Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo antstolė A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. lapkričio 15 d. teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ji prašo nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos UAB „A“ skundas dėl antstolės A. L. veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti antstolei A. L. surašyti/pasirašyti/išduoti pareiškėjos UAB „A“ turto - 1,59 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir mašinų stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 717 straipsnio 3 punktą, antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą. Pareiškėjos turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos manymu, visą pinigų sumą varžytynių laimėtojas turėjo įmokėti iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žiniomis, varžytynių laimėtojas visos kainos per įstatymo numatytus terminus nesumokėjo, tačiau antstolė varžytynių nepaskelbė neįvykusiomis ir sudarė sąlygas varžytynių laimėtojui kainą sumokėti per terminus, kurie nėra reglamentuoti civilinio proceso kodekse.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmetamas.

Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. CPK 510 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, esant pakankamam pagrindui, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese atidėjimas/sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik tuomet, jei teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko, prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Teismas atkreipia dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, o tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių neturi būti taikoma daugiau nei reikia būsimo ieškovui (šiuo atveju – pareiškėjui) palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui, jos neturi nepagrįstai varžyti kitos šalies (šiuo atveju išieškotojo) teisių, laikinosios apsaugos priemonės neturi vienai šaliai suteikti nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį. CPK 18 straipsnyje yra nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, vykdymo veiksmų sustabdymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai tai yra būtina skolininko teisėms apginti ir tai nepažeis išieškotojo interesų, nepablogins jo padėties.

Teismai praktikoje nurodo, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Tam būtina prima facie (iš lot. preliminarus vertinimas) įvertinti pareiškimu (skundu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus pareiškėjo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus procesinis sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio (pareiškimo) reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje pareiškimo (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjai) palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui (pareiškėjai) palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui (pareiškėjai) palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir/ar yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013, 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja (skolininkė vykdymo procese) uždaroji akcinė bendrovė „A“ antstolei pateiktu (duomenys neskelbtini) skundu prašo antstolės priimti patvarkymą paskelbti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykusiomis, 10 procentų varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio skirti pareiškėjos skolų dengimui ir paskelbti pakartotines pareiškėjos turto varžytynes.

Pareiškėja nurodė, jog jos žiniomis, varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), kurios baigėsi (duomenys neskelbtini), laimėtojas visos kainos per įstatymo numatytus terminus nesumokėjo, tačiau antstolė varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) nepaskelbė neįvykusiomis ir sudarė sąlygas varžytynių laimėtojui kainą sumokėti per terminus, kurie nėra reglamentuoti CPK. Todėl pareiškėja antstolei pateiktu skundu prašo varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbti neįvykusiomis, o teismui (duomenys neskelbtini) pateiktu prašymu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vieningos teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose (duomenys neskelbtini) užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A“ pareiškimą dėl antstolės A. L. nušalinimo. Šios civilinės bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) antstolės A. L. priimtame patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė yra nurodžiusi, jog varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi (duomenys neskelbtini) 10:06:42 valandą, varžytynes laimėjo UAB „B“, pasiūlyta kaina: 410 000,00 Eur, (duomenys neskelbtini) į antstolės depozitinę sąskaitą buvo sumokėta 23 760,00 Eur (10 procentų varžytynių dalyvio įmoka) ir (duomenys neskelbtini) varžytynių dalyvis sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 386 240,00 Eur, iš viso: 23 760,00 Eur+386 240,00 Eur=410 000,00 Eur. Pareiškėja savo skundą, kurio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grindžia tuo, kad varžytynių laimėtojas po varžytynių pabaigos per įstatyme nustatytą terminą nesumokėjo visos kainos. Minėtame antstolės patvarkyme nurodytos aplinkybės patvirtina, kad varžytynių laimėtojas visą kainą yra sumokėjęs, priešingai nei nurodoma pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir skunde, per įstatyme nustatytus terminus. Todėl teismas sprendžia, kad šis pareiškėjos prašymo motyvas yra nepagrįstais įrodymais.

Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) rašytiniai duomenys taip pat patvirtina, kad antstolė (duomenys neskelbtini) yra parašiusi ir 09.34:57 valandą yra pasirašiusi turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 10:17:54 valandą antstolė pasirašė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo, kurį išsiuntė ir pareiškėjai (skolininkei).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) 13:11:53 valandą. Taigi, pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese – uždrausti antstolei A. L. surašyti/pasirašyti/išduoti pareiškėjos UAB „A“ turto - 1,59 ha ploto žemės sklypo ir mašinų stovėjimo aikštelės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą – teismui pateikė jau po to, kai antstolė buvo surašiusi ir pasirašiusi jau minėtą (duomenys neskelbtini)turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie tai informavusi pareiškėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo uždrausti antstolei surašyti/pasirašyti/išduoti pareiškėjos turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuris jau yra surašytas, pasirašytas ir išduotas, todėl pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas, išaiškinant pareiškėjai, kad nesutikdama su antstolės priimtu patvarkymu, turi teisę jį skųsti įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra sprendžiamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimas, nenagrinėjamas ginčas iš esmės, nevertinami ir skundo faktiniai bei teisiniai argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, sprendžiama tik dėl laikinųjų priemonių taikymo konkrečiu atveju.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 290-291straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.

Nutarties kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.