- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-306-1076/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00020-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- R. R., L. M. Š.
- Advokatai
- Stasys Zabita, Algirdas Putna
- Kategorijos
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. R. ir L. M. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas ADB-BUTINACA bei Alfa-PiHP), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (ADB-BUTINACA bei Alfa-PiHP kontrabanda), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas kanapėmis) 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir paskira subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, griežtesnei šiuo nuosprendžiu paskirtai bausmei apimant teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat įskaitytas R. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 5 d. 19.10 val. iki 2021 m. sausio 6 d. 14.41 val.
– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (guminukų su tetrahidrokanabinoliu kontrabanda), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (disponavimas guminukais su tetrahidrokanabinoliu), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas kokainu), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas ADB-BUTINACA bei Alfa-PiHP), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (ADB-BUTINACA bei Alfa-PiHP kontrabanda), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas kanapėmis) 2 metų laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas kokainu) 2 metų laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas guminukais su tetrahidrokanabinoliu) 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), ir paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (disponavimas 1P-LSD) 20 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, griežtesnei šiuo nuosprendžiu paskirtai bausmei apimant švelnesnes teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 24 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat įskaitytas L. M. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 5 d. 19.10 val. iki 2021 m. sausio 6 d. 17.45 val.
L. M. Š. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (guminukų su tetrahidrokanabinoliu kontrabanda), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Taip pat Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas ADB-BUTINACA bei Alfa-PiHP), 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (ADB-BUTINACA bei Alfa-PiHP kontrabanda), 259 straipsnio 2 dalį (disponavimas 3MMC), 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas kanapėmis), 260¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (3MMC kontrabanda), išteisintas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (guminukų su tetrahidrokanabinoliu kontrabanda), 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas 1P-LSD ir kokainu), 260 straipsnio 2 dalį (disponavimas guminukais su tetrahidrokanabinoliu), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas; D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas ADB-BUTINACA bei Alfa-PiHP), 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (ADB‑BUTINACA bei Alfa-PiHP kontrabanda), 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas kanapėmis), išteisintas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (guminukų su tetrahidrokanabinoliu kontrabanda), 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas 1P LSD ir kokainu), 260 straipsnio 2 dalį (disponavimas guminukais su tetrahidrokanabinoliu), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.
1. R. R., D. Š., L. M. Š. ir P. J. pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) už tai, kad veikdami bendrininkų grupe iš anksto susitarė įgyti labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį, atsisiųsdami jas paštu iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, o būtent: P. J., vykdydamas bendrą susitarimą su R. R., D. Š. ir L. M. Š., laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 5 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, taip pat interneto parduotuvėje www.funcaps.nl, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, įrašytų į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir Sąrašas), tai yra ne mažiau kaip 10,7934 g grynos psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB‑BUTINACA ir ne mažiau kaip 147,1793 g bendro svorio miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos Alfa-PiHP, priskiriamos katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei, turėdami bendrą tikslą šias psichotropines medžiagas išplatinti Lietuvos Respublikoje. Tęsdami nusikalstamą sumanymą, nukreiptą į psichotropinių medžiagų gabenimą kontrabandos būdu, naudodamiesi siuntų paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir taip šių medžiagų nepateikdami muitinės kontrolei, nurodė pardavėjui įgytas psichotropines medžiagas siųsti į Lietuvos Respubliką svetimo asmens E. M. vardu ir išgalvotu adresu: (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu P. J., R. R., D. Š. ir L. M. Š., vykdydami bendrą sumanymą, neturėdami leidimo, parsisiųsdami iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką paštu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną supakuotą pašto siuntoje, nepateikdami muitinės kontrolei ir jos išvengdami, neteisėtai atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o šį labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį, t. y. ne mažiau kaip 10,7934 g grynos psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir ne mažiau kaip 147,1793 g bendro svorio miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos Alfa-PiHP, paslėptą pašto siuntoje, perėmę iš pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų Kauno mieste, atsigabeno iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai įvairiose nurodytų butų vietose ir įvairiais kiekiais paskirstytą šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų laikė, kol jos 2022 m. sausio 5 d. kratų metu buvo surastos ir paimtos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Tai yra L. M. Š., R. R., D. Š. ir P. J., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą platinti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė dalį labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų miltelių pavidalu, dalį mišinyje su augalinės kilmės medžiagomis, tai yra 1,4921 g grynos psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 2,2936 g psichotropinės medžiagos Alfa-PiHP miltelių. Be to, L. M. Š. atliekamos kratos metu 4,2457 g psichotropinės medžiagos Alfa-PiHP miltelių paslėpė ir laikė prie savęs. Tuo tarpu L. M. Š., R. R., D. Š. ir P. J., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą platinti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvairiose vietose laikė kitą labai didelio nurodytų psichotropinių medžiagų kiekio dalį miltelių pavidalu, tai yra 9,3013 g grynos psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 140,64 g psichotropinės medžiagos Alfa-PiHP miltelių.
2. Be to, R. R., D. Š., L. M. Š. ir P. J. pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą platinti narkotines medžiagas, 2022 m. sausio 5 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvairiose buto vietose neteisėtai laikė ne mažiau kaip 8,3514 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), o būtent: 2,2736 g kanapių (antžeminių dalių), kur kanapių veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 17,5 proc., 3,7572 g kanapių (antžeminių dalių), kur kanapių veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio (delta‑9‑tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 19,7 proc., 2,3206 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 20,5 proc., kol 2022 m. sausio 5 d. 16.42 val. kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
3. Be to, L. M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. sausio 5 d. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė tris minikvadratukus lapelio, kuriame yra psichotropinės medžiagos 1P-LSD, popieriaus lapelio masė yra 0,0493 g, bei bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė tris popierinius minikvadratukus, kuriuose yra psichotropinės medžiagos 1P‑LSD priemaišų, kur popieriaus lapelio masė yra 0,0509 g, kol šios medžiagos 2022 m. sausio 5 d. kratų metu buvo surastos ir paimtos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
4. Be to, L. M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. sausio 5 d. turėdamas tikslą platinti, prie savęs, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą kokainą – ne mažiau kaip 24,6843 g miltelių, kurių sudėtyje grynos narkotinės medžiagos kokaino kiekis yra 9,1331 g, kol 2022 m. sausio 5 d. į areštinę uždaryto L. M. Š. apžiūros metu šios medžiagos buvo rastos ir paimtos.
5. Be to, L. M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. sausio 5 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė 642,95 g žalios spalvos, minkštos masės medžiagos gabalėlių, kuriuose yra 0,3857 g (0,06 proc.) grynos psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC, delta‑9‑tetrahidrokanabinolio), kol 2022 m. sausio 5 d. 20.30 val. kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai.
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį (kontrabanda ir disponavimas ADB-BUTINACA bei Alfa-PiHP), ir dėl šios dalies jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas; 2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas kanapėmis), ir veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį; 3) pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino disponavęs narkotinėmis medžiagomis kanapėmis; 4) teismui konstatavus, kad jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas kanapėmis) skirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.
