Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. D. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 4 ir 5 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, ir, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, taikyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – ir L. D. įpareigotas per 12 mėnesių laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir tęsti mokslą arba dirbti. Vadovaujantis BK 89 straipsnio 2 dalimi, L. D. įspėtas, kad, jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, galės pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo N. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo L. D. priteista 2 830 eurų turtinės žalos ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam N. J.. Taip pat priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 330 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Nuosprendžiu taip pat paskirta išieškoti iš nuteistojo L. D. 700 eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam N. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020-09-19, apie 17.17 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį N. J. dėl chuliganiškų paskatų, t. y. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam N. J. į veidą, tokiais veiksmais N. J. padarydamas nosikaulio lūžį, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nuteistojo L. D. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ar jam paskirtos bausmės, nesutinkama tik nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir formuojamą teismų praktiką, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo priteisimo nukentėjusiajam yra nepagrįstas, todėl keistinas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis N. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jame nurodė, jog dėl minėto įvykio patyrė išgąstį, stresą, nesaugumo jausmą ir įvertino šią jam padarytą moralinę žalą 7 000 Eur (b. l. 98–101, t. II). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo N. J. pareikštą civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir skundžiama nutartimi nukentėjusiajam N. J. iš L. D. priteisė 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymas sumažinti nukentėjusiajam N. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimą, yra pagrįstas, todėl iš dalies tenkinamas. Pažymėtina, jog L. D. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra visiškai įrodyta, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog įvykio metu, kai L. D. viešoje vietoje, t. y. Vasario 16-osios g., Palangoje, vieną kartą ranka sudavė N. J. į veidą ir tokiu būdu sulaužė jam nosį, nukentėjusysis neabejotinai patyrė išgąstį, stresą, sukrėtimą, nesaugumo jausmą. Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiajam N. J. priteista 3 500 Eur suma turi būti mažinama dėl to, kad tokia neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais iš dalies sutinka ir mano, jog pirmosios instancijos teismas nors tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis saugomų vertybių svarbą, tačiau neteisingai įvertino L. D. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo N. J. interesus, todėl netinkamai taikė įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus.

12. Apeliantas skunde nurodo, jog neturtinė žala, priteista nukentėjusiajam, turi būti sumažinta todėl, jog jis nedirba, neturi turto ir negauna pajamų, nes dar yra moksleivis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši apelianto nurodoma aplinkybė gali būti pagrindu sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam, kadangi priteista suma – 3 500 Eur – yra neproporcingai didelė savarankiškai nedirbančiam, jokio asmeninio turto neturinčiam moksleiviui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo finansinę būklę, neatsižvelgė į su juo susijusius bylos duomenis, todėl nepagrįstai priteisė per didelį ir neproporcingą neturtinės žalos atlyginimą.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo L. D. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais yra pagrindas pripažinti, jog nukentėjusiajam N. J. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra paskirtas pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, todėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra keistina, priteisiant iš nuteistojo L. D. 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

14. Atsiliepime į apeliacinį nuteistojo L. D. skundą nukentėjusiojo N. J. atstovas advokatas E. Karbauskas prašo atlyginti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas ir priteisti iš nuteistojo L. D. 605 Eur dydžio atstovavimo išlaidas.

15. Baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius reglamentuoja baudžiamojo proceso išlaidas. BPK 104 straipsnyje nustatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka. Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. BPK 103 straipsnio 6 punkte numatyta, kad proceso išlaidomis gali būti pripažįstamos kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nusprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014). Iš byloje pateikto dokumento – pinigų priėmimo kvito – matyti, jog N. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 605 Eur. Šias išlaidas N. J. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš apeliacinį skundą padavusio L. D.. Tačiau teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, taip pat ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė būtent tokia situacija, kai yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti išlaidų suma nagrinėjamoje byloje yra per didelė. Todėl, atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad N. J. ir jo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš nuteistojo L. D. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam N. J..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. D. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų N. J..