Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Igno Totilo,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo 2024-11-19 nutartis skirti kaltinamajam A. R. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 20 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. kaltinamas tuo, kad jis, 2023 m. lapkričio 19 d., apie 19.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios aiškios dingsties įkando į žandą jo siūlymu kartu alkoholį vartojusiai ir nugirdytai nepilnametei dukrai V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)). Po to, nukentėjusiajai pasipriešinus, jis, stumdamas pargriovė nukentėjusiąją ant grindų, spardė kojomis bei smūgiavo kumščiu į galvą bei kitas kūno vietas gulinčiai nukentėjusiajai ir taip mušdamas savo šeimos narę ne mažiau kaip 16 trauminiais poveikiais nežymiai sutrikdė V. R. sveikatą padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiame žande, smakro kairėje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, tai yra padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Be to A. R. kaltinamas tuo, kad 2023 m. lapkričio 19 dienos metu, nenustatytu tiksliu laiku, nupirkęs alkoholinių gėrimų – alaus iki vakaro, maždaug 19.00 val., juos vartojo adresu (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad V. R. yra nepilnametė, kvietė ir siūlė alkoholinius gėrimus kartu vartoti nepilnametei dukrai, kartu su ja juos vartojo taip tyčia nugirdė nepilnametę V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)),tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 161 straipsnio 2 dalį

Be to A. R. kaltinamas tuo, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – kartu gyvenančios I. M. sveikatą, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be aiškios dingsties priekaištaudamas nukentėjusiajai kambaryje dešiniu delnu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę bei kumščiu sudavė smūgį į pilvą. I. M. išėjus į prieškambarį taip bandant išvengti prieš ją vartojamo fizinio smurto, jis koja spyrė nukentėjusiajai į dešinį šoną, taip nublokšdamas nukentėjusiąją dešine kūno puse į lentyną ir sieną bei rankomis suėmęs dešinį žastą stipriai spaudė ir tokiais veiksmais padarė I. M. poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, pilvo srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinės pusės šonkaulių lūžį dėl kurio nesunkiai sutrikdė I. M. sveikatą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Be to A. R. kaltinamas tuo, kad 2024 m. vasario 16 d. apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo savo šeimos narius – kartu gyvenančią I. M. ir jos vaikus: nepilnametį A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir mažametę U. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), o būtent: priekaištaudamas nukentėjusiajai I. M. dėl jos dėmesio, skiriamo vaikams, bei agresyviai reaguodamas į nukentėjusiosios reikalavimą išeiti iš buto, jis miegamajame kambaryje dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kaktą sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis rankomis suėmė už kaklo į konfliktą įsitraukusį nepilnametį A. M. ir savo žastu po pažastimi suspaudė nepilnamečio galvą taip sukeldamas fizinį skausmą. Vėliau, smūgiavo rankomis ir spyrė į kairę koją I. M. padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje – nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, prispaudė prie sienos motiną apgynusį A. M.; pirštais spaudė nepilnamečio akis; laikydamas suspaudęs kaklą stūmė nepilnametį į durų staktą ir dešine koja spyrė į pilvą, taip padarė A. M. galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje momeninėje srityje, minkštųjų audinių patinimą momeninėje srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, smurtaudamas prieš nepilnametį A. M. keliu smūgiavo nukentėjusiajam padėti bandžiusiai mažametei U. M. ir padarė poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2, 3 dalis.

Kaltinamajam A. R. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė -suėmimas nenustatant termino, paskelbta kaltinamojo paieška. Kaltinamasis, vykdant šią nutartį, sulaikytas 2024-11-20 22.20 val.

Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi kaltinamajam A. R. palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis skirti kaltinamajam A. R. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 20 d.

Kaltinamojo A. R. gynėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį, palikti galioti anksčiau paskirtą kardomąją priemonę bei sudarant galimybę pirmos instancijos teismui skirti kitas švelnesnes kardomąsias priemones kaltinamajam.

Skunde kaltinamojo gynėjas teigia, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, į teismo posėdį neatvyko dėl sveikatos problemų, negalėjo nuvykti pas gydytoją, kadangi nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl gydymo paslaugos jam nėra teikiamos. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad A. R. sistemingai grasino nukentėjusiajai I. M., ši aplinkybė neįrodyta. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, nėra pagrįsta, nes juose nėra pareikšti įtarimai. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog A. R. pavojingas visuomenei, nes jo kaltė dar neįrodyta. Gynėjas nurodo, jog kaltinamasis A. R. turi pastovią gyvenamąją vietą, iki bylos išnagrinėjimo gali gyventi pas motiną adresu (duomenys neskelbtini). Nors jis tuo adresu pareigūnų nebuvo surastas, negalima teigti, jog jis ten negyvena.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. R. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kolegija, susipažinusi su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, daro išvadą, kad kaltinamajam A. R. griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas paskirta ir nustatytas jo terminas teisėtai ir pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, jog būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis (kaltinamasis) yra kaltas. Skundą dėl kardomosios priemonės-suėmimo paskyrimo ar pratęsimo nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę - suėmimą. Aptariamu atveju, teisėjų kolegijai įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų parodymuose, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, paties kaltinamojo A. R. apklausos protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje.