6.1. Apeliaciniame skunde R. R. teigia, kad jo kaltė dėl disponavimo ADB-BUTINACA ir Alfa-PiHP medžiagomis ir jų kontrabandos buvo grindžiama prielaidomis, teismas netinkamai įvertino bylos duomenis. Nesutinka, kad nuteistojo P. J. parodymai patvirtina jo kaltę, pagarsinus P. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad apipurkšti žolę BUTINACA medžiaga sugalvojo su L. M. Š., D. Š. ir R. R. to nedarė, bet žinojo, kad taip daro, tačiau, apelianto vertinimu, vien žinojimas nėra kaltės įrodymas, būtina nustatyti, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą. Nesitarė su kitais nuteistaisiais dėl Alfa‑PiHP ar ADB-BUTINACA medžiagų siuntimo, jomis nedisponavo, neprisidėjo piniginėmis lėšomis, didžioji dalis medžiagų buvo rastos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis niekada negyveno, neturėjo buto raktų. Jis apie parsiųstas medžiagas sužinojo iš P. J., tačiau nebuvo informuotas nei apie parsiuntimo laiką, nei apie medžiagų kiekį. 2022 m. spalio 5 d. kratos metu medžiagas savanoriškai pateikė P. J., kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad medžiagos priklauso tik jam, šie parodymai nėra paneigti.
6.2. R. R. nurodo, kad teismas, konstatuodamas, kad veika padaryta bendrininkų grupe, nepagrįstai vadovavosi banko sąskaitų išrašais, kadangi jie neatitinka inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpio. Nė vienas mokėjimo nurodymas iš P. J. banko sąskaitos ar į ją iki 2021 m. spalio 1 d. iš R. R. banko sąskaitos nebuvo atliktas. 2021 m. spalio 5 d. atliktas 50 Eur dydžio mokėjimo nurodymas nepatvirtina, kad jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos konkliudentiniais veiksmais. Nėra duomenų, jog šios lėšos buvo panaudotos draudžiamoms medžiagoms parsiųsti. 2022 m. spalio 5 d. kratos, atliktos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu L. M. Š. nurodė, jog rastos medžiagos priklauso tik jam, o šie parodymai nėra paneigti. L. M. Š. nematė, kad R. R. ar D. Š. purkštų ADB-BUTINACA medžiagą. Nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes nėra didelio ar labai didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio.
6.3. Apeliantas mano, kad teismo išvada, jog narkotinės medžiagos, rastos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausė visiems nuteistiesiems, grindžiama prielaidomis. Liudytojų parodymai neleidžia teigti, kad kratos metu rastos medžiagos priklausė visiems nuteistiesiems. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kiti nuteistieji žinojo apie medžiagas, kuriomis disponavo R. R., ar kad jis žinojo apie medžiagas, kuriomis disponavo P. J. ir kurios buvo rastos kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu. Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, kad bent dalis iš 8,3514 g kanapių buvo išplatinta, o tai patvirtina R. R. ir P. J. parodymus, kad jie narkotines medžiagas turėjo tik savo poreikiams ir neturėjo tikslo išplatinti 2,3206 g medžiagų. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad kratos metu skirtingose vietose rastose kanapėse veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio koncentracija skirtinga, o tai, apelianto vertinimu, patvirtina, kad šios konkrečios narkotinės medžiagos buvo įgytos ne iš vieno šaltinio ir buvo laikomos savo reikmėms, o ne platinti. Kanapių yra tik nedidelis kiekis – 2,3206 g, todėl veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Nedidelis narkotinių medžiagų kiekis savaime nereiškia, kad buvo tikslas jas platinti. Be to, byloje nustatyta, kad jis pats vartojo narkotines medžiagas.
6.4. Apelianto vertinimu, jam turėjo būti skiriama švelnesnė bausmė. Pripažino disponavęs narkotinėmis medžiagomis kanapėmis, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Turėjo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, atliko anksčiau paskirtą laisvės apribojimo bausmę, sumokėjo paskirtą baudą. Anksčiau buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti, ir tai rodo mažesnį jo pavojingumą. Dėl jo nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis mokosi, dirba, visa tai patvirtina, jog jis padarė teigiamas išvadas ir ateityje laikysis įstatymų. Teismas nepakankamai atsižvelgė į jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Nusikalstamų veikų metu buvo jauno amžiaus, neteistas, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo pagrindinis, nurodo, kad yra teigiamai charakterizuojamas, turi stiprius socialinius ryšius, išlaiko savo šeimą, turi finansinių įsipareigojimų. Jis suvokia savo veikos neteisėtumą, padarė išvadas ir yra linkęs keisti savo elgesį, todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam gali būti skiriama švelnesnė, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi, laisvės apribojimo bausmė.
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. M. Š. prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį (kontrabanda ir disponavimas ADB-BUTINACA bei Alfa-PiHP), ir dėl šios dalies jį išteisinti arba veiką perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį; 2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), ir perkvalifikuoti veikas pagal BK 259 straipsnį; 3) skirti švelnesnes, su realiu laisvės atėmimu nesusijusias, bausmes arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
7.1. Apeliaciniame skunde L. M. Š. nurodo, kad nesisiuntė ADB-BUTINACA bei Alfa‑PiHP medžiagų, nors žinojo, kad P. J. siunčiasi medžiagas iš užsienio, prie to neprisidėjo. Pažymi, kad kai medžiagos būdavo gautos, purkšdavo jomis kanapes, kurias rūkydavo, tačiau nedavė pinigų medžiagoms pirkti. Teismas nepagrįstai visas butuose rastas medžiagas laikė jų bendromis medžiagomis. Sulaikymo metu kiekvienas nurodė, kokias medžiagas kiekvienas iš jų turi, kiekvienas vartodavo skirtingas medžiagas ir bendrai nederindavo jų įgijimo, net nežinojo dalies medžiagų pavadinimų. Nupurkštos CBD kanapės priklausė jam, buvo skirtos asmeniniam vartojimui, tikslo platinti neturėjo, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių susitarimą kanapes parduoti kitiems asmenims. Jis nesuvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, tai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu.
