Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

D. O. kaltinamas tuo, kad panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sutuoktinę J. A.-O., o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

Be to, jis kaltinamas tuo, kad, būdamas atsakingas už mažamečių G. O., gim. (duomenys neskelbtini), I. O., gim. (duomenys neskelbtini). ir A. O., gim. (duomenys neskelbtini) auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad G. O., I. O. ir A. O. būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo vaikus G. O., I. O. ir A. O., o būtent:

laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. spalio 1 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaiko teises, sistemingai provokuodamas konfliktus ir vaikų akivaizdoje smurtaudamas sutuoktinės J. A.-O. atžvilgiu, demonstravo fizinį ir psichinį smurtą vaikams; 2014 m. rugpjūčio 3 d., tiksliau nenustatytoje vietoje, savo vaikų I. ir A. O. krikštynų šventės metu, vykstant fotosesijai, spyrė savo sūnui G. O. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą; 2017 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, ryte, prieš veždamas vaikus į mokyklą, iš automobilio ant sniego išmetė sūnų I. O., kuris krisdamas užsigavo sėdmenis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 metų gruodžio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, diržo sagtimi sudavė vieną smūgį sūnui I. O. į ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 24 d., ryte, būdamas name adresu (duomenys neskelbtini), grubiai ištraukė sūnų G. O. iš lovos bei vieną kartą spyrė jam koja į sėdmenų ir nugaros sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. spalio 1 d., ryte, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas name adresu (duomenys neskelbtini), sudavė sūnui G. O. smūgį į ausį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ne vieną kartą diržu mušė savo vaikus G. O., I. O. ir A. O. sukeldamas jiems fizinį skausmą bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais sistemingai rėkdamas ant vaikų ir juos baugindamas, padarė G. O., I. O. ir A. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis ir pareigomis,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad susargdino savo šeimos narį – nukentėjusįjį G. O., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. spalio 1 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaiko teises, naudodamas psichologinį ir fizinį smurtą mažamečio G. O. atžvilgiu, būdamas mažamečio G. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, sistemingai psichiškai ir fiziškai gniuždydamas sūnų – 2014 m. rugpjūčio 3 d., tiksliau nenustatytoje vietoje, savo vaikų I. ir A. O. krikštynų šventės metu, vykstant fotosesijai, spyrė savo sūnui G. O. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 24 d., ryte, būdamas name adresu (duomenys neskelbtini), grubiai ištraukė sūnų G. O. iš lovos bei vieną kartą spyrė jam koja į sėdmenų ir nugaros sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. spalio 1 d., ryte, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas name adresu (duomenys neskelbtini), sudavė sūnui G. O. smūgį į ausį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vieną kartą diržu mušė sūnų G. O., sukeldamas jam fizinį skausmą bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais sistemingai rėkdamas ant sūnaus bei jo brolio, sesers ir motinos ir juos baugindamas, susargdino savo šeimos narį – nukentėjusįjį G. O., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kitais emocijų sutrikimais vaikystėje (F93.8),

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad susargdino savo šeimos narį – nukentėjusįjį I. O., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. spalio 1 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaiko teises, naudodamas psichologinį ir fizinį smurtą mažamečio I. O. atžvilgiu, būdamas mažamečio I. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, sistemingai psichiškai ir fiziškai gniuždydamas sūnų - 2017 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, ryte, prieš veždamas vaikus į mokyklą, iš automobilio ant sniego išmetė sūnų I. O., kuris krisdamas užsigavo sėdmenis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 metų gruodžio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, diržo sagtimi sudavė vieną smūgį sūnui I. O. į ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei necenzūriniais žodžiais sistemingai rėkdamas ant jo bei jo brolio, sesers ir motinos ir juos baugindamas, susargdino savo šeimos narį – nukentėjusįjį mažametį I. O., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kitais emocijų sutrikimais vaikystėje (F93.8),

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad susargdino savo šeimos narį – nukentėjusiąją A. O., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. spalio 1 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaiko teises, naudodamas psichologinį ir fizinį smurtą mažametės A. O. atžvilgiu, būdamas mažametės A. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, sistemingai psichiškai ir fiziškai gniuždydamas dukrą – suduodavo smūgius diržu, necenzūriniais žodžiais sistemingai rėkdamas ant jos bei jos brolių ir motinos ir juos baugindamas, susargdino savo šeimos narį – nukentėjusiąją mažametę A. O., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kitomis reakcijomis į stiprų stresą (F43.8),

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose.

Kaltinamasis D. O. teik ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai nepripažino savo kaltės, apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad J. A. – O. pareiškimas melagingas, ji savo veiksmais siekia gauti materialinės naudos iš jo. 2018 m. spalio- gruodžio mėnesiais J. A. – O. konsultavosi su advokatais kaip jį nušalinti nuo vadovo pareigų, aptarinėjo ir derino bendrus veiksmus kaip perimti įmonę ir visą jos turtą. 2018 m. vasarą pastebėjo, kad J. A. – O. jį seka, tikrina jo telefoną, įmonės dokumentus, galimai buvo sumontuota pasiklausymo įranga automobilyje. Vengdamas tolimesnių žodinių konfliktų namuose su J. A. O., 2018 m. lapkričio 12 d. išėjo iš bendrų namų. Iki 2018 m. lapkričio 12 d. gyveno kaip šeima. Oficialios skyrybos, kurios buvo patvirtintos 2016 m. rugsėjo 29 d., buvo formalios. 2018 gruodžio 4 d. J. A. – O. parašė išgalvotą pareiškimą policijai dėl smurto šeimoje, nors kartu nebegyveno, vengdavo tarpusavio santykių, nes jie išaugdavo į barnius. 2018 m. gruodžio 28 d. J. A. – O. paraše pareiškimą dėl persekiojimo, tačiau jis su tuo nesutinka, vertina tai kaip bandymą jį pavaizduoti kaip smurtautoją ir persekiotoją. 2019 m. sausio 7 d. J. A. – O. motina J. G. A., kuri yra vienintelė įmonės akcininkė, nušalino jį nuo direktoriaus pareigų, direktorę paskyrė J. A. – O.. 2019 m. sausio 7 d. J. A. – O., būdama direktore, pasirašė taikos sutartį su L. L., kuria atsisakė išieškojimo. 2019 m. sausio 14 d. pateikė apygardos teismui ieškinį dėl žalos, t. y. negražintų pastolių vertės atlyginimo. 2019 m. sausio 15 d. J. A. - O. vaikus nuvežė į Vaiko teisių tarnybą, kreipėsi į Socialinių paslaugų centrą, siekiant maksimaliai apriboti galimybę jam matytis su vaikais. 2016 m. sausio 16 d. J. A. – O. pateikė vykdomąjį raštą, melagingai nurodė skolos sumą. Iki jam išeinant iš bendrų namų, jis pilnai išlaikė šeimą nuo santuokos pradžios. J. A. – O. laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2018 m. augino jų vaikus, oficialiai nedirbo. Išėjęs iš bendrų namų nuo 2018-11-14 iki 2018-12-24 pervedė pinigus vaikų išlaikymui. Iki perduodant vykdomąjį raštą antstoliui, nebuvo jokio išlaikymo įsiskolinimo vaikams. 2019 m. balandžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes J. A. – O. apribojo galimybę bendrauti ir matytis su vaikais, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių. Teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrino galimybę matytis su vaikais, teismas nenustatė netinkamo jo elgesio. 2019 m. balandžio 12 d. J. A. – O. parašė pareiškimą, kad jis neišlaiko savo vaikų, pateikė antstoliams prašymą išieškoti skolą, antstoliai areštavo jo sąskaitą. J. A. O. pateikė pareiškimą policijai, kad jis vengia išlaikyti vaikus. Prieš vaikus ir prieš J. A.- O. nenaudojo psichologinį smurtą ir fizinį smurtą. J. A. – O., rašinėdama skundus, pareiškimus, prašymus, siekia pakenkti ne tik jam, bet ir jų vaikams. Nepripažįsta nei vieno smurto atvejo, kuriais yra kaltinamas, nes tai visiškai melagingi duomenys. Turėjo susitikimą Socialinių paslaugų centre, buvo priverstas lankyti pozityvios tėvystės kursus, darė viską, kad vyktų bendravimas su vaikais. Vykdė visus J. A. – O. prašymus, reikalavimus, kad galėtų matytis su vaikais. Visas konfliktas, nes J. A. – O. nenorėjo jog jis matysi su vaikais. Iš 2018 m. spalio mėnesio sąskaitos matyti, kad J. A. -O. tuo metu bendravo su advokatais kaip nušalinti jį nuo direktoriaus pareigų. Tuo metu jau turėjo visas galimybes pasisamdyti advokatą ir vykdyti veiksmus prieš jį kaip asmenį ir vaikų tėvą. Vaikai negali bendrauti nei su juo nei su jo gimine. Šeimoje nebuvo jokio smurto. Dukra A. O. gimė sveika, jos labai geras įvertinimas, ji sveikiausias vaikas. Pas sūnų G. O. yra netaisyklinga laikyseną. Nenaudojo smurto J. A. – O. atžvilgiu, nes būtų kviečiami pareigūnai. Nesmurtavo vaikų atžvilgiu. Vaikų parodymus vertina kritiškai, nes apklausų metu, jie daugiau nei 1 metai gyveno tik su motina, turėjo jai paklusti. Vaikai yra nukreipti prieš jį. Bendraujant su vaikais, visi tėvai pašūkauja. Vaizdo medžiagoje matosi, kad vaikams blogai, kaip J. A.- O. manipuliuoja vaikais. Mediacijos proceso metu neprisipažino, kad smurtavo sūnaus G. O. atžvilgiu. Liepos mėnesį jam buvo sugriežtinta kardomoji priemonė, kad jis visiškai negalėjo matytis su vaikais, tačiau atvažiuodavo pas juos, vadovavosi teismo sprendimu, kuria jam suteikta teisė matytis su vaikais. Mano, kad kaip tėvas, mato kaip vaikai jaučiasi, gyveno su jais, pažįsta vaikų reakcijas. Iki jo išsikraustymo iš namo jo ir vaikų santykiai buvo normalūs. Buvo susitikęs su vaikais po vieną. Po susitikimo su sūnumi G. O., vaikai pasikeitė. Nepapirkinėjo vaikų, kai buvo susitikęs su jais, jie kalbėjo apie dovanas. Nebuvo tokio pokalbio, kad jei vaikai klausys jo, tai jis pirks viską. Kai buvo susitikęs su vaikais, jiems nebuvo jokio streso. J. A.- O. provokavo konfliktus prie vaikų (T 6, b. l. 41-44).

