- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- 2YT-1309-494/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03525-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S.
pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu teismo prašė atnaujinti praleistą terminą įregistruoti 1994-05-03 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamo turto registre.
Pareiškėja nurodė, kad 1994-05-03 sudarė su Vilniaus rajono žemėtvarka Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo 0,0630 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo įsigijimą patvirtina 1992 metų mokėjimo pranešimas, pareiškėjos prašymas parduoti žemės sklypą Vilniaus r. Marijampolės apylinkės agrarinei komisijai. Pareiškėja 2018-06-28 kreipėsi į VĮ Registrų centras Vilniaus filialą prašydama įrašyti minimo žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau buvo nuspręsta atsisakyti šiuos duomenis įrašyti nesant teisinio pagrindo. Apie tai, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turi būti įregistruota sužinojo tik gavusi atsakymą iš VĮ Registrų centras, pareiškėja dėl nežinojimo ir teisinio neišprusimo teikiamu terminu šios pirkimo pardavimo sutarties neįregistravo.
Pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti ir parodė, kad 1994-05-03 pirkimo-pardavimo sutartimi ji įsigijo 0,0630 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už sklypo įsigijimą ji sumokėjo. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo visą laiką naudojosi šiuo žemės sklypu, sklype dirbo žemę kol turėjo sveikatos, žemės sklypas niekeno neužimtas. Pareiškėja nežinojo, kad reikėjo pirkimo-pardavimo sutartį įregistruoti tuomet žemėtvarkos skyriuje, nes jai apie tai niekas nepaaiškino, galvojo, kad žemės sklypas yra jos nuosavybė. Pareiškėjos išsilavinimas yra 4 klasės, specialybės neturi. Mano, kad terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti praleido dėl svarbių preižasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime nurodė, kad Valstybinių žemės sklypų pirkimo - pardavimo būtinąsias sąlygas ir tvarką sudarant valstybinių žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį reglamentavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija, galiojusi iki 1994-07-01) (toliau- Taisyklės). Taisyklių 3 p. įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypai sodininkų bendrijų soduose parduodami ta pačia tvarka bei sąlygomis kaip ir žemės sklypai privačių namų valdoms. Taisyklių 10 p. antroje pastraipoje buvo įtvirtinta, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje; šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojanča. Nurodė, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant teisės aktų nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, kad daiktinės teisės į 1994-05-03 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą 0,0630 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. Nurodė, kad teismui pripažinus teisės aktų nustatyto sandorio įregistravimo termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinus praleistą terminą minėtai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti, atsižvelgiant į LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 2 d., taip pat į nekilnojamojo daikto kadastro įrašų sudarymo ir įforminimo tvarką, kurią nustato LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas bei LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, prašo teismo nenustatyti įregistravimo termino minėtam nekilnojamajam daiktui bei daiktinėms teisėms į jį įregistruoti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. S. ir Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba, atstovaujama vadovo S. B. 1994-05-03 sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 2854, pagal kurią A. S. įsigijo 0,0630 ha žemės sklypą (sklypo Nr. 5), esantį (duomenys neskelbtini). (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini))“; šioje pirkimo-pardavimo sutartyje (sutarties 6 p.) buvo nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota per 1 mėnesį Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje (b.l.6, 12-13, 15). Pareiškėja už perkamą žemės sklypą visiškai atsiskaitė, šią aplinkybę patvirtina 1992-09-25 Mokėjimo pranešimas ir 1992-09-25 Taupomojo banko Nr.6762/03 pranešimas apie 277 rublių nurašymą iš A. S. nebalansinės sąskaitos Nr. J-303 (b.l.4-5). Nuo sutarties sudarymo iki šių dienų pareiškėja valdo žemės sklypą bei juo naudojasi, sutartis nustatytu terminu įregistruota nebuvo ir atitinkamai nuosavybė neatsirado. 2018-07-02 VĮ Registrų centras Vilniaus filialo sprendimu (pagal A. S. prašymą) buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto 0,0630 ha žemės sklypo (sklypo Nr. 5), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas –(duomenys neskelbtini))“ kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nesant teisinio pagrindo, nes per įstatymo nustatytą terminą minėto žemės sklypo sandoris nebuvo įregistruotas (b.l.16-17).
1994-05-03 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 2854, (toliau pirkimo-pardavimo sutartis), sudarymo metu galiojęs 1964 metų Civilinio kodekso 149 straipsnis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos CK, tačiau 1964 m. CK 255 str. nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 str. 2 d. nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.49 str. 1 d. daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 str.). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių, jog ji nežinojo, kad pirkimo-pardavimo sutartį yra būtina įregistruoti, apie tai jai niekas nepaaiškino, atsižvelgdamas į pareiškėjos senyvą amžių, jos išsilavinimą, daro išvadą, kad praleistas terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti dėl objektyvių priežasčių ir neatnaujinus šio termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad naujas Lietuvos Respublikos CK nereglamentuoja būtinumo per nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.5 str.).
Kadangi 2018-10-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi pareiškėjai dalies žyminio mokesčio, t.y. 20 Eur, sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos (b.l.21), tačiau duomenų, kad pareiškėja nurodytą žyminio mokesčio dalį yra sumokėjusi į bylą nepateikta, todėl valstybei iš pareiškėjos priteistina 20 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų nustatytą terminą 1994-05-03 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 2854, teisinei registracijai VĮ Registrų centre atlikti.
Priteisti iš pareiškėjos A. S., a/k (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.