7.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog ADB-BUTINACA medžiaga yra įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, specialisto išvadoje ADB-BUTINACA cheminė struktūra yra apibrėžta kaip (N-(l-amino-3,3-dimetil-loksobutan-2-il)-l-butil-1H-indazolo-3-karboksamidas), o Sąraše bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos), nurodyta (N-(l-amino-3,3-dimetil-loksobutan-2-il)-l-alkil-1 H-indazolo-3-karboksamidas), tačiau prie sintetinio kanabinoido cheminės struktūros nėra nurodyta, kad galimi ir „alkil“ radikalai. Vadinasi, „alkil“ radikalai nėra įtraukti į galimus cheminės struktūros variantus, t. y. jeigu formulėje nėra nurodyta „butil“ arba „alkil“ radikalai, medžiaga negali būti laikoma BK 260 straipsnio dalyku, kadangi ji nepatenka į uždraustų medžiagų sąrašą. Mano, kad jo veiksmai turi būti perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
7.3. Apelianto vertinimu, jį neapgrįstai pripažino kaltu dėl kanapių laikymo. Nurodo, kad nežino, iš kur atsirado šios narkotinės medžiagos ir kam jos priklauso. Kiekvienas iš nuteistųjų buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas savarankiškai įsigydavo ir vienas su kitu įsigijimų nederindavo, kartais pas kiekvieną iš jų į namus ateidavo draugų, kurie rūkydavo atsineštas kanapes. Kanapės jam nepriklausė, jų nelaikė ir neturėjo tikslo jų platinti.
7.4. L. M. Š. nesutinka su teismo išvadomis, kad jis kokainą ir guminukus su tetrahidrokanabinoliu laikė turėdamas tikslą platinti. Juos buvo įgijęs sau vartoti. Rasto kokaino kiekis nėra didelis, grynosios medžiagos yra nedaug, o tai reiškia, kad jo suvartojama daugiau, tokio kiekio jam būtų užtekę 4–5 dienoms. Teismo išvados grindžiamos prielaidomis, byloje nėra duomenų, jog jis kada nors būtų prekiavęs guminukais ar kokainu, atkreipia dėmesį į tai, kad šią aplinkybę nurodė nuosprendyje ir pirmosios instancijos teismas. Mano, kad jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnį.
7.5. Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei esant galimybei paskirtos bausmės vykdymą visiškai arba iš dalies atidėti. Nurodo, kad dirba, mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pakeitė požiūrį į gyvenimą, gydėsi nuo priklausomybių. Pasižada tinkamai elgtis ir nebenusikalsti.
8. Teismo posėdyje nuteistasis R. R. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Nuteistasis L. M. Š. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Prokuroras prašė nuteistųjų R. R. ir L. M. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistųjų R. R. ir L. M. Š. apeliaciniai skundai atmetami.
9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir teismo posėdyje išklausiusi proceso dalyvių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji R. R. ir L. M. Š. pagrįstai pripažinti kaltais už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jiems paskirtos teisingos, tinkamai individualizuotos bausmės.
Dėl nuteistųjų R. R. ir L. M. Š. atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija)
10. Nuteistieji R. R. ir L. M. Š. apeliaciniuose skunduose teigia, kad nebuvo įrodyta jų tyčia siųstis psichotropines medžiagas ADB-BUTINACA bei Alfa-PiHP bei šiomis medžiagomis disponuoti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas butuose rastas medžiagas laikė jų bendromis medžiagomis. Teisėjų kolegija sutikti su šiais apeliacinių skundų teiginiais neturi pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, kruopščiai išanalizavęs nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, remdamasis byloje surinktais, ištirtais ir detaliai įvertintais įrodymais, pagrįstai nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius: tiek bendrus nuteistųjų disponavimo turint tikslą platinti labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir šių medžiagų kontrabandos veiksmus, tiek bendrą tyčią veikti kartu.
11. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistųjų R. R. ir L. M. Š. parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs.
12. Nuteistasis R. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie P. J. atsisiųstas ADB-BUTINACA medžiagas sužinojo tik po paties siuntimo fakto, kai jis atsinešė ir tai parodė. Nebuvo susitaręs su kitais asmenimis platinti ar dalinti narkotines medžiagas. Paimdavo iš L. M. Š. ir D. Š. THC kanapes, kuriose kanabinoido kiekis neviršija 0,2 proc., kurios neturi narkotinių medžiagų, ir apgaudinėdavo žmones, kad tos kanapės turi narkotinių medžiagų, yra keletą kartų nupirkęs narkotinių medžiagų per programą „Telegram“ ir tiesiog perpardavęs (t. 13, b. l. 141-145).
13. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), L. M. Š. atsinešė „žolės“ ir su P. J. vis jos atsinešdavo, iš jų kalbų suprato, kad ją gauna siuntose. Po truputį įsirutuliojo, kad jie tą „žolę“ bute džiovino, purškė, maišė su arbata ir tabaku, svėrė, vakuumuodavo, ir L. M. Š. su P. J. išnešdavo ją parduoti. Jie ir patys rūkydavo „žolę“ bute, jis (R. R.) taip pat kartais su jais parūkydavo, bet prie gamybos neprisidėjo. Kai pamatė, kad jie į šią veiklą įsijautė, pasakė, kad jam tai nepatinka. Būdavo, kad grįždavo vėlai po darbo ir rasdavo juos tris (D. Š., L. M. Š. ir P. J.) ir dar daug jų draugų triukšmaujančius, geriančius, rūkančius „žolę“ (t. 10, b. l. 138-141). Tuo tarpu papildomos apklausos metu R. R. parodė, kad L. M. Š. užsiminė, kad reikia užsidirbti pinigų, pasiūlė jam ir D. Š. užsiimti narkotinių medžiagų pardavinėjimu. L. M. Š. pradėjo į namus atsinešti narkotines medžiagas. Iš kur jis jas gaudavo, R. R. nežino, nesidomėjo. P. J. ir L. M. Š. jam ir D. Š. parūpindavo tas narkotines medžiagas, kad ir jis su D. Š. galėtų jas atskirai parduoti. Iš jokių kitų asmenų narkotinių medžiagų negaudavo. Tos narkotinės medžiagos buvo laikomos bute įvairiose vietose ir kambariuose. Jie kiekvienas paimdavo reikiamą kiekį medžiagų, pasverdavo ir perduodavo žmonėms. Jam dažniausiai žmonės dėl narkotinių medžiagų pardavimo rašydavo per programas „Snapchat“, „Telegram“, rašydavo ir pažįstami, ir nepažįstami žmonės. Į butą atvykdavo tik geri pažįstami, kuriems jis perduodavo reikiamą kiekį narkotinių medžiagų, su nepažįstamais susitikdavo lauke, ten jiems perduodavo medžiagas. Žmonės dažniausiai už narkotines medžiagas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, bet būdavo ir bankiniais pavedimais. Būdavo, kad už narkotikus gavę pinigus pirkdavo maistą, alkoholį, tam tikrus buities reikmenis ir pan. (t. 11, b. l. 3-4). Sekančios apklausos metu R. R. jau parodė, kad dėl ADB-BUTINACA ir Alfa-PiHP siuntimosi su P. J. ir kitais asmenimis nesitarė. Nurodytų medžiagų purškime nedalyvavo (t. 11, b. l. 107-111).
