Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas tenkinamas iš dalies.

5. ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pirmosios instancijos teismas J. P. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimą, t. y. pripažino esant įrodyta, kad J. P. ATP protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,77 promilės). Teismas savo išvadas byloje grindė rašytiniais bylos įrodymais: ATP protokolu, J. P. 2016-09-15 paaiškinimu, asmens blaivumo testu, T. V. 2016-09-15 paaiškinimu, V. S. ir V. V. 2016-06-26 paaiškinimais, policijos pareigūnų J. V. ir N. S. tarnybiniais pranešimais ir kt. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo J. P. nedalyvaujant teismo posėdyje, kadangi iki bylos nagrinėjimo buvo gauti J. P. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis išdėstė savo poziciją dėl bylos aplinkybių bei išreiškė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Iš pateiktų rašytinių J. P. paaiškinimų matyti, kad jis savo kaltės dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nepripažino, ginčijo ATP protokole nurodytas aplinkybes bei nurodė savo įvykio versiją.

7. Pažymėtina, kad vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Tai reiškia, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik pateikti rašytiniai paaiškinimai medžiaga negali būti prilyginami parodymams, duotiems teismo posėdžio metu ir jų nepakeičia, todėl teismas turi būti aktyvus ir teismo posėdyje apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-303/2015).

8. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta sankcija ir pagal šį straipsnį apeliantui paskirta nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams – baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse akcentuoja, jog įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus ne tik vertinant byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014), bet ir užtikrinant asmenų procesines teises. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vertino tik rašytinę bylos medžiagą, neapklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, neišklausė liudytojų parodymų, ką šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėjo atlikti.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino. Byloje esančiuose rašytiniuose paaiškinimuose J. P. įvykio aplinkybes aiškino skirtingai: pirminiuose paaiškinimuose iš viso nepripažino, kad vairavo transporto priemonę (7 b.l.), vėliau nurodė, kad vairavo transporto priemonę ir jos nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio (6 b.l.), teigė, kad ATP protokole nurodytu metu jis negalėjo neblaivus vairuoti transporto priemonės, nes tuo metu vaikščiojo po Subačiaus mstl. (32-33 b.l.). Iš rašytinių liudytojo T. V. paaiškinimų matyti, kad jis įvykio aplinkybes taip pat aiškino skirtingai: pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nežino kas vairavo jo automobilį ir įvažiavo į griovį (17 b.l.), vėlesniuose paaiškinimuose nurodė, kad įvykio dieną davė J. P. vairuoti savo automobilį, kuris vairuodamas automobilį nuvažiavo nuo kelio. Nurodė, kad J. P. buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik po to, kai automobilis jau buvo griovyje (16 b.l.). Esant tokiems nenuosekliems ir prieštaringiems byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniams paaiškinimams, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui savo kaltę neigiant ir nurodant vis skirtingas įvykio versijas, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus, į teismo posėdį iškviesti net tik J. P., T. V., bet ir policijos pareigūnus, taip pat įvykio aplinkybes galinčius patvirtinti kitus byloje nurodytus asmenis ir juos apklausti tam, kad būtų objektyviai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Byloje nėra įvykio vietos, automobilio apžiūros protokolų, o byloje J. P. keliama versija, jog alkoholį vartojo tik po to, kai automobilis jau buvo įvažiavęs į griovį, teismo iš esmės netirta. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai atmetė minėtą J. P. versiją, motyvuodamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo T. V. rašytinių parodymų nenuoseklumu, tačiau nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp byloje dalyvaujančių asmenų parodymų pašalinti ir nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, kaip jau minėta, vien tik pateikti rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami parodymams, duotiems teismo posėdžio metu ir jų nepakeičia, todėl teismas tokiu atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia, tarp byloje duotų paaiškinimų yra akivaizdūs prieštaravimai, turi apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad išvados dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą gali būti daromos tik visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinus visas bylos aplinkybes, pašalinus galimus prieštaravimus, kas šiuo atveju, nebuvo padaryta.

10. Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Įrodymų vertinimas privalo būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, o šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl minėtų priežasčių, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą ir grąžinti J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.