopija iš kurios matyti, kad A. E. pranešė apie tai, kad iš Z. m. (duomenys neskelbtini) į V. ligoninę veža ligonį su durtine žaizda, prašo apie tai informuoti policiją (1 t. b.l. 13,14-16).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Z. mirė nuo durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės sužalojimo su vidaus organų pažeidimu. Į tai nurodo krūtinės ląstos sienoje durtinė pjautinė žaizda, žaizdos kanale pažeistas tarpšonkaulinis raumuo, krūtinplėvė ir kairysis plautis. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, hemoraginiu šoku. Durtinis pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas su vidaus organų pažeidimu, pasireiškė durtine pjautine žaizda krūtinės ląstos sienoje, tarpšonkaulinių raumenų, krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimais kanalo eigoje, lokalizuotas nugaroje, kairės menties linijoje, IX tarpšonkauliniame tarpe, 123 cm nuo pado. Nustatyta žaizda yra durtinė - pjautinė, padaryta duriančių - pjaunančių savybių įrankiu. Tikėtina, kad žalojęs įrankis buvo vienašmenių savybių, turintis išreikštas penties briaunas, neaštrų smaigalį arba smaigalio zonos ašmenis, o apatinio žaizdos galo požymiai būdingi įrankio pakotės panirimo požymiams. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu.
J. Z. taip pat nustatytos muštinės žaizdos veide, sužalojimai viršutinėje lūpoje, kurie padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, odos nubrozdinimai veide ir kakle, galimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, padaryti kietais bukais daiktais galimai paros - 12 val. laikotarpyje iki nukentėjusiojo mirties; nustatyta poodinė kraujosruva krūtinėje, kuri lokalizuota krūtinės priekiniame paviršiuje, dešinėje pusėje, nuo kaklo dešinės pusės vidurio trečdalio iki IV šonkaulio bei nuo žasto vidurio trečdalio vidinio paviršiaus ir iki krūtinės vidurinės linijos, galimai padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, padaryta kietu buku daiktu galimai 1-4 parų laikotarpyje iki mirties; nustatyti odos nubrozdinimai kojose, galimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, padaryti kietais bukais daiktais galimai paros bėgyje iki mirties. Minimi sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje - lokalizuota dešinėje juosmeninėje srityje, 98 cm. nuo pado, 3,5 cm dešiniau vidurinės linijos, veide, rankose, blauzdoje, galimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais, padaryti kietais bukais daiktais, galimai 12 val. laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
J. Z. lavono kraujyje rasta 1,52 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį.
Durtinis pjautinis kiauryminis krūtinės sužalojimas su vidaus organų pažeidimu, mušinės žaizdos veide, sužalojimai viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai veide ir kakle, poodinės kraujosruvos veide, nugaroje, rankose, blauzdoje griuvimui nebūdingi; poodinė kraujosruva krūtinėje galėjo susidaryti nukentėjusiajam ir nugriuvus ant kieto buko daikto/paviršiaus; odos nubrozdinimai kojose galėjo susidaryti nukentėjusiajam atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (1 t. b.l. 77-83, 87-89).
Iš 2015-11-11 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. Z. iš jai pateiktų atpažinti peilių, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, atpažino jai priklausančius peilius Nr. 2 ir Nr. 3. Nurodė, kad 2015-09-12 J. Z. galimai sužalojo peiliu, pažymėtu Nr. 2 (2 t. b.l. 84-86).
Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo poskyrio 2015-11-24 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas mėlyna, plastmasine rankena peilis, turintis rankiniu būdu atlenkiamą geležtę, yra buitinės paskirties peilis, jis nepriskiriamas prie šaltųjų D kategorijos ginklų ir nėra šaltasis - nešaunamasis ginklas (1 t. b.l.48-50).
Iš 2015-11-13 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas vilnonis pledas, lovos užtiesalas, paklode, paimti įvykio vietos apžiūros metu. Ant pledo, lovos užtiesalo, paklodės matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo, bei J. Z. daiktai - tamsiai mėlynos kelnės, pilkos spalvos apatinės trumpikės, šviesios spalvos marškinėliai. Ant kelnių ties dešiniuoju keliu matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo. Ant apatinių kelnaičių matomos smulkios dėmelės, panašios į kraujo. Marškinėlių iš priekinės ir galinės pusės sutepti krauju. Ant marškinėlių plyšimų ar dūrių nepastebėta (1 t. b.l.90-95, 41-43).
Iš 2015-09-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. Z. pateikė juodos spalvos striukę, džinsines kelnes, marškinėlius, pilkos spalvos moteriškas kelnes, asmens tapatybės kortelę, kurie apžiūrėti apžiūros metu. Apžiūros protokole nurodyta, kad ties kairiuoju džinsų keliu matomos nedidėlės raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant marškinėlių matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (2 t. b.l. 8-11, 12-13, 14-18).
Aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad J. Z. mirė dėl jam padaryto durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės sužalojimo su tarpšonkaulinio raumens, krūtinplėvės ir kairiojo plaučio pažeidimu, kas komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, hemoraginiu šoku. Byloje nėra jokių kaltinamosios V. Z. parodymus, kad būtent ji, įdurdama peiliu į nugarą, padarė šį sužalojimą J. Z., paneigiančių įrodymų, o jos nurodomą aplinkybę, kad šį sužalojimą padarė durdama peiliu, visiškai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, jog sužalojimas padarytas vienašmeniu, turinčiu neaštrų smaigalį arba smaigalio zonos ašmenis, su išreikštomis penties briaunomis, t.y. peiliui būdingų savybių turinčiu daiktu. Kad ne koks nors kitas asmuo, o būtent kaltinamoji padarė J. Z. sužalojimą, lėmusį pastarojo mirtį, iš esmės patvirtina liudytojos R. C. parodymai, kad į Z. namus ji atvyko V. Z. kvietimu, kai ši paskambinusi paprašė pagalbos, nurodydama, kad jos sutuoktiniui J. Z. silpna ir kad iš karto po to atvykus, be J. Z. ir V. Z. jokių pašalinių asmenų bute nebuvo, o ji matė, kad J. Z. nugaroje buvo žaizda. Kad būtent V. Z. padarė aptariamą sužalojimą netiesiogiai patvirtina ir liudytojos V. E., atvykusios suteikti sužalotam J. Z. medicininės pagalbos parodymai, kad J. Z., vežamas į ligoninę jai teigė, kad susižalojo pats, miške griūdamas ant šakų, nors žaizdos pobūdis tokiam sužalojimo mechanizmui akivaizdžiai prieštarauja. Tai rodo, kad J. Z. prieš mirtį nurodė akivaizdžiai neteisingas sužalojimo aplinkybes ir tai galima vertinti tik kaip siekimą, kad sužalotajam artimas asmuo išvengtų atsakomybės.
Taigi, aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad J. Z. mirties priežastimi buvo V. Z. jam padarytas durtinis pjautinis sužalojimas peiliu.
Jokios aiškios tokio savo poelgio priežasties V. Z. nenurodė parodydama, kad tuo metu J. Z. buvo prie jos, reiškė pretenzijas dėl ilgai gaminamo maisto, koliojosi, mosikavo rankomis, o ji ranka, kurioje laikė peilį, mostelėjo į jo pusę, norėdama, kad J. Z. pasitrauktų. Taigi, V. Z. nenurodė, kad J. Z. veiksmai būtų kėlę kokią nors realią grėsmę jos sveikatai ar gyvybei ir, kad ji būtų turėjusi pagrindą gintis. Be to, aplinkybę, kad sužalojimą nepadarė besigindama akivaizdžiai įrodo ir aptariamo J. Z. padaryto sužalojimo lokalizacija, kas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog sužalojimo metu J. Z. stovėjo nusisukęs nuo V. Z. ir kad V. Z. sužalojo J. Z. tyčia, tarpusavio konflikto metu.
Kadangi V. Z. J. Z. sužalojimą padarė durdama peiliu į pavojingą gyvybei kūno vietą ir sužalodama vidaus organus akivaizdu, jog ji suprato, kad tokiu savo veiksmu kelia realų pavojų J. Z. gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kad gyvybei pavojingas sužalojimas J. Z. padarytas vienu veiksmu, po kurio V. Z. ėmėsi priemonių, kad J. Z. būtų suteikta reikalinga medicininė pagalba, daroma išvada, kad kaltinamoji jos nusikalstamos veikos išdavoje atsiradusių pasekmių – J. Z. mirties nenorėjo, tačiau tyčia peiliu durdama jam į gyvybei pavojingą kūno vietą tokioms pasekmėms sąmoningai leido atsirasti, t.y. ji veikė netiesiogine tyčia.
Byloje yra visetas duomenų, kad kaltinamoji ir J. Z. buvo sutuoktiniai, buvo įregistravę santuoką, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Taigi, V. Z. nužudė savo šeimos narį, todėl jos veika ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį.
Šiuo atveju skiriant bausmę V. Z. teismas atsižvelgia į tai, kad jos atsakomybę lengvina tai, jog kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (tai, kad įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio parodė pati kaltinamoji ir tai patvirtino įvykio dieną kartu alkoholį vartojusi liudytoja R. C.), ir ši aplinkybė, atsižvelgiant į nusikalstamų veiksmų pobūdį ir motyvą – durti peiliu savo vyrui į nugarą tam, kad šis išeitų į kitą patalpą pasitrauktų ir nesiplūstų, neabejotinai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui.
Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji netiesiogine tyčia padarė labai sunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą, sukėlusį neatitaisomas pasekmes, į kaltinamosios asmenybę –anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbe charakterizuojama išimtinai teigiamai.
Esant šioms aplinkybėms, V. Z. skiriama įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai.
Byloje nukentėjusysis, žuvusiojo J. Z. brolis, G. Z. kaltinamajai V. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40000 eurų neturtinės ir 60 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą jis patyrė samdydamasis pažįstamą, kuris jį savo automobiliu nuvežė į Vilnių, kur vyko susitikti su jam šioje byloje atstovaujančiu advokatu ir sudaryti teisinių paslaugų sutartį.
Sutinkamai su BPK 109 straipsnio nuostata, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas tik dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo G. Z. ieškinyje įvardinta kaip turtinė žala nėra nusikaltimu padaryta žala, o šios išlaidos savo esme yra proceso išlaidos, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir atmetamas, o nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pagal VIII skyriuje įtvirtintas proceso išlaidų atlyginimo taisykles.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę.
Ieškininiame pareiškime ir duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl jam artimo vyresniojo brolio nužudymo jis patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, emocinę depresiją, kad iki 2012 metų, kai mirė jų motina, žuvusysis kelis kartus per savaitę motiną, o kartu ir drauge su motina gyvenusį nukentėjusįjį lankydavo. Po motinos mirties jie 2-3 kartus per mėnesį susitikdavo prie parduotuvės, ar pas pusseserę. Paskutinį kartą vienas kito namuose buvo 2013 metais, prieš ir per motinos laidotuves. Telefonu tarpusavyje nebendraudavo, brolio telefono numerio nežinojo. Brolio laidotuvėmis rūpinosi nužudytojo sūnus, kaltinamoji ir jos giminės.
Taigi, vien iš nukentėjusiojo G. Z. parodymų akivaizdu, jog jo santykiai su žuvusiuoju broliu nebuvo itin artimi ir jų nesiejo tvirtas emocinis ryšys. Be to, tai iš esmės patvirtino ir kaltinamoji, nurodydama, kad jos vyras su savo broliu visiškai nebendravo, jokių santykių nepalaikė, buvo susipykę dėl to, kad visą mirusios jų motinos turtą paveldėjo nukentėjusysis. Kaltinamosios seserys liudytojos F. K. ir B. O. V. taip pat parodė, kad žuvusysis J. Z. joms yra sakęs, kad su savo broliu nebendrauja.
Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į minėtas aplinkybes bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus daro išvadą, kad nukentėjusiajam G. Z. nagrinėjamu nusikaltimu dėl smurtinės artimos giminystės ryšiais siejamo asmens – brolio mirties padaryta neturtinė žala, pasireiškusi patirtu dvasiniu sukrėtimu sužinojus apie šį įvykį ir dalyvavimu brolio laidotuvėse, bus visiškai atlyginta patenkinant jo ieškinį iš dalies ir priteisiant jam 1000 eurų (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 24,14 eurų civilinį ieškinį už J. Z. dėl jo sužalojimo suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji pateikė 2016-03-04 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ji visą šiam civiliniam ieškovui nusikaltimu padarytą žalą atlygino (2 t. b.l. 151), todėl procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio nutraukiamas.
Kaip matyti iš pinigų priėmimo kvito, nukentėjusysis G. Z. jį nagrinėjamoje byloje atstovavusiam advokatui už suteiktas paslaugas sumokėjo 500 eurų, be to, kaip minėta, 60 eurų jis išleido kelionei, vykdamas į susitikimą su savo atstovu (1 t., b.l. 125, 126). Šios išlaidos yra realios, pagrįstos, tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu nusikaltimu ir jas nukentėjusiajam privalo atlyginti kaltinamoji. Taip pat kaltinamoji privalo atlyginti ir proceso išlaidas valstybei – 50,49 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ir teismo turėtas išlaidas – 38,70 eurų, susidariusias dėl sumų, išmokėtų nukentėjusiajam bei liudytojai kelionės išlaidoms į teismą atlyginti (BPK 103-106 straipsniai).
Daiktiniai įrodymai yra menkaverčiai ir jų teisėti savininkai pasiimti nepageidauja, todėl sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
NUSPRENDĖ:
V. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, jam įsiteisėjus, dienos. Į bausmės laiką įskaityti 2 paras laikinojo sulaikymo.
Kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Priteisti iš V. Z. G. Z. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 560 eurų proceso išlaidų.
Išieškoti iš V. Z. 89,19 eurų proceso išlaidų valstybei.
Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktinius įrodymus: peilį, saugomą Panevėžio apygardos teisme, V. Z. drabužius, J. Z. drabužius, įvykio vietos apžiūrų metu paimtus daiktus, V. Z. rankų panagių turinį ir rankų paviršių nuoplovas, saugomus Utenos AVPK, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistosios – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.