14. Nuteistasis L. M. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ADB‑BUTINACA, kurią rado pas jį pareigūnai, planavo susipurkšti „žolę“, niekada nesitarė dėl medžiagų siuntimosi (t. 12, b. l. 180-186). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, kad kratos metu Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai paėmė jam priklausančių daiktų, t. y. metalinį keturkampį indą, kuriame buvo laikoma kanapių arbata. Ją pirkdavo legaliai P. J., išpildavo į minėtą indą ir nupurkšdavo kažkokia chemija, pavadinimas panašus į BUTINACA. Purškalas buvo naudojamas, kad žmogus, vartodamas minėtą arbatą, apsvaigtų. Purkšdavo jie visi keturiese. Pareigūnai taip pat paėmė polietileninį maišelį su viduje esančiais milteliais ADB‑BUTINACA, jų gavo iš P. J., ruošėsi juos išpurkšti ant arbatos. P. J. šiuos miltelius parsisiuntė internetu iš Olandijos. P. J. naudodavo E. M. duomenis užsakydamas siuntas iš užsienio, užsakydavo įvairias chemines, narkotines medžiagas (t. 10, b. l. 65-69). Papildomos apklausos metu L. M. Š. nurodė, kad P. J. į butą, esantį Laisvės al., pradėjo atsinešti įvairias narkotines medžiagas. Jis pasiūlė idėją užsiimti šių medžiagų pigesne gamyba (cheminių medžiagų maišymu). Dėl to jis, R. R. ir D. Š. neprieštaravo, visi norėjo užsidirbti. P. J. atsinešęs narkotines medžiagas sudėdavo įvairiose vietose, jų neslėpdavo. Asmenys iš jų įsigydavo narkotikus iš anksto parašę žinutes programose „Snapchat“, „Telegram“. Jis dažniausiai žmonėms bute perduodavo purkštą arbatą su chemine medžiaga ADB-BUTINACA, supakuodavo į foliją. Kartais tuos žmones vaišindavo, kartais jie atsiskaitydavo grynais. Matydavo, kad R. R. žmonėms parduodavo tas purkštas medžiagas. Už narkotikus gautais pinigais jie pirkdavo alkoholį, išleisdavo buičiai, maistui ir pan. (t. 10, b. l. 92-93, 108‑112). Sekančios apklausos metu L. M. Š. nurodė, kad neprisidėjo prie medžiagų pardavimo, tik padėdavo ADB-BUTINACA milteliais išpurkšti pluoštines kanapes (t. 10, b. l. 108-112).
15. Taigi nors nuteistieji teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, tačiau jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės sutampa: tiek R. R., tiek L. M. Š. nurodė, kad, siekdami užsidirbti, visi nuteistieji pardavinėjo psichotropines medžiagas; paaiškino medžiagų platinimo veikimo modelį. R. R. teigimu, P. J. ir L. M. Š. parūpindavo psichotropines medžiagas pardavimui, iš jų kalbų suprato, kad jas gauna siuntose; L. M. Š. nurodė, jog arbatą chemine medžiaga ADB-BUTINACA purkšdavo jie visi keturiese; P. J. šiuos miltelius parsisiuntė internetu iš Olandijos. Taip pat abu nuteistieji patvirtino, kad psichotropinės medžiagos buvo laikomos buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvairiose vietose, taigi buvo laisvai pasiekiamos visiems bute esantiems asmenims.
16. Aplinkybę, kad nuteistieji disponavo kontrabanda parsiųstomis psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, patvirtina ir kitų nuteistųjų P. J. ir D. Š. parodymai. Nuteistasis P. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos nuosekliai nurodė, kad psichotropines medžiagas ADB-BUTINACA bei Alfa‑PiHP miltelius atsisiuntė iš Nyderlandų. Apie šių medžiagų siuntimą iš užsienio žinojo visi kaltinamieji, visi tam pritarė ir visi šias atsiųstas medžiagas vartojo, pagrinde su L. M. Š. tarėsi, bet galų gale išėjo, kad visi bendrai viską darė. Šias medžiagas pirkdavo iš bendrų lėšų. Nesitardavo, kiek medžiagų kam atiteks, kai atsisiųsdavo, tada viską išsidalindavo, kiek kam reikėjo (t. 10, b. l. 2-3, 28-32, 35-38; t. 12, b. l. 143-148). Nuteistasis D. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, jog yra matęs, kad L. M. Š., P. J. yra pardavę narkotines medžiagas, jis apie psichotropines medžiagas sužinojo jau po jų parsisiuntimo (t. 12, b. l. 154-166). Nuteistasis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie visi kartu pradėjo pardavinėti narkotines medžiagas. P. J. sugalvojo purkšti CBD kanapes stipria chemine medžiaga, kurias galimai pardavinėjo R. R., L. M. Š. ir P. J. Matydavo, kad jie naudojo vakuumavimo aparatą, kad galėtų supakuoti turimą žolę, kad ji neišdžiūtų ir būtų tinkamai supakuota. Visi narkotikai, išskyrus tas chemines medžiagas, kurias siųsdavosi P. J., laikomi (duomenys neskelbtini), priklausė jiems visiems keturiems bendrai. Jie neskirstydavo, kam kas priklauso. Kai reikėdavo ką nors parduoti iš narkotikų, jie kiekvienas imdavo ir sverdavo iš jų bendro kiekio narkotikų. Kai P. J. nebūdavo namuose, tai ADB‑BUTINACA medžiagas ir Alfa-PiHP miltelius jie visi perduodavo į butą atėjusiems pirkėjams, kurie buvo susitarę su P. J. (t. 11, b. l. 138-141, 160-162, 186-191). Taigi, iš esmės apeliacinių skundų nepadavusių nuteistųjų P. J. ir D. Š. parodymai patvirtina ir R. R. bei L. M. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad visi nuteistieji žinojo, jog psichotropines medžiagas siuntėsi P. J. bei kad visi nuteistieji dalyvavo purškiant kanapes bei platino psichotropines medžiagas.
