Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgaliotam atstovui vyriausiajam specialistui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodančio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2016-12-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-81500917-16 (ROIK:16063839712), panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. T. 2016-12-29 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK:16063839712, kuriuo M. L. buvo nubaustas 57 Eur bauda pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdžio metu M. L. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai teismui nurodė, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis jis vairavo automobilį „BMW 520“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiavo Žygimantų g, Vilniuje. Netrukus jį sustabdė policijos pareigūnų ekipažas, vyko dokumentų patikrinimas, jam teko aiškintis dėl automobilio langų užtamsinimo, tą dieną buvo labai šaltą – 20, M. L. skambino bendrojo pagalbos telefonu 112, priėjo policijos pareigūnas bei įspėjo, kad negalima kalbėti telefonu, kai automobilyje veikia variklis, nors automobilis ir stovėjo vietoje. Pasak M. L. jis telefonu skambino dėl pareigūnų netinkamo ir nemandagus elgesio, pareigūnas jį atstūmė nuo automobilio, tai buvo ekstremalus skambutis. Nors iš esmės jam yra suprantama, kad jis pasielgė netinkamai, nes kelių eismo taisyklės draudžia kalbėti telefonu net stovėjusiajame automobilyje su įjungtų varikliu.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVOK kelių policijos valdybos vyr. inspektoriaus pareigose. Nurodė, kad 2016-12-08 tarnybos metu patikrinimui buvo sustabdytas keliu važiuojantis automobilis „BMW“, kurio langai buvo užtamsinti, todėl buvo nutarta patikrinti. Priėjus prie sustojusio automobilio, automobilio variklis tuo metu buvo įjungtas, vairuotojas, kaip vėliau nustatė jo tapatybę – M. L., nuolat kažkam vis skambino telefonu, vairuotojas buvo įspėtas nekalbėti telefonu, kai automobilyje veikia variklis, tačiau vairuotojas į pastabas nereagavo, ir toliau kalbėjo. Dėl šio teisės pažeidimo M. L. buvo surašytas ATP protokolas.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad patruliavimo metu patikrinimui sustabdė Žygimantų g, Vilniuje, keliu važiuojantį automobilį „BMW“, kurio vairuotojas M. L. stovinčiame automobilyje su įjungtų varikliu kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Liudytojas pabrėžė, jog automobilio variklis nebuvo išjungtas, o vairuotoją kelis kartus jis įspėjo nekalbėti mobiliojo ryšio telefonu. Pasak liudytoją, su vairuotoju buvo bendrauta mandagiai, tačiau į pastabas nebuvo reaguota.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu M. L. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), kurio nuostatos numato, jog administracinė atsakomybė kyla tam, kai vairuotojas važiavimo metu naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Kelių eismo taisyklių 20 punktas reglamentuoja, kad „Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas“.

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad šis pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs, ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Taigi atsakomybei pagal ATPK 124¹ str. 2 d. pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip (2014 m. sausio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-26-185/2014).

Kaip seka iš medžiagos M. L. mobiliojo ryšio telefonu kalbėjo stovinčiame automobilyje, kurio variklis nebuvo išjungtas (veikė). Šias aplinkybės patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai A. M. ir D. K., kurie nurodė, sustabdžius patikrinimui M. L. vairuojamą automobilį „BMW“, vairuotojas sustojusiajame automobilyje su neišjungtu varikliu kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, nesinaudojant laisvų rankų įrangos. Liudytojas patvirtino, kad vairuotojas į pareigūnų pastabas nekalbėti telefonu, nereagavo, jis buvo informuotas, kad daro teisės pažeidimą ir jis (vairuotojas) gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Todėl šioje situacijoje automobilio vairavimas (net jo sustabdžius ir neišjungus variklio), kuomet M. L. rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną ir kalbėjo, vertinamas kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 2 d. Policijos pareigūnai akivaizdžiai matė, kaip M. L. rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, dėl minėto pažeidimo surašė tarnybinį pranešimą, kur nurodė pažeidimo padarymo aplinkybes. Policijos pareigūnai nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat teismo posėdžio metu nustatyta, kad jie su M. L. nėra pažįstami ir jų nesieja jokie ryšiai, todėl jie nėra šališki ir jiems nebuvo tikslo pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismo vertinimu, ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka - naudojimasis mobilaus ryšio priemonėmis rankomis – plačiąja prasme, tai yra bet kokį naudojimąsi mobilaus ryšio priemonėmis, nesvarbu ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo sms žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobilaus ryšio priemonėje esančią informaciją. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad šis pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo netgi tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, būtent nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, kaip padidinto pavojaus šaltinio, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs, ir tuo jis kelia grėsmę eismo saugumui net ir stovinčiame automobilyje.

M. L. veika buvo kvalifikuota pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 124¹ straipsnio 2 dalį ir skundžiamu nutarimu jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) bei jam paskirta administracinė nuobauda - 57 € dydžio bauda. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostata reglamentuoja, jog iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, perkvalifikuojant veiką pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas atitinka ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra griežtesnė už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę atsakomybę, sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies reikalavimais, M. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamas ir paliekama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta ATPK nustatyta administracinė nuobauda.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). ANK 22 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį skiriamos baudos dydis

nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Įvertinęs tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismui nesuteikia pagrindo atleisti M. L. nuo administracinės atsakomybės ir panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą. Teismas skundo nagrinėjimo metu nenustatė jokių kitų išskirtinių pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) sankcijoje minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2016-12-29 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK:16063839712, pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

M. L. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2016-12-29 nutarimą Nr.10N-81500917-16 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK:16063839712, kuriuo M. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) ir jam paskirta 57 € dydžio bauda, palikti nepakeistą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.