Nukentėjusioji J. A.- O. ikiteisminio tyrimo metu (T 1, b. l. 43-44, 83-88, ) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad buvo fizinio ir daug psichologinio smurto. D. O. žinojo, kad ji parašė pareiškimą policijoje. Jis bandė paveikti jos tėvus, grasino jiems, kad jie sakytų tikrovės neatitrinkančius dalykus. Smurtas suintensyvėjo proporcingai, kai pradėjo blogėti D. O. finansinė padėtis. Ji nežinojo, kad D. O. turi skolų. Ruošiant skyrybų taikos sutartį, kaimynystėje gyvenantis advokatas pasakė, kad D. O. turi daug skolų. Sūnaus G. O. mokytoja pasakė, kad nori pasikalbėti su tėvu, nes vaikas vėluoja į mokykla ir gali iškviesti direktorė. D. O. atsisakydavo eiti į mokyklos susirinkimus. D. O. užkraudavo vaikus darbu. Visada stabdė D. O., kad jis taip nedarytų, tačiau buvo pavojinga jam pasipriešinti. G. B. daug kam padėdavo, neturėjo pinigų pasisamdyti auklę. Aiškino D. O., kad vaikams reikia tėvo. 2017 m. sūnus I. O. paklausė: kodėl tėtis grįžta vėlai vakarais. D. O. nesidomėdavo kaip sekasi vaikams. 2018 m. vasarą sūnus G. O. pasakė, kad reikia paprašyti stipresnio už D. O., kad jam pasakytų kaip reikia elgtis su šeima. G. O. verkdavo daugiausiai. Apie 2018 m. suintensyvėjo D. O. spaudimas, tarsi norėtų prisiimti vaikų priežiūrą sau. Jautė, kad jis turi kažkokį ketinimą. 2018 m. rugpjūtį D. O. buvo teisiamas dėl klastojimo ar kažko, bet E. L. laidavo. 2018 m. kai D. O. šukė ant sūnaus I., pastebėjo drebulį, tokia stipri baimė. Diržo naudojimas buvo įprastas reiškinys, ypač prieš sūnų G. O., D. O. norėdavo sukontroliuoti, tarsi vaikas ne taip elgiasi. 2018 m. pavasarį G. O. buvo sunku, jis nenorėjo nieko daryti, nes buvo patyčios klasėje. D. O. supykęs, ištraukė G. O. iš lovos, stipriai rėkė, išgąstis didelis, I. O. drebėjo. D. O. spyrė G. O. į sėdmenis, G. O. nukrito, užsiėmęs už nugaros. Ji pakėlė G. O. ir matė, kad D. O. spardo stalčių. Tada ji susirinko vaikus ir tiesiog išvažiavo iš namų. I. O. stipriausias sumušimas buvo, kai D. O. norėjo numalšinti pyktį. I. O. bėgiojo aplink stalą, bandydamas pabėgti nuo D. O.. Ji gynė I. O., trenkėsi į šviestuvą ir vienas į kitą, tada D. O. perlipo per stalą ir vanojo I. O. diržu. Diržo sagtimi pataikė I. O. į riešo kauliuką. Matė kiti vaikai, A. O. labai verkė. Kitą dieną sutino ranka. 2017 m. buvo atvejis, kai D. O. ryte ketino vežti vaikus, I. O. lipant į automobilį, D. O. vaiką su kuprine išmetė iš automobilio. I. O. užsigavo sėdmenis. Po to, susirinko vaikus ir išvažiavo. 2018 m. rudenį, D. O. turėjo važiuoti į teismo posėdį (duomenys neskelbtini) dėl kažkam sulaužyto šonkaulio, buvo susinervinęs. Jis anksti pabudo, kažkur išvažiavo, grįžo tam, kad galėtų nuvežti vaikus, nes ji buvo po traumos ir negalėjo vairuoti. G. O. lėtai valgė ir turbūt tai išprovokavo D. O., jis pasakė: ,,kemši greitai ir užgeri vandeniu“, trenkė jam į ausį. I. O. matė šitą įvykį. Krikštynų dieną šonu periferiniu matymu matė, kad buvo D. O. judesys ranka ar koja. Po to, G. O. išbėgo. Ji matė tik patį judesį, jis buvo per greitas įprastam judesiui. Jos tėtis ir I. O. matė, kad D. O. trenkė G. O.. Fotografė galėjo visko matyti. D. 2018 m. lapkritį, parsivežė vaikus iš (duomenys neskelbtini). D. O. grįžo stipriai išgėręs, suprato iš kvapo ir elgesio. D. O. įstūmė ją į sandėliuką ir trenkė jai į šonkaulius. Pasakė, kad kitą kartą ji ne nuo jo kentės. Suprato tai kaip grasinimą susidoroti. Jautėsi nesaugiai, nes D. O. ieško su kuo ji konsultuojasi. Lapkričio mėn. D. O. įstūmė ją į miegamąjį, kad kažko nepadarė, rovė plaukus. Kai pradėjo gauti stabilias pajamas, pajautė, kad D. O. dėl to susinervinęs. 2019 m. civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, t. y. kas antrą savaitgalį D. O. gali pasiimti vaikus. I. O. svaigo galva nuo žinojimo, kad tėvas atvažiuos, arba nuo pamatymo. Buvo žodinis konfliktas, D. O. virtuvėje ją užsipuolė, trenkė jai į ranką, buvo sudaužyta lėkšte. Analogiškų įvykių buvo daug. Taip pat buvo kaip nurodyta kaltinime, kad D. O. įstūmė ją į sandėliuką ir nemažiau tris kartus sudavė į kairį šoną. Nenorėjo, kad matytų vaikai, nors paprastai D. O. viską darydavo prie vaikų. D. O. dažniausiai diržą naudodavo prieš G. O.. Yra mačiusi kraujosruvų ant vaikų, kurios padarytos jai nematant. Berniukai aktyvūs, todėl kraujosruvų gali būti, ypač pas I. O., tačiau vaikas patvirtindavo, kad mušdavo tėvas. Neleisdavo ir neigiamai reaguodavo, kad D. O. mūša vaikus, tada jis ją užsipuldavo. Siūlė D. O. eiti į edukacijas apie vaikų ugdymą, tačiau jis atsisakė. D. O. veiksmus vertina ne kaip vaikų nepriežiūrą, o kaip smurtą. 2017 m. D. O. pasikeitė, kai atsirado finansinės problemos ir jų daugėjo, pradėjo vartoti alkoholį, pasidarė ūmesnis. Jų skyrybų iniciatorius buvo D. O., priežastis buvo jo finansinės problemos. Jie paruošė dokumentus ir liepė jai pasirašyti. D. O. nieko neaiškino, advokatas paaiškino, kad D. O. turi daug skolų ir vyksta negeri dalykai. Dėl epizodo, kad D. O. ištraukė iš lovos sūnų G. O., parodė, kad tai buvo 2018 m., matė, kai D. O. atbėgo į G. O. kambarį, ištraukė jį iš lovos ir ištempė į koridorių, sudavė jam į sėdmenis ir nugaros dalį. Visi išsigando, nepamena, ar G. O. verkė, ją ištiko drebulys. Buvo rugsėjo 2 d., kai prasidėjo mokslai, vaikai prašė nuvažiuoti į ,,Uno“ parką, bet ji blogai jautėsi, todėl juos nuvežė D. O. ir vaikus paliko vienus. A. O. išsigando, nes užsimanė į tualetą ir apsišlapino, panikavo. I. O. ir G. O. žaidė, turėjo užsiėmimą. Pasakojo vaikai, kad tėtis norėjo iškart juos palikti, žmonės žiūrėjo priekaištaujančiu žvilgsniu, bet juos vis tiek paliko. Palaiko pateiktą civilinį ieškinį, prašoma priteisti suma pasirinkta atsižvelgiant į teismų praktiką. Norėjo pareiškimą parašyti anksčiau, bet padavė tik 2018 m., bijo, kad nelaimės žodinio ginčo pieš D. O.. Buvo sisteminis smurtas, t. y. persekiojimas, aiškinimas tylėti įsakmiu balsu. Nesijausdavo saugiai, kai grįždavo D. O.. Nuo 2018 m. vasaros viena išlaiko vaikus. 2018 m. gegužės-birželio mėnesį D. O. išvarė G. O. iš namų, nes nepatiko jo elgesys. Po A. O. gimimo, berniukai buvo viename kambaryje išdykavo, prašė D. O. padėti, bet jis tiesiog atbėgęs spyrė į vieną iš lovų ir joje išmušė skylę. Vaikai tada nenuketėjo, bet patyrė išgąstį. Vaikai slėpdavosi nuo D. O.. Prieš kreipiantis į prokuratūrą bandė kitas priemones, tikėjosi, kad D. O. pasikeis. Ji sudavė D. O. sąlygas matytis su vaikais, tačiau dėl ankstesnio jo elgesio vaikai nenori su juo bendrauti. J. L., kuri dirbo policijoje, jai padėjo, ji tuo metu negyveno Lietuvoje. Visada ryšys buvo su ja, bet nebuvo galimybių bendrauti. 2018 m. pastarajai grįžus, atsinaujino ryšys tarp jų. Papasakojo J. L., davė paklausyti įrašų, ji paskatino ją kreiptis pagalbos. 2019 m. lapkričio 12 d. mediacijos metu D. O. prisipažino, kad yra ne kartą spyręs G. O.. Vyko mediacija su R. K., ji pasikvietė psichologę, buvo pasiūlyta J. S.. Minėtą dieną mediacijoje dalyvavo ji, jos atstovas advokatas G. Ivoška, D. O.. D. O. išsireiškė, kad čia yra normalu ir sūnui G. O. nieko neatsitiko. D. O. minėjo tik G. O., kitų vaikų neminėjo. Mediatorės girdėjo, kad D. O. pasakė, jog jis yra spyręs sūnui G. O.. Mediatorės klausė, kodėl D. O. spyrė G. O., kaip G. O. į tai sureagavo nepamena. D. O. pabrėžė, kad G. O. nieko nenutiko. D. O. nutraukė mediaciją. Mediacija buvo paskirta civilinėje byloje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. (T 5, b. l. 181-189, 196 -197, T 6, b. l. 41).