17. Aplinkybę, kad R. R. ir L. M. Š. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Liudytojas D. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) iš R. R. yra įgijęs narkotines medžiagas „žolę“, narkotinių medžiagų poveikis nesiskyrė nuo tų medžiagų, kurias yra anksčiau pirkęs iš kitų asmenų (t. 13, b. l. 31-32). Liudytojas R. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kartu su R. R. yra rūkęs marihuaną, ją davė R. R. Atsilygindavo už žolę, jei R. R. paprašydavo pinigų, sumokėdavo apie 10 Eur. Su R. R. bendravo per programą „Snapchat“. Už „žolę“ R. R. atsiskaitydavo ir pavedimais. Jam R. R. siuntė narkotinių medžiagų nuotraukas, suprato, kad žolė su „chemija“. Šią aplinkybę jis suprato ir tada, kai R. R. sakydavo, kad turi parduoti „prastos žolės“ (t. 13, b. l. 32-36). Liudytojas I. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad, jo žiniomis, L. M. Š. pardavinėjo CBD kanapes. Matė, kaip L. M. Š. sverdavo CBD „žolę“ (t. 13, b. l. 56-59). Liudytojas S. B. B. (S. B. B.) pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su draugu keliskart yra pirkęs narkotines medžiagas „žolę“ iš R. R. Patvirtino, kad už ją atsiskaitė pavedimais iš savo ,,Revolut“ sąskaitos, pervesdamas lėšas į R. R. sąskaitą (t. 13, b. l. 10-14). Ikiteisminio tyrimo metu I. M. parodė, kad L. M. Š. namuose stengdavosi rečiau pardavinėti narkotikus, bet būdavo, kad ir pas jį ateidavo klientai. L. M. Š. eidavo į tą patį kambarį, kaip ir P. J., ir paimdavo reikiamą kiekį narkotikų. Kartais matydavo, kad medžiaga būdavo supakuota į foliją, o kartais ir į peršviečiamą maišelį. Yra matęs, kaip L. M. Š., nuėjęs į galinį kambarį, sverdavo „žolę“ ant svarstyklių pirkėjams. Matė ir kaip L. M. Š. atsiskaitydavo pirkėjai grynaisiais. Tai matė maždaug 10 kartų. Matydavo ir kaip R. R. išnešdavo į kiemą narkotikų, „žolės“ pardavimui (t. 5, b. l. 191-194). Liudytojas N. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. R., L. M. Š. ir P. J. užsiimdavo narkotinių medžiagų platinimu. Iš L. M. Š. nuo 2020 m. iki 2021 m. rudens yra dažnai pirkęs kanapių, iki šimto kartų, už narkotikus mokėdavo grynais pinigais. Iš R. R. nėra įsigijęs narkotikų, jis jį vaišindavo, nes jie buvo draugai, ateidavo pas juos į butą ir jie kartu su R. R. vartodavo „žolę“. Matęs, kai nepažįstamiems žmonėms atėjus į jų butą, R. R. parduodavo „žolę“ ar kokainą. Žino, kad pagrindinis narkotikų skirstytojas buvo L. M. Š. Jis gavęs narkotikus iš tiekėjų dalį paskirstydavo, kad parduotų P. J. ir R. R. (t. 5, b. l. 152-155). Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra rūkęs „žolę“ būdamas namuose pas L. M. Š., jį pavaišino (t. 5, b. l. 48-49). Liudytojas J. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra pažįstamas su L. M. Š., su juo susitikus kartais kartu parūkydavo „žolės“, kuria pavaišindavo L. M. Š. (t. 5, b. l. 185-188). Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pirkdavo iš R. R. „žolę“, mokėdavo grynais arba pavedimais į jo banko sąskaitą. 2021 m. gruodžio 30 d., kai buvo nuvykęs prie R. R. namų, labai blogai jautėsi, jam rašė, kodėl jo „žolė“ nekokybiška, ,,su gaidžiu maišyta“, tai reiškia, kad „žolė“ primaišyta su chemine medžiaga. Jis mano, kad ji galėjo būti apipurkšta su neaiškia medžiaga (t. 5, b. l. 68-69).
18. Minėti liudytojų parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus, tiek nuteistųjų R. R. ir L. M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl psichotropinių medžiagų platinimo, tiek nuteistųjų P. J. ir D. Š. parodymus.
19. Nagrinėjamoje byloje liudytojų parodymus patvirtina ir R. R. banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš I. M. sąskaitos buvo atlikti mokėjimai R. R. 10 Eur, 30 Eur, 8 Eur, 25 Eur sumomis, iš R. P. sąskaitos atlikti pavedimai į R. R. sąskaitą 30 Eur, 20 Eur, 80 Eur sumomis, iš S. B. B. sąskaitos atlikti pavedimai R. R. 75 Eur, 60 Eur ir 40 Eur sumomis, iš L. V. sąskaitos atlikti pavedimai į R. R. sąskaitą 300 Eur, 150 Eur, 420 Eur, 90 Eur, 225 Eur, 20 Eur, 160 Eur sumomis (t. 8, b. l. 137-145). Taip pat R. R. telefone buvo rasta įrašų, kuriuose jis kalba apie narkotinių medžiagų prekybos organizavimą, taip pat samprotauja apie tolesnius planus galimai nutraukti veiklą, kad išvengtų atsakomybės (t. 9, b. l. 93-96).
20. Be to, butuose atliktų kratų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metu buvo rasta daugybė priemonių, skirtų narkotinių bei psichotropinių medžiagų paruošimui, vartojimui bei platinimui: svarstyklės, augalinių medžiagų smulkintuvai, pakavimo priemonės (t. 6, b. l. 35-47, 87-93). Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad psichotropinės medžiagos buvo rastos įvairiose butų vietose, akivaizdžiai matomos ir pasiekiamos visiems bute esantiems asmenims.
21. Taigi šių aplinkybių visuma patvirtina, jog R. R. ir L. M. Š. disponavo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, paštu atsigabeno narkotines medžiagas iš Olandijos.
22. Teismų praktikoje išaiškinta, jog bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑344‑942/2016, Nr. 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K‑275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-61-689/2020, Nr. 2K‑199‑719/2022). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, Nr. 2K-197/2009, Nr. 2K‑295/2012, Nr. 2K-254/2013). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑211/2008, Nr. 2K-197/2009, Nr. 2K-79/2012, Nr. 2K-295/2012, Nr. 2K-254/2013).
23. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad R. R. ir L. M. Š. tiesiogiai dalyvavo atsisiunčiant psichotropines medžiagas. Tačiau pirmiau aptartais bylos duomenimis įrodyta, kad nuteistieji susitarė užsidirbti pardavinėjant psichotropines medžiagas, žinojo, kad P. J. siunčia psichotropines medžiagas ir turėjo bendrą tikslą jas platinti. Be to, psichotropinės medžiagos buvo laikomos visiems pasiekiamose įvairiose vietose, nuteistieji galėjo jomis laisvai disponuoti. Kaip minėta, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Todėl aplinkybė, jog R. R. ir L. M. Š. tiesiogiai nedalyvavo atsisiunčiant psichotropines medžiagas, nešalina jų atsakomybės dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos bei disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.