BPK 122 straipsnis (7 ir 8 dalys) reglamentuoja, kad suėmimas skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju A. R. yra kaltinamas padaręs penkias tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių vieną priskiriama apysunkių, trys -nesunkių nusikaltimų kategorijai bei viena – baudžiamasis nusižengimas. Už įtariamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos griežtesnės nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, yra BPK 122 straipsnio 8 dalyje nurodyta privaloma sąlyga, kuriai esant suėmimas gali būti skiriamas.

Kaip matyti, apylinkės teismas kaltinamojo A. R. suėmimą grindė dviem pagrindais, numatytais BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p., t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Kaltinamasis A. R. nesilaikė jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių, neatvyko į 2024-09-26 teismo posėdį, jokių neatvykimo priežasčių nenurodė, jam už neatvykimą be pateisinamos priežasties buvo paskirta bauda ir jis į 2024-10-22 teismo posėdį atvesdintas, po to kaltinamasis vėl neatvyko į 2024-11-11 teismo posėdį, jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė.

Kaip jau minėta, šioje byloje kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, iš kurių už keturias įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo bausmę griežtesnę nei vieneri metai. Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo asmenybe, jo socialiniais ryšiais. Nors kaltinamasis pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš prokurorės pateiktų dokumentų matyti, kad šis butas 2024-10-29 parduotas iš varžytinių. Kaltinamasis nurodė gyvenantis pas mamą (duomenys neskelbtini), tačiau iš tarnybinio pranešimo ir prokurorės pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis buvo ieškomas ir šiuo adresu nerastas, buvo vykdoma jo paieška tiek šioje byloje, tiek kitame ikiteisminiame tyrime dėl K. D. sužalojimo. Kaltinamasis nurodė besiverčiantis individualia veikla, tačiau SODROS duomenų bazėje nėra duomenų nei apie jo darbovietę, nei apie vertimąsi individualia veikla šiuo metu. Todėl šios aplinkybės nerodo A. R. stiprių socialinių ryšių buvimo. Taigi, visos šios aptartos aplinkybės kaltinamojo neatvykdamas į teismo posėdį, sudarė pagrindą manyti, jog kaltinamasis slapstosi nuo teismo, siekdamas išvengti galimos laisvės atėmimo bausmės ir užkirsti kelią tegalima, jam skyrus suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, todėl šiuo pagrindu jam suėmimas paskirtas ir nustatytas terminas visiškai pagrįstai.

Skunde nurodomos aplinkybės, jog kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį dėl objektyvių priežasčių, nes sirgo, negalėjo pateikti pateisinančių dokumentų, nes nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, nėra pabėgimo tikimybę eliminuojantis faktorius, nes, vertinant jo pasislėpimo riziką, būtina pastebėti, kad jis galimai smurtavo prieš savo šeimos narius, būdamas teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš šeimos narius. Vertinant visa tai kartu su gręsiančia bausme bei stiprių socialinių ryšių saistymu pagrįstai manytina, kad būdamas laisvėje ir vengdamas atsakomybės kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat pagrįstai apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. R. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamasis A. R. teistas, du teistumai dėl smurtavimo prieš nukentėjusiąją I. M. neišnykę, ankstesni teistumai dėl smurtinių, analogiškų nagrinėjamiems, bei turtinių nusikaltimų išnykę. Iš kaltinamojo teistumo pažymos ir prokurorės teismo posėdyje pateiktos informacijos matyti, kad šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriame A. R. įtariamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų veikų) ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl nusikaltimų prieš nukentėjusiąją I. M., jau perdavus bylą Nr. 1-803-1001/2024 teismui. Kaltinamajam 2024-11-16 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl K. D. sužalojimo, vykdomas tyrimas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl vagystės. Kaltinamasis pagal BK 145 straipsnio 2 dalį įtariamas tuo, kad sistemingai grasino suluošinti, nužudyti nukentėjusiąją I. M.. Įvertinus tai, kad teisme nagrinėjamoje byloje kaltinamasis kaltinamas nesunkiu ir nežymiu I. M. sveikatos sutrikdymu, šiuo metu įtariamas dar dviem smurtiniais nusikaltimais prieš šią nukentėjusiąją, yra buvęs I. M. sugyventinis, žinantis jos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jos darbovietę, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus prieš I. M., tai yra įvykdyti nusikalstamas veikas savo grasinimų pagrindu ( BPK 122 straipsnio 4 dalis). Taigi, byloje nustatytas ir antras, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, suėmimo taikymo pagrindas. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo taikymo pagrindą.

Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti tik A. R. paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatant jo terminą. Tik tokia kardomosios priemonės rūšis gali užtikrinti netrukdomą bylos procesą ir naujų nusikaltimų prevenciją. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamojo gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, taip pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam A. R. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Todėl, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti kaltinamajam skiriant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kolegija pagrindų nenustatė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 130 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. R. palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 19 nutartis skirti kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant suėmimo terminą 2 (dviem) mėnesiams, pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 20 d.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.