Liudytoja G.-J. A. ikiteisminio tyrimo metu (T 3, b. l. 20-21) ir teisme parodė, kad yra J. A. – O.mama. Kol ištekėjo J. A. – O.dirbo vertėja. D. O. buvęs žentas, jis labai negražiai elgėsi su savo vaikais, riksmais, negražia kalbėsena. Jis dažnai spardydavo vaikus arba spirdavo į taburetę ir vaikas nukrisdavo. Anūkas G. O. sakė, kad primuša D. O., nenorėjo gyventi su tėvu. I. O. pasakoja, kad bėgo koridoriumi, užkliudė tėvo D. O. batą, tada pastarasis pradėjo vytis jį su diržu, lupti. Pas D. O. visada daug diržų, gainioja vaikus aplink stalą. G. O. krikštynas matė, kai D. O. trenkė koja anūkui. D. O. pravardžiuodavo ir ją, ir jos vyrą. Dukra atvažiuodavo su mėlynomis rankomis pas juos. Anūkas G. O. dažniausiai gaudavo, nes gindavo J. A. – O. nuo D. O. puolimo. D. O. smurtavo prieš jos dukrą ir jos 3 vaikus. Anūkė A. O. yra sakiusi, kad D. O. prieš ją naudojo žodinį smurtą, ji bijojo tėvo D. O.. Anūkė A. O. slėpdavosi drabužinėje, kai ateidavo D. O.. Kai buvo D. O. pas juos, kalbėjo tiradomis, vartojo necenzūrinius žodžius. Anūkai irgi girdėdavo necenzūrinius žodžius. Iš anūkų pasakojimų žino, kad D. O. mušdavo vaikus, pati yra mačiusi, kai D. O. mušdavo vaikus. Anūkas G. O. virtuvėje sėdėjo, atėjo D. O. ir išmušė taburetę ir vaikas griuvo. D. O. liepdavo jai užsičiaupti ir neginti anūko. D. O. anūką I. O. vijo aplink stalą ir spyrė į užpakalį. Ant J. A. – O. rankų ne kartą matė kraujosruvas. Kai dukros paklausdavo apie kraujosruvas, ji nieko nesakydavo, apsiverkdavo ir išeidavo. Anūkai visada pasakoja kad tėvas skriaudžia. G. O. pasakojo, kad jį mušdavo daugiausia, nes jis užstodavo mamą ir brolį. Anūkas G. O. daugiausiai kenčia, D. O. paima diržą ir muša. Matė diržo sagties žymių ant stalo. Anūkas G. O. daug kartų yra sakęs, kad D. O. jį muša. Anūkas I. O. minėjo, kad D. O. jį irgi mušė su diržu. Anūkė A. O. pasakojo, kad bijo tėvo D. O., kad muša brolius. A. O. nėra sakiusi, kad tėvas ją muštų. Tą 2018 ar 2019 metų lapkričio 12 dieną anūkai džiaugėsi, greičiausiai todėl, kad D. O. susirinko daiktus ir išvažiavo. Anūkai sakė, kad pradės švęsti, nes nebus kam jų skriausti. Dukra ir D. O. susituokė 2006 m., o anūkas G. O. gimė (duomenys neskelbtini) m. Įtampa prasidėjo gal nuo kokių 2010 m. D. O. daug vartodavo alkoholinių gėrimų. Galimai neblaivus ir smurtaudavo prieš anūkus. Krikštynų diena „Belmonte“, kai anūkas G. O. buvo įsikabinęs į turėklus ant tilto, jos vyras matė, kai D. O. spyrė vaikui į užpakalį. Ji matė, kai anūkas labai verkė. Per gimtadienius ir šventes susitikdavo su dukros šeima, vieni pas kitus atvažiuodavo. Nepasilikdavo anūkai be tėvų pas juos. Su dukra telefonu bendraudavo kartą per savaitę. Dukra sakydavo, kad visko būdavo. 2017 m., negali nurodyti kada tiksliai, dukra prasitarė, kad D. O. smurtauja. 2018 m. gruodžio 23 d. laukė dukros su šeima. Kažkas pasibeldė į duris ir jos vyras nuėjo atidaryti, už durų stovėjo D. O., kuris pagrasino, kad „užmėtys“ ją bylomis, jei J. A. – O. kels baudžiamąja bylą. Teisėjui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 3, b. l. 21-23), liudytoja patvirtino, kad jie surašyti teisingai (T 5, b. l. 144-146).

Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu (T 3, b. l. 28-29) ir teisme parodė, kad J. A. – O. jo dukra. Santykiai su D. O. ne kokie. Keistas buvo gyvenimas, visą laiką dukra skundėsi, kad D. O. kažko nepadarė. Kaimynai matydavo, kad J. A. – O. verkia, kad yra ujama. D. O. grasindavo jo dukrai. Per dviejų anūkų krikštynas „Belmonte“, galimai 2016 m. matė, kaip D. O. supyko ant G. O.. Anūkas G. O. ant turėklo žiūrėjo žemyn, D. O. taip spyrė G. O., vaikas net pašoko, nubėgo verkdamas. Fotografai viską matė, net nutraukė foto sesiją. Jis buvo 5 metų atstumu, stovėjo tiltelio gale. Dukra būdavo mėlynomis rankomis. Smurtas buvo pastovus, kai pas juos atvažiuodavo. Per šventes D. O. rėkavo, kad jie nesikištų, kad greitai mirs. Buvo ir jų namuose smurtas naudojamas, datų neprisimena, tačiau tai kartojosi. Vieną kartą jų virtuvėje D. O. išspyrė taburetę ant kurios sėdėjo anūkas G. O., vaikas nukrito ir verkė. Šio įvykio pats nematė, bet būdamas kitame kambaryje girdėjo bildesį, D. O. rėkė. Atėjęs į virtuvę pamatė, kad G. O. kėlėsi nuo žemės, taburetė buvo nuvirtusi nuo žemės. Daugiausia močiutei skusdavosi, kad tėvas D. O. smurtauja. D. O. jiems sakydavo, kad nesikišti į jų šeimą, kad jis taip auklėja. Anūkas I. O. skundėsi ne kartą, matė kraujosruvas ant I. O. šlaunies ar blauzdos, pastarasis sakė, kad tėvas mušdavo diržo sagtimi. Ne kartą matė, kai D. O. mušė G. O.. Dėl menkniekiu buvo naudojamas diržas, D. O. smurtą naudojo kaip auklėjimo priemonę. G. O. pasakojo, kad bėgo iš namų ir slėpėsi lauke. Kai tėvas D. O. išėjo iš namų, vaikai laba džiaugėsi, kad pagaliau jie laisvi. D. O. nenorėjo leisti laiko su vaikais. Dukra norėjo dirbti, tačiau D. O. neleido. Dukra kažkiek dirbo, žentas prisidėdavo finansiškai, dalinai išlaikė šeimą (T 5, b. l. 146-150).

Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu (T 3, b. l. 5-6) ir teisme parodė, kad J. O. yra jos sesuo, D. O. buvęs sesers vyras. Bendravo šeimomis, susitikdavo kartą į mėnesį. Tuo metu buvo daug dėmesio skiriama I. O. ir A. O. krikštynoms. Krikštynų fotosesijos metu D. O. trenkė sūnui G. O.. Pačio fakto nematė. Ji su vyru stovėjo toliau, po kurio laiko nustebo, kad visi pradėjo kalbėti, buvo sutrikę. Suprato, kad kažkas įvyko ir fotografai nenorėjo fotografuoti. Pastaruoju metu, kai jie būdavo pas J. A. O., D. O. nebūdavo arba grįždavo kažkiek laiko skirdavo jiems. Nujautė, kad kažkas vyksta, nes buvo įtempti santykiai, girdėjo, kad būna kivirčai. Matė, kad J. O. skiria laiko vaikų priežiūrai, o D. O. skirdavo tik žodžių pasakymui, bet jokio padėjimo nebuvo. J. O. pati rūpinosi vaikais, jų priežiūra. Patys vaikai neatviravo apie šeimos sunkumus. Daug faktų girdėjo, kad vaikai gaudavo iš šlepetės ar buvo numestas nuo kėdės, bet pati to nematė. Jos tėvai jai pasakojo, kad D. O. nustūmė G. O. nuo kėdės. J. O. jai sakė, kad D. O. smurtauja prieš vaikus, kad pas jį yra kita moteris. 2018-2019 m. D. O. grasino, kad susidoros. 2018 m. gruodžio 23 d. D. O. nuvyko pas jos tėvus, kad jie įkalbėtų J. O., jog ji nesiimtų jokių veiksmų jo atžvilgiu. Vaikai nenori bendrauti su D. O.. J. O. nedarė įtakos vaikams dėl bendravimo su tėvu D. O.. D. O. pakeldavo balso toną prieš vaikus, tačiau jo to atsiprašydavo. Kai J. O. sužinojo, kad D. O. turi kitą moterį, pasakė, jog jis išsikraustytų. Kai D. O. išsikraustė, vaikai nenorėjo bendrauti su tėvu. D. O. skambino jai, kad J. O. daro įtaką vaikams, taip pat jai skambino D. O. motina. Patys vaikai nieko nepasakojo. Per 2018 m. Kalėdas bandė paklausti vaikų, ar jie bendrauja su tėvu, ar nori susitikti, tačiau vaikai nenorėjo atvirauti, buvo matyti, kad vaikams sunku. J. O. jai pasakė, kad tarp jos ir D. O. kilo barnis, dėl jo ji atsidūrė ligoninėje dėl ankstyvo gimdymo ar persileidimo. 2010 m. su tėvais prižiūrėjo G. O., nežino, kodėl D. O. negalėjo prižiūrėti sūnaus. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino kaip teisingus. Krikštynų šventės metu iš kitų sužinojo, kad D. O. užgavo G. O. ir vaikas pabėgo. Matydavo, kad vaikams buvo liepiama susitvarkyti, netrukdyti pokalbiui. Susidarė tokį įspūdį, kad vaikai patys užaugs ir jiems nereikia suaugusių. Neturi nuomonės apie tai kaip D. O. bendrauja su kiekvienu vaiku. Pradžioje D. O. tikrai rūpinosi vaikais. Jos tėvai paskutiniu metu duodavo pinigų ir maisto J. O.. Suprato, kad D. O. bankrutavęs ir neturi pinigų. J. O. rūpinosi, kad tik būtų pinigų. Nuo 2014 m. su sesers šeima bendraudavo kartą į ketvirtį. Buvo rūpinamasi vaikais, D. O. važiuodavo pirkti vaistų, kai vaikai sirgdavo. Nebuvo kivirčų šeimoje, kol 2016 m. neprasidėjo bylos. Susidarė įspūdį, kad D. O. turėjo problemų su bendradarbiais. 2016 m. įvyko oficialios D. O. ir J. O. skyrybos. Neinformavo, nes tos skyrybos įvyko vien dėl to, kad nepakenktų turtui. D. O. labiau norėjo išsiskirti. Po skyrybų paskola už namą atiteko J. O., apie akcijas nieko nežino (T 5, b. l. 152-155).