24. Teisėjų kolegija nesutinka su R. R. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi jo banko sąskaitų išrašais, kadangi jie neatitinka inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpio, nė vienas mokėjimo nurodymas iš P. J. banko sąskaitos ar į ją iki 2021 m. spalio 1 d. iš R. R. banko sąskaitos nebuvo atliktas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. ir L. M. Š. nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis yra nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 5 d. Byloje nustatyta, kad P. J. iš R. R. sąskaitos 2021 m. spalio 5 d. buvo darytas 50 Eur pavedimas (t. 8, b. l. 137). Nors iš tiesų R. R. P. J. nusikalstamos veikos darymo metu atliko tik vieną 50 Eur dydžio pavedimą, tačiau šis laikotarpis patenka į inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpį. Be to, iš nuteistųjų parodymų matyti, kad nuteistieji pinigais disponavo bendrai – nuteistasis D. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo banko kortelė buvo naudojama bendrai banko atsiskaitymams, nes kiti kaltinamieji neturėjo aktyvios banko kortelės, R. R. kortelę naudodavo atsiskaityti už butą, maistą arba pramogoms, D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būdavo, kad pardavę narkotikus visi keturi sudėdavo visą gautą pelną, kad paskui galėtų užpirkti didesnį kiekį narkotikų, P. J. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad už platinimą gautais pinigais D. Š., L. M. Š. ir R. R. bendrai mokėdavo už buto nuomą, maistą, pramogas, alkoholį, kurą, yra pirkę sofą, skalbimo mašiną, be to, nurodė, kad kartu su juo gyvenę asmenys (tame tarpe ir R. R.) turėjo kriptovaliutos bitkoinų sąskaitas, šia kriptovaliuta atsiskaitydavo už psichotropines medžiagas. L. M. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad P. J., R. R. ir D. Š. įnešinėdavo grynus pinigus, gautus už narkotikus, į D. Š. sąskaitą, kartais į R. R. sąskaitą, D. Š. kortelę naudojo visi, kai reikėdavo nusipirkti maisto, susimokėti už maistą, pramogas. R. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pinigus, pardavęs medžiagas kaip narkotikus, išleisdavo savo reikmėms, tuos pinigus dalindavosi su kartu gyvenančiais asmenimis bendrai perkamam maistui, mokesčiams. Be to, kaip minėta, nuteistasis P. J. parodė, jog narkotines medžiagas visi pirkdavo iš bendrų lėšų. Nesitardavo, kiek medžiagų kam atiteks, kai atsisiųsdavo, tada viską išsidalindavo, kiek kam reikėjo. Pasak P. J., R. R. turėjo ir kriptovaliutos (bitkoinų) sąskaitas, šia kriptovaliuta nuteistieji atsiskaitydavo už psichotropines medžiagas. Todėl atsižvelgiant į šių duomenų visumą, aplinkybė, jog inkriminuotu laikotarpiu buvo užfiksuotas tik vienas R. R. mokėjimas į P. J. sąskaitą, nešalina jo atsakomybės: iš pirmiau aptartų įrodymų akivaizdu, jog nuteistieji disponuodavo pinigais bendrai ir be kita ko finansavo narkotinių medžiagų atsisiuntimą. Todėl pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai pripažino narkotinių medžiagų kontrabandos bendrininkais.
25. R. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis negyveno, taigi neturėjo galimybės disponuoti šiame bute rastomis psichotropinėmis medžiagomis. Iš tiesų, iš nuteistųjų parodymų matyti, jog bute (duomenys neskelbtini), gyveno P. J., D. Š. ir L. M. Š., bet ne R. R. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme R. R. parodymai nebuvo nuoseklūs: nuteistasis nurodė, kad atvykdavo pas nuteistuosius į butą, tačiau teigė ir tai, kad į butą buvo atvykęs gal vieną kartą (t. 13, b. l. 143). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji bendrai sutarė platinti psichotropines medžiagas; R. R. nebuvo pasitraukęs ar ketinęs pasitraukti iš psichotropinių medžiagų platinimo. Nuteistieji L. M. Š. ir D. Š. parodė, kad į butą (duomenys neskelbtini) atsikraustė, norėdami ramiau gyventi, kad išvengti lankytojų. Pasak D. Š., abu butus nuomojo vienu metu. Bylos medžiaga – 2021 m. lapkričio 15 d. užfiksuotas P. J. pokalbis su kurjeriu (t. 8 , b. l. 32-33) bei siuntų įmonės „Itella“ informacija (t. 7 t., b. l. 77) patvirtina ir tai, kad P. J. siuntas pasiimdavo (duomenys neskelbtini) arba netoli esančioje (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog bendru sutarimu gautos tos pačios siuntos buvo paskirstomos po įvairius butus; todėl kas iš bendrininkų grupės kokiame bute gyveno, šiuo atveju neturi reikšmės. Be to, pasak nuteistųjų parodymų, jie nesitardavo, kiek medžiagų kam atiteks, visomis medžiagomis nuteistieji galėjo disponuoti laisvai, jos buvo matomos ir prieinamos visiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tiek bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visos ADB-BUTINACA ir Alfa-PiHP psichotropinės medžiagos priklausė visiems nuteistiesiems bendrai.
26. Apeliaciniame skunde L. M. Š. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos padaryta teismo išvada, kad ADB-BUTINACA yra įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kadangi sąraše nurodytos „alkil“ formulės radikalai nėra įtraukti į galimus cheminės struktūros variantus. Šis apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11-54 (22) nurodyta, kad sintetinis kanabinoidas ADB-BUTINACA yra psichotropinė medžiaga, priskiriama sintetinių kanabinoidų darinių grupei (1 sintetinių kanabinoidų darinių pogrupiui), įrašytai į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo 1 sąrašą (t. 6, b. l. 128-131).
28. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones bei neaiškumus dėl nusikalstamos veikos dalyko, apklausė Lietuvos teismo ekspertizių centro vyriausiąjį ekspertą V. Š. Ekspertas paaiškino, kad ADB-BUTINACA yra sintetinis kanabinoidas, kurio cheminė formulė yra nurodyta narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše. Visos medžiagos, susijusios su ADB-BUTINACA, yra aprašytos sintetinių kanabinoidų darinių grupėje. ADB-BUTINACA yra cheminis pavadinimas, o jo struktūra apima indazol-3-karboksamidą. Tai atspindi molekulės pagrindą. Šis sintetinis kanabinoidas turi „butil“ radikalą, kuris sąraše nurodytas kaip „alkil“. „Butil“ yra „alkil“ radikalo dalis, ir yra prijungtas prie „indazol“ žiedo azoto atomo. Kitaip tariant, „butil“ yra vienas iš „alkil“ radikalų, prijungtas prie „indazol“ žiedo azoto atomų. Pačioje sintetinių kanabinoidų grupėje cheminės sudėties dariniuose tokio kaip „butil“ radikalo nėra nurodyta, nes tai yra „alkil“ radikalas (t. 13, b. l. 179‑183). Teisėjų kolegija nesivadovauti šiais eksperto išaiškinimais nemato pagrindo.
29. Kaip nurodė ekspertas, ADB-BUTINACA struktūra apima indazol-3-karboksamidą. Indazol-3-karboksamidai yra priskiriami sintetinių kanabinoidų darinių 1 pogrupiui ir į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus buvo įtraukti sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-267, atsižvelgiant į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. sausio 9 d. raštu Nr. S-(4.3-4)-121 pateiktą siūlymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos – į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Taigi, nors Sąraše nėra nurodytas konkretus ADB‑BUTINACA pavadinimas, tačiau tai nekeičia fakto, kad ADB-BUTINACA yra psichotropinė medžiaga, priskiriama sintetinių kanabinoidų darinių grupei, kadangi ADB‑BUTINACA struktūra apima indazol-3-karboksamidą.
30. Teisėjų kolegija nesutinka ir su L. M. Š. apeliacinio skundo argumentu, kad L. M. Š. nesuvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016). Tai reiškia, kad asmeniui nebūtina žinoti apie Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas ar jų turinį, tiksliai žinoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, jų koncentraciją.