Liudytoja I. L. ikiteisminio tyrimo metu (T 3, b. l. 33-34) ir teisme parodė, kad dirba pagalbos centre, kuriame teikiamos paslaugos nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir šeimos nariams. 2019 m. el. paštu į įstaigą kreipėsi J. O. dėl paslaugų teikimo. Ji ir socialinė darbuotoja, kuri šiuo metu nedirba, susitiko su vaikais. Buvo teikiamos paslaugos, dirbo su berniukais, su mergaite tik retkarčiais. Iki šiol bendrauja su vaikais. J. O. kreipėsi dėl galimo emocinio ir fizinio smurto, kurį vaikai patyrė šeimoje. Centre padeda atstatyti vaikų psichologinę būseną, nesiekiant visko detaliai išsiaiškinti. Vaikai dalinosi apie patirtą smurtą. Vertino vaikų būklę pokalbių, piešinių metodika. Kaip specialistė vaikų akyse matė nerimastingumą, įtampą dėl ateities, nerimą, nesaugumą. Vaikai kalbėjo apie fizinį, emocinį smurtą, atliekant užduotis, sakydavo : „Man kelia įtampą tėtis; kelia baimę tėtis; nekenčiu tėčio“. Daug kalbėjo ir su D. O. ir su J. O.. Vaikai po susitikimo su tėvu pasakodavo, kad tėčiui atvažiavus A. O. pasislėpė. G. O. sakė, kad nenorėjo važiuoti, bet važiavo, nes bijojo. G. O. sakė, kad ,,tėtis per daug reguliuoja, nerėktų, nerodytų ženklų, tada norėtų bendrauti.“ Vaikai yra minėją apie rėkimą, keiksmažodžius. Vaikai kalbėjo, kad tėtis mušė, minėjo rankas, kojas, kad daugiausia nukentėjus G. O.. Nieko negirdėjo, kad būtų smurtaujama A. O. atžvilgiu. Vaikai minėjo, kad D. O. juos mušdavo rankomis ir kojomis. G. O. ir I. O. pasakojo apie diržą. Buvo naudojami keiksmai ir prieš vaikus ir prieš J. O.. Kažko nepadarydavo ir tada naudodavo žodžius. Vaikai buvo užsiminę, kad tėtis smurtaudavo prieš mamą, bet jie to neaptarinėdavo. Vaikai sakydavo, kad tėtis muša mamą ir šaukia ant jos, bet negali pasakyti, ar vaikai tai matė. Nepastebėjo, kad J. O. nuteikinėtų vaikus prieš tėvą. J. O. visada sakydavo, kad nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu. Vaikai minėdavo, kad konfliktas kildavo dėl nepadarytų darbų, tėtis reikalaudavo. Vaikai pasakojo, kad kildavo konfliktai ir tėtis pradėdavo keiktis. Iš pradžių su vaikais susitikdavo 2019 m. antradieniais. Vaikai ateidavo išsibaiminę susitikimo su tėvu. Kai D. O. buvo paskirta kardomoji priemonė, vaikai geriau jausdavosi, jų veiduose pastebėjo mažiau nerimo. Vaikai įvardijo konkrečius veiksmus, kad jei tėtis nerėktų, jie norėtų susitikti. G. O. sakydavo, kad nenorėdavo važiuoti su tėvu, bet jam to nesakydavau, nes bijojo. Vaikai sakydavo, kad tėtis išgerdavo, bet daugiau detalių neklausinėjo. Vaikai pakankamai atvirai viską pasakoja, neišsigalvoja. Nėra sakę, kad nenori bendrauti su ja. Vaikai įvardijo mama kaip asmenį, kuriuo pasitiki. Negali teigti, kad A. O. būtų mačiusi mažiau smurto, vyriausias vaikas yra pasiekęs tam tikra brandos amžių. A. O. nerimo buvo, ji vertino tą situaciją. Vieną kartą bendravo su D. O., jis norėjo konkrečiai sužinoti kaip psichologas gali turėti įtakos vaikams, kaip ji dirba su vaikais. Buvo išsakytas požiūris, kad J. O. nuteikinėja vaikus, dėl to jam ribotos galimybės bendrauti su vaikais. Nebendravo su J. O.. Šiuo metu nuotoliniu būdu penktadieniais bendrauja su G. O., jie nekalba apie tėvą, tam nėra poreikio. Jos darbo su vaikais tikslas- pagerinti jų emocinę būklę. A. O. yra jai sakiusi, kad broliai daugiausia nukentėjo nuo tėvo, ypač G. O.. 10-12 metų amžiaus vaikas gali pasakyti, kad ant jo rėkė, jį stumdo, muša. Vaikai sako, kad jie gerai jaučiasi kai nėra tėčio, kad priežastis- tėtis. Tėvas rėkauja, naudoja necenzūrinius žodžius, todėl susiformavo toks santykis. Vaikai visada išsakydavo savo jausmus, kai tėtis atvažiuodavo, mergaitė slėpdavosi, vaiko situacija rodo tam tikrą santykį. 2019 m. pradėjus bendrauti su vaikais, matė, kad ji įsitempę, kad jaučia įtampą. Vaikai pasakojo apie įvykius, vykusius 1-2 metų laikotarpiu. Vaikai sakė, kad jie geriau jaučiasi, kai nėra tėvo. Su vaikais dirbo ties nerimu. Vaikai pasakodavo savo žodžiais viską, jie bendrauja jų lygiu. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T 3, b. l. 33-34), ji juos patvirtino kaip teisingus. Vaikų emocinė būklė pagerėjusi, mažiau nerimo, įtampos. Vaikų emocinė būklė galėjo būti bloga dėl tėvo, tai yra viena iš priežasčių (T 5, b. l. 155-158).

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu (T 3, b. l. 2-3) ir teisme parodė, kad O. yra jos kaimynai. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šiuo metu jau neprisimena tiksliai datų. Būdama lauke, išgirdo kaip D. O. grasino savo vaikams G. O. ir I. O., kad jie gaus į galvą, nes nesutvarkė garažo. Viskas buvo išsakyta necenzūriniais žodžiais. Berniukai apie 10 m. ir 8 m. amžiaus. Tai buvo pavasarį arba vasarą, vakare. Buvo mokslo metu pradžia, vėl keiksmų daug. Vaikai šokinėjo batute. Girdėjo necenzūrinius žodžius, D. O. vaikai tuo metu buvo lauke, triukšmavo. D. O. pakeltu tonu rėkė ant vaikų ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Suprato, kad jis tokiu būdu bando vaikus prisikviesti namo. Bendrauja su J. O.. J. O. pasakojo, kad dužta indai, būna stipresni sugriebimai jos ir vaikų atžvilgiu. J. O. neprašė pagalbos. D. O. norėjo su ja pasikalbėti, tačiau ji atsisakė. D. O. beldėsi į jos namus ir prašė pasikalbėti, ji nesutiko, tada jis trukdė užsidaryti duris. Ji užsipuolė D. O. ir išstūmė jį iš savo kiemo. Tai buvo, kai D. O. jau negyveno su šeima, tiksliai neprisimena kada (T 5, b. l. 158-159).

Liudytojas S. Č. ikiteisminio tyrimo metu (T 3, b. l. 36-37) ir teisme parodė, kad yra fotografas, darė krikštynų dienos fotosesiją. Iš pradžių buvo fotosesija namuose. Buvo įtampa, visko būna per tokias šventes. Buvo skubinimas, bet nepastebėjo kažko neįprasto. Dirglumas daugiau, bet tokiose šventėse taip būna dažnai. Nuvyko į Belmontą. Prisimena, kad sustatė žmones ant tiltelio, mažasis sūnus pabėgo, tada paprašė pažiūrėti vyresnį berniuką. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T 3, b. l. 36-37), jis juos patvirtino kaip teisingus (T 5, b. l. 159-160).

Liudytoja K. Č. ikiteisminio tyrimo metu (T 3, b. l. 39-40) ir teisme parodė, kad vaikų mama J. O. pasamdė ją fotografuoti. Atvyko į J. O. namus. Buvo įtampa, bet krikštynų šventėje visada būna. Nesureikšmino tokių dalykų. Vaikai žaismingi, skatino juos žaisti. Tėtis ramino vaikus, trukdė jiems išpildyti idėją. Kažkokių nemalonių dalykų nebuvo. Buvo siaubingai karšta diena, kai fotosesija pasibaigė, vaikas pradėjo verkti. Jai nesimatė vaikų ant tiltelio. Vienas vaikas pradėjo verkti, slydo, po to pabėgo, susigėdęs. Kitas vaikas irgi pabėgo. Mergaitė irgi verkė. Fotosesija tuo ir baigėsi. Po to paskambino J. O. ir papasakojo, kad tėvas D. O. įspyrė vaikui, nes vaikas neklausė ir išdykavo, bandė nuraminti tokiu būdu. D. O. neleido vaikui įsiaudrinti, pakankamai griežtas. Daugiau nieko ypatingo nebuvo, nepastebėjo. Buvo normalus darbas, yra mačiusi daug blogesnių dalykų. Tik tas vaikų verksmas sugadinta fotosesiją. Planavo bendrų nuotraukų, vaikų bendravimą tarpusavyje ir su seneliais. Jai pasirodė, kad berniukas verkė tiesiog dėl irzlumo ir dėl to, kad karšta diena. Mano, kad mergaitė irgi sureagavo į berniuko verksmą, jau per krikštynas buvo suirzusi (T 5, b. l. 160).

Liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu (T 3, b. l. 42-43) ir teisme parodė, kad D. O. buvo jo klasiokas, pažįsta J. O.. Bendravo šeimomis, nepastebėjo, kad kažkas būtų blogai. Jis su šeima kelis kartus buvo O. namuose, pastarieji kelis kartus buvo atvykę pas juos. J. O. jo žmonai pasakė, kad ji ir D. O. išsiskyrė. J. O. truputį pasakojo, kad neva D. O. smurtauja prieš ją ar prieš vaikus. D. O. buvo atvykęs su el. laiškais, kuriuose buvo jo ir J. O. susirašinėjimas. Lyg buvo žinutės, neleidimas D. O. bendrauti su vaikais. J. O. kaltina D. O., kad naudojo smurtinius veiksmus. D. O. paaiškino, kad J. O. kaltino jį smurtu prieš ją ir vaikus. J. O. minėjo apie šeimos šventę, kuomet šventes metu D. O. kažką padarė vienam iš sūnų, kur turėjo fotografuotis. Kartu su D. O. vartodavo alkoholinius gėrimus, išgerdavo po bokalą alaus, tačiau nematė, kad D. O. vairuotų neblaivus. Nekalbėjo su D. O. apie skyrybų priežastį (T 5, b. l. 160-162).

Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu (T 3, b. l. 8-9) ir teisme parodė, kad pažįsta D. O., nėra artimi, gyvena ne toliese. Su O. šeima arčiau susipažino, kai J. A. – O. pagimdė mergaitę, jos savijauta buvo kritiška. Visi kaimynai žinojo, kad ji gali padėti, todėl retkarčiais 2-3 kartus per savaitę ateidavo pas O.. D. O. retai matydavo, jai pasirodė, kad jis karštakošis. Kai prasidėjo O. skyrybų procesas viskas buvo blogiau, apie 2018 m. Vaikai pasimetę, mokslai blogai sekėsi, barikadavosi nuo tėvo. D. O. smurtavo prieš žmoną. Vaikai jai kaip močiutei pasakojo, ypač vyresnis sūnus G. O.. Karta jiems nuvažiavus į Vingio parką su tėvu D. O., jis pats dingo. Vaikai pasakojo, kad buvo išsigandę, gana ilgą laiką buvo vieni ir po to grįžęs D. O. nuvežė juos namo. A. O. bėgdavo, bijodavo tėvo. Vaikai jai pasakojo, kad D. O. smurtauja prieš J. A. – O.. Ateidavo su vaikais pabendrauti. Suprato, kad vaikai bijojo tėvo D. O., nes jis smurtauja prieš J. A. – O.. J. A. – O. jai pasakojo, kad D. O. smurtauja, neduoda ramybės, vaikai bijo tėvo, terorizuoja. D. O. žemindavo J. A. – O. žodžiais, kad neva nesusitvarko su vaikais viena ir kviečia svetimus žmones. Matė, kad kažkas negerai, nes vaikai slėpdavosi ir bijodavo tėvo. G. O. jai sakydavo, kad varinėjo dirbti tėvas, liepdavo kažką daryti. Nesakė, kad mušė, kai vaikai užstodavo J. A. – O., tai gaudavo. Ant J. A. – O. rankų buvo sumušimai, ji paaiškino, kad D. O. mušė. Buvo pertraukų, kai nebendravo su J. A. – O.. Dažnai lankydavausi pas J. A. – O., jiems reikėjo pagalbos, važinėjo pas psichologus. Pora mėnesių beveik kiekvieną dieną bendravo. Pagamindavo valgyti, žaisdavo su vaikais. J. A. – O. tuo metu dirbdavo. Tuo metu D. O. negyveno ten, tik atvažiuodavo. D. O. atvažiuodavo paterorizuoti žmoną ir neva papramogauti su vaikais, vaikai jo bijodavo. J. A. – O. aiškino, kad vežė vaikus pas psichologus tam, kad vaikams padėtų. J. A. – O. niekada nesakė vaikams, kad bėkit nuo tėvo, vaikai patys bėgdavo nuo tėvo. Vaikai patys jai pasakodavo, kas jiems blogai. Vaikai ir J. A. – O. rodė kraujosruvas. Ant J. A. – O. vienos rankos virš alkūnės matė mėlynes. J. A. – O. tiesiog išpasakojo ir pati parodė kraujosruvą, sakė, kad D. O. pastūmė. Vaikai pasakojo, kad neduodavo ramybės ir stumdė D. O., nuo to kažkur mama nukrito ir atsirado mėlynės. Bendrauja su J. A. – O. (T 5, b. l. 177-179).

Liudytoja J. L. teisme parodė, kad labai gerai pažįsta J. O., jos draugės. Taip pat pažįsta D. O., 2005 ar 2006 metais matė jį vieną kartą. J. O. pažįsta nuo 2003 metų, jos kartu dirbo. J. O. buvo labai energinga, protinga, veikli, savarankiška mergina. Kai J. O. susipažino su D. O., jie buvo atvažiavę pas ją į svečius. D. O. jai paliko prastą įspūdį. Kai jie atvažiavo į jos namus, kuriuos pastatė jos tėvai, D. O. pasakė, kad namas baisus ir senas, kad jį reikia sugriauti. Paskui labai ilgai nebendravo su J. O., kiekviena gyveno savo gyvenimą. J. O. kūrė šeimą, o ji dėl darbo ilgai nebuvo Lietuvoje. 2018 m. rudenį, po 10 metų pertraukos, susitiko su J. O.. Pastaroji buvo sugniuždytą, labai sunkios psichologinės būsenos, visiškai pasimetusi, jai kilo įtarimas, kad kažkas negerai. J. O. jai pasakojo, kad turi šeimą, tris vaikus. J. O. jai pasakojo, kad jų santykiuose yra trečias žmogus, t. y. jos vyras turi kitą moterį. Pasakė, kad namuose sunku ištverti, kad vyras labai valdingas, truputį bandė aiškinti, kodėl jos tiek laiko nebendravo. D. O. labai greitai užvaldė J. O. gyveną, ji faktiškai buvo izoliuota nuo visų savo draugių, nuo savo užsiėmimų, nuo visų veiklų, kurias darydavo iki santuokos. Bendraudama su J. O., suprato, kad ji patiria psichologinį smurtą. J. O. jai pasakojo, kad D. O. jai daro psichologinį spaudimą. Vieną kartą jai paskambino D. O. ir pasakė, kad buvo nuvažiavusi į biurą, kur rado savo vyrą su kita moterimi. J. O. buvo labai pasimetusi. Girdėjo garso įrašus po to, kai ji aptiko juos biure, jis parvažiavo namo ir pradėjo nemaloniu balsu smurtauti. Girdėjo balsu smurtaujantį žmogų, kuris sakydavo, kad ji pati kalta dėl to, kad nuvažiavo ne į savo vietą ir pamatė tai, ko neturėjo pamatyti, kad dažniausiai protingos moterys tokiais atvejais su vyru pradeda bendrauti labai gražiai, ima jam beveik patarnauti ir jis (vyras) su laiku galbūt pas tą moterį grįš. Vien tai ji laiko smurtu. Po šio įvykio D. O. išsikraustė iš namų. Po išsikraustymo D. O. pradėjo atvažiuoti, grasinti, įeidinėti į namus. Jei žmogus nori ateiti, jis susitaria, kad nori užeiti pas vaikus, susitaria dėl laiko. Jis užeidavo, kada norėdavo. J. O. buvo priversta pakeisti raktų spynas. Jis atvažiuodavo prie namų ir grasindavo. Jai buvo baisu dėl J. O., ji kasdien jai skambindavo. Tai buvo 2018 m. ruduo, viskas tęsėsi iki 2019 m. Paskui J. O. kreipėsi pagalbos. J. O. pradėjo reguliariai skambinėti E., kuris yra bendras J. O. ir D. O. draugas. E. ją palaikydavo, nes nuolat pats jai skambindavo, klausinėdavo, patardavo. Žino, kad D. O. atėmė J. O. automobilį. D. O. grasino J. O., kad atims vaikus, kad išveš pas savo motiną į Švediją ar Norvegiją. Iš pasakojimų žino, kad 2019 m. vasarą buvo labai rimtos problemos dėl J. O. tėvų. J. O. D. O. prašymu įsteigė įmonę savo mamos vardu. Paskui, kai toje įmonėje prasidėjo problemos, D. O. grasino J. O. tėvams, kad iš tėvų atims namą. D. O. nemoka alimentų vaikų išlaikymui. Dar pasakojo, kad smurtavo prieš vaikus, kad šokinėjo su diržu per stalą, kad vaikams buvo nerviniai sutrikimai, I. O. buvo mikčiojimas, nervinė būsena, būtent dėl tėvo tokio elgesio. J. O. ne kartą bandė kalbėtis su D. O. kaip reikia auklėti vaikus. Jis buvo įsitikinęs, kad reikia kumščiu paaiškinti, kad būtent taip su vyrais reikia elgtis. To rezultatas – traumos vaikams. Pati nematė smurto žymių nei ant J. O., nei ant vaikų kūno, tačiau iš J. O. pasakojimų žino, kad D. O. smurtavo tiek prieš J. O., tiek prieš vaikus. J. O., jei kas nors nutikdavo, tada ji jai paskambindavo ir viską pasakodavo. J. O. bijojo D. O., dėl to po drabužiais slėpdavo telefoną ir darydavo įrašus. D. O. mušė sūnų, tiksliai nežino kurį, bet mano, kad G. O.. Vaikas norėdavo pasislėpti nuo tėvo, siautėjančio su diržu. Jis labiausiai su vyriausiu sūnumi nesutardavo, nors nesutardavo ir su vienu ir su kitu. Žino, kad vaikas peršokdavo per stalą. Tėtis ant stalo su abiem kojomis su diržu užšokdavo, peršokdavo per stalą ir vydavosi vaiką su diržu rankoje. Nesvarbu, koks konkrečiai vaikas (buvo mušamas), svarbu, kad tai darė tų vaikų tėvas. Žino, kad J. O. padarė visiems vaikams ekspertizę. D. O. nebuvo toks agresyvus su dukrai kaip su sūnumis. D. O. smurtavo ir prieš A. O.. Tikrai žino, kad mergaitė jo bijo. Nuo 2018 m. rudens iki išvykimo į Varšuvą, ji ir J. O. beveik kiekvieną dieną bendravo per „Messenger“, „Viber“ programėles. Jos nuolat, beveik po valandą per dieną, kalbėdavosi. Kiekvieną dieną bendravo su J. O. per „Viber“ ir „Messenger“ programėles, kai buvo Varšuvoje. Kai atvažiuoja į svečius pas J. O., bendrauja su jos vaikais, su vaikais nekalbėdavo apie D. O.. J. O. prie vaikų niekada nesikalba apie D. O., vengdavo tokių pokalbių prie vaikų. 2018 m. rudenį prasidėjo J. O. skambučiai jai. Situacijų, susijusių su D. O., buvo iki 2020 m., kai buvo karantinas, kai J. O. iškvietė policiją, nes jis prie namų su kopėčiomis lipdavo į balkoną ir vaikščiodavo aplink namą, bandydamas įeiti į namus. Jis sėdėdavo garaže, nes turėjo raktus ir galėjo patekti į garažą, todėl J. O. kviesdavo policiją. J. O. siuntė jai video įrašus, pasakodavo apie tai. 2018 m. rudenį J. O. kreipėsi į policiją. Apie tai, kad J. O. patiria smurtą suprato iš gyvenimiškos patirties, dėl to, kad daug bendrauja su žmonėmis. Visa tai ką pasakojo žino iš J. O. pasakojimų ir garso įrašų, kuriuos J. O. duodavo paklausyti. Dar J. O. siųsdavo susirašinėjimus su D. O., rodydavo kaip jis su ja kalba, kaip su ja elgiasi. Asmeniškai fizinio ar psichologinio smurto nematė. Nesikreipė į policiją, nes tai svetimi santykiai. Kai 2018 m. rudenį išvažiavo į Varšuvą, J. O. paliko J. M., kuri yra bendra jų draugė, globai (T 6, b. l. 50-56).

Ekspertė D. P., teismui pagarsinus ekspertinės aktus (T 2, b. l. 17-24, 37-43, 59-64), juos patvirtino. Ji su psichiatre įvertino bylos medžiagą, kiekviena bendravo atskirai su kiekvienu vaiku. Rašydama išvadas rėmėsi vaikų žodžiais, kurie buvo pasakyti ekspertizės metu. Vertino parodymus, kalbėjo su vaikais apie įvykius, todėl buvo cituojama jų kalba. Vaikai paklausti kaip mama J. A. – O. jaučiasi su tėčiu D. O., jie kalba, kad mama bijo, nepasitiki juo. Nebuvo nustatyta, kad J. A. – O. bandytų paveikti vaikus, jog D. O. juos muša. Vaikai mąstymo sutrikimų neturi, jie nepainioja vaizduotės su netikrumu, neturi atminties ir mąstymo sutrikimų, negali fantazuoti. Jie vartoja savo žodyną, jų emocinė būsena yra adekvati. Jie nėra linkę kalbėti, jie nori pamiršti, nenori prisiminti. Vertino kiek vaikas pakartojo savo parodymų esmę. Tarp vaikų esminių prieštaravimų nebuvo nustatyta. Jie panašias situacijas gali matyti skirtingai, skirtingai išgyventi, vaikui įstringa tam tikri dalykai. Vaikai akcentuoja prasivardžiavimą, mušima diržu, grasinimus, todėl, kad jie nesusitvarko. Tėtį D. O. matydavo piktą, smurtą mamos J. A. – O. atžvilgiu ir galimą smurtą jų atžvilgiu. Skaudžiausia buvo priešskyrybinė būsena. Ekspertizės atlikimo metu buvo neigiamas nusistatymas prieš tėvą D. O.. Vaikai nepatyrė gerų emocijų su tėvu D. O.. Vaikai daugiau užsifiksuoja neigiamas patirtis, bet galima įžvelgti ir teigiamą tėvo elgesį. I. O. sakydavo, kad jam sunku mokykloje, galvodavo visą laiką. Vaikai patys nerimaudavo. Kalbėjo apie išgąstį, kai tėtis būdavo. Vaikai pakankamai aiškiai paaiškindavo pagal savo amžių. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti vaikais. Atliekant užduotis labiausiai užstrigo, tai, kad vaikai jautriai reaguoja į savo klaidas. Vaikai, kurie galėjo patirti smurtą tampa jautresni ir nepasitiki, ima abejoti savimi. Įstrigo, kad vaikai jautrūs, galimai galėjo patirti numenkinimą, nesiskaitymą su jais. Vyresni vaikai geriau orientavosi laike, jie kalbėjo apie galimai nevienkartini epizodą. Toks patyrimas bendras negali nurodyti kada viskas įvyko, jie gali painiotis kas pirmas įvyko. Iš jų negalima tikėtis, kad jie prisimins tiksliai, jiems nelengva atgaminti laiko aplinkybes. Kad sąmoningai visi vaikai kalbėtų tą patį, tai to nebuvo, vaikai negyvena atskirai, jie neatsiriboja, jie mato viską. Maža tikimybė, kad jie sukurtų, sąmoningai susitartų ar išvadintų. Vaikų stipriausia reakcija buvo į tėtį D. O., jie nurodė, kad tėtis rėkdavo, susinervina greitai. Vaikams atrodė, kad jie pastoviai turi gražiai elgtis. Su kiekvienu vaiku bendravo po vieną kartą. Ji ne tik bendrauja su vaikais, peržiūri bylos medžiagą, kompleksiškai analizuoja, nekonstatuoja fakto ar vaikų parodymai realistiški. Dirba kartu su psichologe, vaikai duoda parodymus išsamiai, todėl nenustatytas kažkoks poveikis, nelinkę fantazuoti. Tarpusavio konfliktas gali būti traktuojamas kaip smurtas. Kalbant apie psichinę būklę, psichologė daro išvada ir nevertina. Diagnozuojamas priežastinis ryšys. Nežino, ar vaikai laimingesni, kai nebendrauja su tėvu (T 5, b. l. 179-181).

Ekspertė R. D. teisme paaiškino, kad gali patvirtinti ką ekspertė E. K. nustatė, bet negali paaiškinti, kaip, ką ji galvojo ir kuo rėmėsi. Teismui pagarsus ekspertinės aktus (T 2, b. l. 14-24, 37-43, 59-64), ekspertė nurodė, kad yra susipažinusi su visais ekspertizės aktais, bet ne su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Gali atsakyti, ar vaikas pasakoja laisva forma, ar jam užduodami klausimai. Paprastai būna susipažinimas su vaiku, pokalbis apie bendruosius jo gyvenimo dalykus, o paskui paprašoma papasakoti apie bylai reikšmingas aplinkybes, apie byloje nagrinėjamus įvykius. Paprastai laisvas pasakojimas yra pats informatyviausias ir galbūt daugiausiai kažkoks spontaniškas pasakojimas, kurį galima išgirsti iš vaikų. Jei mato, kad vaikui yra labai sunku kalbėti, kad jis nenori kalbėti, kad blogai jaučiasi, tada daroma pertrauka, pauzė. Tada, po kurio laiko, vis tiek užduodami patikslinamieji klausimai, nes ekspertizės metu reikia išgirsti vaiko poziciją kaip jis viską atsimena, kaip vertina, kaip jaučiasi dėl tų byloje nagrinėjamų veiksmų. Stengiamasi išgirsti bendrą, laisvą, spontanišką pasakojimą ir, jei yra reikalas, užduoda tikslinančius, nukreipiančius klausimus, prašo patikslinti kokias nors detales, ar papasakoti apie savijautą. Berniukų ir mergaitės susirgimai skirtingi. Abiem berniukams ekspertė psichiatrė konstatavo visą, bendrą, pažemintą nuotaikos toną ir labai didelį nerimastingumo lygį. Nesvarbu, ar kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, ar apie kokius nors neutralesnius įvykius, vis tiek buvo bendras nerimastingumas ir didelis nerimas abiem vienodai, ir abiem nuotaika buvo pažeminta. Kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, nuotaika dar blogėjo, savijauta akivaizdžiai darėsi dar blogesnė, todėl ir įvertinta kaip emocijų sutrikimas vaikystėje, kitaip tariant, padidinto nerimo sutrikimas berniukams. Kadangi A. O. yra mažesnė, galima manyti, kad galbūt yra mažiau patyrusi įtariamojo atžvilgiu. Buvo įvertintas bendras nuotaikos fonas, kuris, kaip aprašo ekspertė, yra geras, žvalios emocijos. Bendras nuotaikos fonas yra geras, kalbant apie neutralius dalykus, tačiau ekspertė matė reakcijas į byloje nagrinėjamus įvykius. Mergaitė apie juos kalbėdama nuliūsta, pradeda sunkiau kalbėti, užstringa kalba, net negali ištarti žodžio, sunkiai nusėdi ant kėdės, pradeda krutėti, pasikeičia nuotaika, nuliūsta. Buvo akivaizdžiai matomas jos emocijų skirtumas, kalbant neutraliais, bendrais dalykais ir bendras jos fonas yra žvalus, geras, ir matėsi negatyvios emocinės reakcijos, kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius. Buvo diagnozuotos reakcijos į stresą. O abiem berniukams jau matėsi bendras nuotaikos ir emocijų užslopinimas ir nerimas, dėl to jiems vaikystėje buvo nustatyti emociniai sutrikimai. Ekspertizės metu yra nagrinėjamos bylai reikšmingos aplinkybės ir kalbant apie jas stebima koks yra vaiko reagavimas, kokios yra emocijos, kaip jos pasikeičia ir ar pasikeičia. Yra teismo psichologai ekspertai, kurie atlikdami tyrimą ekspertizės metu, gali matyti vaiko emocinį pasikeitimą, tiek jo nuotaikų pasikeitimą ir bendravimo pasikeitimą, kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes. Psichiatrijos ekspertas kliniškai vertina psichikos būseną. Metodikos labiau naudojamos, kai yra kokie nors potrauminio streso sutrikimai ar daug stipresni sutrikimai. Metodikos naudojamos depresijai ir potrauminiam sutrikimui, neturi specifinių metodikų reakcijoms į stresą nustatyti ar emocijų sutrikimui, vertina kliniškai. Turi kompetenciją vertinti psichikos būseną. Tam, kad būtų galima diagnozuoti vaiko reakciją ar sutrikimą, paprastai pakanka ir vieno pamatymo, vienos ekspertizės, nes mato du ekspertai. Vaiką mato teismo psichiatrijos ekspertas, atlikdamas savo tyrimą, taip pat mato ir ekspertas psichologas. Atskirame kabinete vyksta atskiras pokalbis ir jis irgi tam tikrą laiką mato (vaiką), kol su juo dirba. Po to, iš abiejų ekspertų stebėjimų matoma, ar yra tos pačios reakcijos, ar vaikas taip pat reaguoja ir pas vieną, ir pas kitą. Tiesiog vienas tyrimas papildo kitą. Tada, kai įvertinama ką matė psichiatras ir ką matė psichologas, daromos bendros išvados. Kartais neužtenka vieno karto, tada vaikai kviečiami atvykti antrą kartą. Šeimos gydytojas gali nustatyti emocijų sutrikimus vaikystėje, taip pat gali nustatyti ir matyti reakcijų sutrikimus. Jie gauna medicininius dokumentus ir labai atidžiai skaito kiekvieną įrašą. Nors šeimos gydytojai nėra psichiatrai, tačiau po tam tikro įvykio jie kartais tai labai adekvačiai ir gražiai aprašo. Yra remiamasi jau padarytais gydytojų įrašais. Jei emocijos labai išreikštos, pradedamas koks nors somatinis fizinės būklės tyrimas, po kurios matosi būsena. Vaiko reakcijas į stresą gali sukelti kiekvienas psichotraumuojantis įvykis, virtinė tokių įvykių irgi gali sukelti reakcijas. Šiuo atveju ekspertė atskyrė šias reakcijas į byloje nagrinėjamus įvykius, t. y. į įtariamojo veiksmus, ne į kokias nors tėvų skyrybas, ne į kokius nors sunkumus mokykloje, ne į ką nors kitą, kas gali vykti gyvenime. Buvo koncentruotasi būtent į byloje nagrinėjamus įvykius ir buvo stebimos reakcijos į byloje nagrinėjamus įvykius, todėl tiesioginių priežastinių ryšių nėra susieta. Tiesioginis priežastinis ryšys yra nustatomas, jei psichikos pakitimai, psichikos sutrikimai, kokie nors emocijų pasikeitimai yra atsiradę, dėl kokių nors psichotraumuojančių įvykių ar konkrečių psichotraumuojančių įvykių. Pradinę vaikų būseną vertina retrospektyviai, kas buvo iki byloje nagrinėjamų įvykių, kokią medžiagą turi - gydytojų įrašai, mokyklos charakteristika, kokių nors dar kitų liudytojų pasakojimai. Iš turimos medžiagos vertina ne tik kokia būsena buvo iki bylos), bet ir kiek pasikeitė po byloje nagrinėjamų įvykių. Vertinant G. O. medicininių dokumentų įrašus, matyti, kad šeimos gydytojai jį konsultuoja, gydo. Vaikas gydomas dėl kažkokių mažų virškinimo sutrikimų. Rašoma, kad psichomotorinė raida savalaikė, konsultuotas dėl neaiškios kalbos atsilikimo. Tai turbūt niekaip nesusiję su byloje nagrinėjamais įvykiais. 2019 m. kovo 6 d. šeimos gydytojo konsultacijoje yra parašyta, kad, kaip teigė mama, patyrė psichologinį, fizinį smurtą iš tėvo pusės, kad vaikai lankosi pedagoginėje - psichologinėje tarnyboje. Vaikai bijo tėvo. 2019 m. balandžio, gegužės mėnesiais G. O. konsultuotas vaikų psichiatro vaiko raidos centre, ir jau jie rašo apie stiprias reakcijas į stresą. Psichiatrai mato reakcijas į patirtus psichotraumuojančius įvykius. Tai, kad nebuvo iki byloje nagrinėjamo įvykio kokių nors psichikos sutrikimų, vertina taip - jie niekur nebuvo aprašyti. Vaikai nebuvo nukreipti pas psichiatrus ar psichologus, todėl vertino, jog nebuvo kokių nors emocinių sunkumų, dėl kurių būtų reikėję, kur nors kreiptis ar jie būtų diagnozuoti. Nutartyje nurodyta, kad 2018 m. buvo turbūt paskutinis smurtavimo atvejis prieš G. O., tačiau žinoma, kad visi tie veiksmai tęsėsi ir toliau, nes, kaip šeimos gydytojas yra parašęs, berniukas bijo tėvo patirto smurto. Vaikas pats sako, kad bijo tėčio, kuris gali grįžti. Vaikui po bendravimo su tėvu, kai buvo susitikęs savaitgalį, gegužės 12 d., atsinaujino tikras –nervinis trukčiojimas. Tai reiškia, kad viskas toliau tęsėsi. Nerado kokių nors kitų reikšmingų įvykių, kurie galėtų pakeisti ar pabloginti psichikos būseną. Matyti besitęsiantis įtariamojo dalyvavimas šeimos gyvenime. Kiek girdėjo iš liudytojos, nors visos bylos medžiagos neturi ir nežino, aišku, kad ir toliau buvo ateinama, lipama laiptais, ir kopėčiomis. Tik po to, vėliau, kiek išskaitė iš akto, buvo uždraustas tas bendravimas, pradėjus ikiteisminį tyrimą. Barikadų statymas vaikų būsenos formavimui neturėjo įtakos. Vaikų būsenos formavimui įtakos turėjo tik įtariamojo smurtiniai veiksmai. Negali pasakyti, ar būtų galima, nustatant priežastinį ryšį, jį individualizuoti, nes pati nedalyvavo ir negali to vertinti (T 6, b. l. 56-58).