31. Byloje nustatyta, kad nuteistieji disponavo labai dideliu kiekiu, tai yra 10,7934 g grynos psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir ne mažiau kaip 147,1793 g bendro svorio miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos Alfa-PiHP (t. 6, b. l. 112-122, 128-131). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pats L. M. Š. teigė buvęs priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, psichotropines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti, leidžia daryti išvadą, jog jis turėjo bendro pobūdžio supratimą apie medžiagų svorio ir tūrio santykį. Be to, kaip minėta, psichotropinės medžiagos buvo laikomos įvairiose vietose, prieinamos visiems asmenims. Nors gramų tikslumu nuteistasis galėjo ir nežinoti medžiagų, kuriomis disponavo, kiekio, kaip ir galėjo nežinoti, kaip teisiškai bus įvertintas disponavimas medžiagomis, tačiau tai nekeičia jo veiksmų teisinio vertinimo. Kaip minėta, teismų praktikoje nėra reikalaujama, kad kaltininkas suvoktų tikslų jam inkriminuojamų medžiagų kiekį. Sprendžiant iš bylos duomenų, nuteistasis L. M. Š. bendrais bruožais suvokė, kad butuose rastų medžiagų kiekis yra labai didelis, todėl nuteistojo argumentas, kad jis nežinojo tikslaus svorio, yra nepagrįstas.
Dėl nuteistųjų R. R. ir L. M. Š. atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
32. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad kanapes turėjo savo poreikiams, tik dalis kratos metu rastų kanapių priklauso jam, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo L. M. Š. teigimu, kanapės priklauso ne jam, visi nuteistieji vartojamas narkotines medžiagas įsigydavo savarankiškai. L. M. Š. taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad nuteistasis turėjo tikslą platinti kokainą bei guminukus su tetrahidrokanabinoliu; teigia, kad šias medžiagas buvo įgijęs savo reikmėms.
33. BK 259 straipsnyje, ir BK 260 straipsnyje nustatyta atsakomybė už narkotinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną veiką nuo kitos, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas turėjimas. Tai yra būtinasis BK 260 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas reiškia, kad kaltininkas atlygintinai ar neatlygintinai perduoda jas kitiems asmenims.
34. Tiek nuteistasis R. R., tiek L. M. Š. nurodė buvę priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad situacijos, kai asmenys neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą dalį jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau tas pačias medžiagas vartoja patys, yra pakankamai dažnos, ypač jei asmenys narkotinių medžiagų platinimu finansuoja priklausomybę. Pagal galiojančią teismų praktiką, tokiais atvejais neteisėtai disponuojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai į dalis neskirstomi, ir yra įvertinamas visas neteisėtai disponuojamos medžiagos kiekis. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, ir, atsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos požymių nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2012, Nr. 2K‑293‑697/2015, Nr. 2K-52-942/2022).
35. Šios nutarties 17 pastraipoje aptarti liudytojų D. P., R. P., S. B. B. parodymai patvirtina, kad jie yra įgiję narkotinių medžiagų kanapių iš R. R., liudytojas I. M. nurodė, kad matydavo, kaip R. R. ir L. M. Š. pardavinėdavo „žolę“, liudytojas N. U. nurodė pirkęs kanapių iš L. M. Š., R. R. jį vaišindavo „žole“, liudytojų E. D. bei J. J. parodymai patvirtina, kad L. M. Š. juos yra pavaišinęs „žole“. Be to, faktą, kad R. R. kanapes laikė ne savo reikmėms, o turint tikslą jas platinti patvirtina P. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jis kanapes pirko iš R. R., nežino, iš kur R. R. jas gavo (t. 12, b. l. 143-150).
36. Šioje byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo rasti 8,3514 g narkotinių medžiagų kanapių (t. 6, b. l. 35-39), pagal Rekomendacijose nustatytas ribas toks kanapių kiekis viršija nedidelį kiekį. Be to, kaip minėta anksčiau, įvairios psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo laikomos įvairiose buto, esančio (duomenys neskelbtini), vietose; tiek nuteistieji, tiek ir į butą atėję pašaliniai asmenys šias medžiagas tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai vartodavo. Kanapės buvo rastos bendrose patalpose, visiems prieinamose vietose: vienos mėtėsi ant žemės, kitos – stiklinėje ant stalo, trečios, ant virtuvės stalviršio. Taigi, visiems bute gyvenantiems asmenims jos buvo matomos ir jiems buvo žinoma, kad jos bute yra. Tai, kad kanapėse tetrahidrokanabinolio veikliosios medžiagos koncentracija skirtinga, nesuteikia pagrindo išvadai, jog narkotinės medžiagos buvo skirtos tik asmeniniam vartojimui, kadangi ir platinimui skirtos kanapės galėjo būti gaunamos iš skirtingų šaltinių. Be to, pats R. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad yra keletą kartų nupirkęs narkotinių medžiagų per programą „Telegram“ ir tiesiog perpardavęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad bute rastos narkotinės medžiagos kanapės priklausė ir R. R. bei L. M. Š., taip pat pagrįstai nustatė, kad nuteistieji turėjo tikslą jas platinti.
Dėl nuteistojo L. M. Š. atsakomybės pagal BK 260 str. 1 d.
37. Nuteistasis L. M. Š. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis turėjo tikslą platinti kokainą ir guminukus su tetrahidrokanabinoliu, teigia, jog šias medžiagas L. M. Š. buvo įgijęs savo reikmėms.
38. Byloje nustatyta, kad L. M. Š. laikė 24,6843 g miltelių, kurių sudėtyje grynos narkotinės medžiagos – kokaino – kiekis yra 9,1331 g (t. 6, b. l. 140-142), bei 642,95 g žalios spalvos, minkštos masės medžiagos gabalėlių, kuriuose grynos psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC, delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis yra 0,3857 g (0,06 proc.), taip pat rasta ir narkotinės medžiagos kanapių aliejaus priemaišų (t. 6, b. l. 128-131).
39. Aplinkybę, kad L. M. Š. turėjo tikslą platinti kokainą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo P. J. duoti parodymai, kad L. M. Š. pardavinėjo kokainą; P. J. yra tekę paduoti L. M. Š. draugams kokainą, kai L. M. Š. nebūdavo namuose. Tada tie asmenys pinigus paduodavo jam, o jis vėliau perduodavo pinigus L. M. Š. (t. 10, b. l. 28-32). Teisme P. J. taip pat patvirtino, jog paimdavo iš L. M. Š. kokainą, taip pat, jog užsiėmė ir kokaino platinimu (t. 12, b. l. 145-150) Pirmosios instancijos teisme liudytojas N. U. nurodė, kad su nuteistaisiais vartojo ir kokainą, kurį gaudavo per programą „Telegram“ arba iš L. M. Š. (t. 13, b. l. 59-63). Šie faktiniai bylos duomenys paneigia L. M. Š. aiškinimą, kad jis narkotines ir psichotropines medžiagas laikė tik savo reikmėms, neturėdamas tikslo jų platinti. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog įtariamieji platino būtent pas L. M. Š. rastą kokainą, tačiau kadangi bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog nuteistieji be kitų narkotinių medžiagų užsiėmė ir kokaino platinimu, teismas pagrįstai vertino, jog L. M. Š. kokainą laikė tikslu platinti. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog vien rastas santykinai didelis kokaino kiekis (9,1331 g.) nebūtinai rodo platinimo tikslą, tačiau greta aukščiau nurodytų aplinkybių šis duomuo sustiprina vidinį teismo įsitikinimą L. M. Š. kalte.