Mažametis liudytojas G. O., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam yra 12 metų. Supranta, kad pokalbio metu reikia sakyti tiesą. Tėtis rėkdavo, staugdavo nenormaliai. Jis neskiria jiems laiko. Jis norėjo visada važiuoti į miestą ir dažniausiai turėdavo vienas važiuoti. jis nenori su jais bendrauti. Jis tai jo tėtis. Jam kažkas viskas nepatikdavo, ar jam atrodo, kad kažkas netvarkinga, nesvarbu, kas buvo prieš tai, gal buvo svečiai atvažiavę ir jis nežino. Jis dažniausiai aprėkdavo, apkraudavo darbais, grasindavo, kad jeigu nesusitvarkys iki kol jis grįš, išvys iš namų, dažnai sakydavo, kad tvarkysis naktį. Vieną kartą kažką padarė tėčiui ir jis jam pasakė, kad miegos lauke. Jis dažnai iš pykčio paimdavo ir sulaužydavo kažką, yra spintą sulaužęs, lovą, daug dalykų, kur rūbus kabinti sulaužė. Jam nervai nelaiko, nesupranta, kažkuo serga gal. Jis visą laiką taip elgiasi, nemano, kad tik dabar, o visą gyvenimą. Kiek jis atsimena, tiek jis panašiai ir elgiasi. Jis mušasi, dažnai su diržu. Tiek dalykų buvo, kad neatsimena, kada paskutinis kartas buvo, viskas susiliejo į vieną. Nesinori net prie jo būti, norisi eiti, bėgti ir negrįžti. Jis kažką pasako, jis (G. O.) kažką pasako protingiau ir jis tam nepritaria. Jam atrodo, jie konkuruoja. Kiek jis atsimena, čia buvo prieš išsiskyrimą, buvo taip, kad reikėjo eiti į mokyklą, laukė, kol jis nusipraus labai ilgai, labai ilgai užtruko ir dar reikėjo pusryčius suvalgyti, jis ant jo supyko, pradėjo rėkti, stipriai trenkė per ausį. Kai grįžo iš mokyklos, jam dar buvo raudona ausis. Jis ranka užsimojo ir trenkė per dešinę ausį. Nematė, kaip trenkė, jis sėdėjo, valgė. Kai jam trenkė, jis girdėjo cypimą. Jam aišku skaudėjo, kaip čia neskaudės. Tuo metu, kai jam trenkė per ausį, buvo namuose. Jis nuėjo į mokyklą ir jo klasiokas paklausė, kodėl jo ausis paraudonavusi, daug klasiokų klausinėjo. Ar iš suaugusiųjų kas pastebėjo, nežino, čia buvo mokslų metų pradžioje, jis tada buvo penktokas. Kai buvo ketvirtokas ypač būdavo, kad jis dažnai mušdavosi, rėkdavo. Jam labai nepatikdavo, kai jis (D. O.) išvažiuodavo ir grįždavo labai vėlai vakare, tada jausdavosi alkoholio kvapas, jam žiauriai smirdėdavo. Ketvirtoje klasėje buvo dar daugiau visko. Penktoje klasėje vaidindavo gerą tėtį, pirkdavo daug žaislų, o kai jie nežaisdavo ir neskaitydavo, dėl to rėkdavo. Brolis užsigeidė žaisliuko, jis iš karto nupirko, kad jie negalvotų, kad jis labai blogas. Matėsi, kad ruošiasi išsiskirti. Tėvas paimdavo ir mesdavo daiktus į mamą. Atsimena, kad paėmė dėžutę ir metė mamai, pataikė mamai į skruostą. Daug tokių įvykių buvo. Dažniausiai prisimena tuos dalykus, kurie svarbūs mamai. Buvo, kai mamą skriaudė prie sandėliuko. Ją įvedė į sandėliuką, kalbėjo kažką. Jis paima už rankos stipriai ir tada veda, tempia, negalima pasipriešinti. Mamą įvedė į sandėliuką. Nelabai atsimena to įvykio. Tų žodžių nelabai girdėjo. Gal sumaišė su kitu konfliktu, buvo ant tiek tų konfliktų, kad gali sumaišyti su kitu konfliktu. Tėtis trenkia ir muša, baudžia taip. Jei kažką blogo padaro, jis jį muša diržu. Tai vyksta dažnai, jei kažkas jam nepatinka. Per Kalėdas ėjo į aikštę, kur stovi eglė, prie Gedimino bokšto, jis pamiršo pasiimti pirštines, jis (D. O.) pradėjo murmėti ant jo, sako tu man nepatinki, važiuosim tuoj iš čia. Jis kartais būna per daug leidžia, darykit, eikit, jam tas pats. 8 val. reikia tvarkytis. Būna išleidžia, po to vėl neišleidžia. Mama jeigu baudžia jį, tai atima telefoną, jei kažką blogo padaro, pavyzdžiui jei kambario nesusitvarko. Tėtis bausdamas trenkia, muša. Tai vyksta, jei jam kažkas nepatinka, čia priklausomai nuo jo nuotaikos. Kai jis būna namie, jei pabūna dvi valandas, tai tikrai jam kažkas nepatiks. Prieš išsiskyrimą pradėdavo barnius. Per praeitas Velykas buvo pas senelius iš mamos pusės, mama gynė juos, nes jis (D. O.) labai negražiai kalbėdavo apie senelius, kad jie numirs greitai, o taip negalima apie senus žmones kalbėti. Per brolio ir sesers krikštynas labai negražiai elgėsi. Buvo Bernardinų sode, buvo krikštynos, jie fotografavosi, jis (D. O.) spyrė jam į sėdmenis, kad kažką blogo padarė, kažkas jam nepatiko. Jam skaudėjo. Tėtis netinkamai elgiasi su broliu ir sese. Sesė labai maža ir jos nepuola dažnai, žino, kad jei padarys kažką, ji apsiverks. Sakydavo, kad kai I. bus jo amžiaus, jam tada buvo 5 metai, ir kai bus jo amžiaus, 7 metų, muš jį tiek pat, kiek jį. Jis tai sakydavo jam. Jį (G. O.) stipriau muša, nes jis vyresnis, o I. muša silpniau. Neatsimena konkretaus atvejo dėl I., daug tų įvykių ir kiekvieno neprisimena. Kas antrą savaitgalį reikia susitikti su juo, jis gali juos atsiimti nuo 10 val. iki 20 val. Anksčiau nerinkdavo, dabar renka čekius, kiekvieną kartą, kai jie apsiperka. Kai nuperka, čekį pasiima. Jie būna ten, kur jis juos išsiveža. Tėtis stengiasi gražiau elgtis, viską leidžia. Tėtis mušdavo su diržu. Tų įvykių buvo daug. Dažniausiai nusiveda ir per šikną trenkia. Kažką blogo padarė, nesusitvarkė kambario, supyko ant jo, pasakė, kad jeigu nesusitvarkys kambario, kad bus blogai. Tada vakare grįžo ir jis trankė su diržu. Jis tada liepė susitvarkyti visus namus, prisinešė daugiau šiukšlių, jam tai nepatiko ir kai grįžo vakare namo, jis sprogo iš pykčio. Ant tiek užpyko ir pakeltu tonu kažką pasakė, pasiėmė diržą. Mama gynė. Jis sudavė su diržu jiems. Kam pirmiausiai sudavė ar I., ar jam, neatsimena. Jam dažniausiai suduodavo į sėdmenis, o vieną kartą sudavė į nugarą su diržu, gal daugiau kartų. Mama pamatė, nes ten labai stipriai paraudonavo. Jautė skausmą. Dažniausiai ant kojų trenkdavo, nes žaizdos po to dažniausiai ant kojų būdavo. Tą kartą dar trenkė I., kaip trenkė, jis nematė, nes kai jam trenkė, jis verkė. Jam trenkė diržu jo kambaryje. Dažniausiai būna jo kambaryje, miegamajame, darbo kambaryje, kartais brolio ir sesės kambaryje. Tai įvyko praeitą vasarą. Kai dabar bendrauja su tėčiu, jis bijo, kad jis jam netrenktų, kad nesupyktų. Bijo, kad jis gali supykti (T 1, b. l. 117-119).