40. Dėl disponavimo guminukais su THC nuteistasis L. M. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad šias medžiagas vieną kartą įsigijo Šilainių turgavietėje pabandymui; šie jam netiko, tad juos tiesiog laikė. Mano, kad apie turimus guminukus kiti kaltinamieji nežinojo, nors toje pačioje apklausoje nurodė, kad kiti minėjo keletą guminukų iš jo „nugvelbę“ (t. 12, b. l. 182). Šiuos L. M. Š. parodymus paneigia nuteistųjų P. J. ir D. Š. parodymai. P. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad nors pats guminukais neprekiavo, tačiau matė, jog L. M. Š. jų ne kartą atsiveždavo kartu su kitomis narkotinėmis medžiagomis. Tai paneigia apelianto teiginį, kad įsigijimas buvo epizodinis. Nuteistasis D. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, jog du kartus yra pardavęs guminukų (t. 12, b. l. 152-166). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, jog šiuos guminukus su THC 2021 m. į namus atgabeno L. M. Š. (t. 11, b. l. 188). Nors pirmosios instancijos teismas D. Š. kartu su kitais nuteistaisiais dėl disponavimo L. M. Š. kambaryje rastais guminukais išteisino, tai teisėjų kolegijai netrukdo vertinti šių nuteistojo D. Š. parodymų, kurie, juos sugretinus ir su nuteistojo P. J. parodymais, rodo, jog L. M. Š. guminukus laikė tikslu platinti.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
41. Nuteistųjų R. R. ir L. M. Š. teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau apeliaciniuose skunduose prašoma skirti dar švelnesnes, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, bausmes, atsižvelgiant į nuteistųjų jauną amžių, tai, kad jie dirba, mokosi, kitas teigiamai charakterizuojančias savybes. Esant galimybei, L. M. Š. prašo paskirtos bausmės vykdymą visiškai arba iš dalies atidėti.
42. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
43. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K‑125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra teisingos ir jas švelninti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistųjų veiksmai nebuvo spontaniški ar atsitiktiniai: visi nuteistieji, gerai pažinoję vienas kitą, tikslu gauti pastovias pajamas sistemingai vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, buvo prekiaujama įvairiomis medžiagomis. Be to, augalinės medžiagos (arbata, tabakas, kanapės) buvo apipurškiamos cheminėmis medžiagomis (ADB-BUTINACA ir Alfa-PihP) ir pardavinėjamos kaip augalinės kilmės narkotinė medžiaga kanapės, taigi medžiagas perkantys asmenys buvo klaidinami, ir pirko sveikatai pavojingesnę narkotinę medžiagą.
45. Nuteistųjų nurodomos asmeninės aplinkybės taip pat nesuteikia jokio pagrindo svarstyti švelnesnių bausmių skyrimą. Sutiktina, kad nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo jauno amžiaus, mokėsi, dirbo ir šiuo metu dirba (t. 13, b. l. 164-167), L. M. Š. buvusio darbdavio apibūdinamas teigiamai (t. 12, b. l. 173), pagal gynėjo apeliacinės instancijos posėdžio metu pateiktus dokumentus mokosi Kauno informacinių technologijų mokykloje, turi verslo liudijimą. R. R. vedęs (t. 13, b. l. 134), turi mažametį vaiką (t. 13, b. l. 135), mokosi (t. 13, b. l. 159), L. M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau šios aplinkybės nėra lemiančios dėl jiems paskirtų bausmių dar didesnio mažinimo. R. R. ir L. M. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII‑1836 redakcija), 260 straipsnio 1 dalyje, jie padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tiek R. R., tiek L. M. Š. bausti administracine tvarka, L. M. Š. taip pat ir už tai, kad po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines medžiagas (t. 10, b. l. 50, 125), po nusikalstamų veikų padarymo buvo du kartus nuteisti už nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą (t. 14, b. l. 16-25). Be to, ikiteisminio tyrimo metu R. R. nurodė, kad būtent L. M. Š. jam pasiūlė pardavinėti psichotropines medžiagas, liudytojas N. U. teigė, kad pagrindinis narkotikų skirstytojas buvo L. M. Š., P. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pagrinde tarėsi su L. M. Š., bet galų gale išėjo taip, kad visi bendrai darė viską, taigi nuteistojo L. M. Š. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo pasyvus ar atsitiktinis. Nors byloje nenustatyta, kad R. R. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo pagrindinis, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. R. nusikalstamos veikos buvo ne vienkartinio pobūdžio, jis narkotines ir psichotropines medžiagas platino sistemingai, todėl jo vaidmuo nelaikytinas antraeiliu.
46. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo R. R. pripažinti atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) dėl disponavimo kanapėmis. Nuteistasis R. R. proceso keitė parodymus, pripažino ne visas jam inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kanapes laikė tik savo reikmėms ir neigė, kad turėjo tikslą jas platinti. Taigi, atsižvelgiant į nuteistojo R. R. elgesį proceso, nėra atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra pagrindo.
47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, tinkamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistiesiems R. R. ir L. M. Š. paskyrė teisingas, tinkamai individualizuotas bausmes. Todėl jas dar labiau sušvelninti nuteistųjų nurodytais motyvais teisėjų kolegija nemato pagrindo.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų
48. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šių prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą.
49. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2025 m. rugsėjo 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuria iš nuteistojo R. R. prašoma priteisti 625 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal R. R. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos privalomos nuostatos, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. R. yra jauno amžiaus, dirba, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. R. R. turi mažametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Nagrinėjama baudžiamoji byla nėra labai didelės apimties; apeliacinės instancijos teisme ji buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai išlaidos už R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteisiamos.
51. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. rugsėjo 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kuria iš nuteistojo L. M. Š. prašoma priteisti 475 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2025 m. rugsėjo 9 d, kuriame byla buvo išnagrinėta. Kadangi prašymas teisme gautas teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, taigi nebegali būti svarstomas teismo posėdyje, jis paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų R. R. (R. R.) ir L. M. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymo, iš R. R. išieškoti 625 Eur už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2025 m. rugsėjo 17 d. prašymą, iš nuteistojo L. M. Š. išieškoti 475 Eur už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, palikti nenagrinėtą.