Mažametis liudytojas I. O., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam dabar 9 metai. Supranta, kad pokalbio metu reikia sakyti tiesą. Šio pokalbio metu kalbės apie jo tėvą. Prieš išsiskyrimą, lapkričio mėnesį, jis rėkė, dar jis mušėsi ir varinėdavo. Mušė jį su diržu ir sesę truputį, bet nedaug. Mušė iš savo jėgos su ranka arba su diržu. Iš savo jėgos trenkė jam, G. ir sesei, bet jai mažiausiai. Jam pataikė į rankas, į kojas. Kiek kartų trenkė, negalėtų suskaičiuoti, nes labai daug. Kai trenkdavo su diržu labai stipriai, jam degindavo ranką. Jis pasakoja apie lapkričio mėnesio įvykius ir apie kitus įvykus. Jie buvo apačioje su mama, jis išvarė, supyko ir šaukė ant mamos. Tėtis labai šaukė ant mamos, jie buvo užsirakinę kambaryje. Juos išvarydamas iš pirmo aukšto, tėtis trenkė iš jėgos. Jis stipriai stūmė ar už rankos tempe, kai išvarinėjo iš pirmo aukšto. Prieš tai jis trenkė. Tėtis jį ir G. paėmė už rankos, jis visada išvarydamas taip daro. Jis paimdamas už rankos, trenkė G. ir mamai. Vieną dieną užrakino kambaryje ir šaukė ant mamos, neprisimena ar tą pačią dieną. Neprisimena tų dienų. Tada jis juos išvarė iš pirmo namo aukšto. Kitą dieną jis trenkė mamai, kai užrakino mamą kambaryje. Girdėjo, kaip mama sakė tėčiui baigti muštis ir kad nelįstu prie jos. Šį įvykį labiausiai prisimena, G. norėjo pavalgyti, vis tiek būtų nepavėlavę į mokyklą ir nepavėlavo, ir G. trenkė į ausį, visa paraudonavo, o jį buvo išmetęs iš mašinos. Tai buvo ne tą pačią dieną. Jis matė raudoną G. ausį. Kai tėtis sudavė G. į ausį, G. sureagavo skaudžiai ir sakė ai. Jam atrodo jis neverkė. Kai G. trenkė į ausį, buvo mama ir jis, sesė miegojo greičiausiai. Truputi prisimena savo krikštynų šventę, jie fotografavosi ir dar kažkur važiavo. Jis neprisimena ar iki to laiko, kai atvažiavo, kas nors būtų susipykę. Dar buvo, kai pavalgė, jis metė duoną su maišeliu į laikiklį, kur laikomi peiliai. Atsimena dar, kad jis daug rėkia ir muša. Prisimena, kad vakare jis rėkė ir mušė G.. Prisimena, kad kai kepė šašlykus, buvo prisikvietę draugų, turbūt G. nieko nepadarė, tėtis kažko atsikando, paėmė G. už ausies ir kažkur nutempė. Neprisimena, kaip tėtis išmetė jį iš mašinos, bet buvo ginčas. Gal kažką padarė, bet nemano, kad kažką labai blogo padarė. Jis pats neprisimena. Ginčas prasidėjo turbūt dėl to, kad jis kažką padarė. Tėtis tikrai buvo, jis buvo supykęs ir jis išmetė jį iš mašinos. Jis paėmė, su rankomis pakėlė ir metė su kuprine. Mašina stovėjo, bet buvo užkurta. Tada buvo žiema. Jis nukrito ant sniego, jam skaudėjo. Jį išmetė iš mašinos jų kieme, prie įėjimo, netoli garažo. Buvo, kad jis po pamokų išėjo į "Lidlą" ir nepamena ar jis jam (D. O.) paskambino, ar jis (D. O.) jam, ir jis (I. O.) paprašė, kad jis jį pasiimtų, dar paprašė pavalgyti nuvažiuoti, todėl ir ėjo prie ,,Lidlo“. Jam tada nelabai patiko, jie buvo restorane, jeigu būtų su mama, tai labai patiktų, valgyti gal buvo ir skanu, bet nepatiko, kad buvo tėtis. Būdavo, kad jis su tėčiu būdavo vienas, bet nelabai prisimena. Būdavo, kad jis kai važiuodavo į miestą, prašydavo kartu važiuoti, kartu dviračiais važinėti, bet jis (D. O.) nelabai norėdavo, atrodo, kad jam smagiau vienam, negu su jais. Buvo, kad prie stalo tėvas jam norėjo trenkti su diržu. Tėvas lipo per stalą, mama bandė ginti, tėvas bandė su diržu, bet trenkė su diržo užsegimu metaliniu, dar labiau skaudėjo. Jis verkė, tėvas dar sudaužė kėdutę. Jam pataikė į ranką (mažametis liudytojas parodė dešinę ranką), toje vietoje jautė skausmą. Mano, tai buvo praeitais metais, kai jis buvo antroje arba trečioje klasėje. Buvo paprasta diena. Tada tame kambaryje turbūt nieko nebuvo, bet mano, kad girdėjo G. ir jo sesė A., jis garsiai rėkė per visus namus. Dabar tikrai nenori su tėčiu bendrauti. Šią savaitę ir dar prieš dvi savaites su juo turėjo važiuoti, bet jis nenori ir stengiasi nebendrauti. Nenori bendrauti su tėčiu (T 1, b. l. 123-125).

Mažametė liudytoja A. O., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai 7 metai. Dėl tėčio čia atvyko. Sutinka duoti parodymus. Pažada sakyti tiesą. Vieną kartą tėtis labai šukavo, ji su vienu broliu bėgo prie vartų, jis rėkė, sakė ateikite, ji drebėjo, bijojo eiti pas jį, jis pyksta, kad G. sugadino savo telefoną, o jis seniausiai sugadintas buvo ir jos žaislas jau buvo. Kai mama nebuvo su juo išsiskyrusi, jis daug kartų duodavo jiems su diržu. Jis rėkavo stipriai. Jie turėjo ten vieną kartą mėlyną stalą ir dvi kėdes mėlynas. Jis iš pykčio paėmė kėdę ir kažką padarė, kad jis sulūžo. Jie turi darbo kambarį ir ji ten užsidarė ir užsirakino, kad mažiau girdėtų ir kad niekas neįeitų. Jam (D. O.) buvo galima pas juos važiuoti, dabar nebegali. Galėdavo atvažiuoti arba šeštadienį arba sekmadienį. Jis buvo atvažiavęs, neatsimena kada ir ji buvo užsidariusi. Buvo tokia G. atėjusi, mama jai sumokėdavo, kai buvo išvažiavusi ir ji prižiūrėjo ją, kai ir 6 metai jai buvo ji ją prižiūrėdavo. Tėtis labai rėkė ant G., ji (A. O.) užsidarė kambaryje, užsiklojo koldra ir paliko mažą skylutę, kad kvėpuotų. Tėtis pyko ant Genutės. Tėčiui uždraudė atidaryti vartus ir įvažiuoti. Jie pradėjo eiti prie vartų. laukė savo draugės, klasiokės A., nenorėjo būti su tėčiu, matė, kad jis vaikšto, nuėjo pas A. pažaisti. Tėtis su mama blogai sutaria. Mama pamiršo nupirkti svogūnų, tėtis iš karto pradėjo labai rėkti. Ji negirdėjo, bet biškį girdėjo, kad labai garsiai kalbasi, buvo užsidariusi kambaryje, tėtis rėkė, kad ir kiaušinių nenupirko mama. Vieną kartą pradėjo dėl kažko mušti ir I. gynė, tėtis bandė duoti per ranką su diržu. Jam kraujavo ir labai skaudėjo. Pas juos namuose tai buvo. Jis rėkia ir net keikiasi ir visi girdi, kaip jis rėkia labai ir per langą girdisi. Kiekvieną dieną tėtis sukeldavo konfliktus, pats pabėgdavo. Juos palikdavo tvarkytis, pats pabėgdavo. Neprisimena krikštynų. Į mokyklą su mama keliauja. Kai mama nebuvo išsiskyrusi, tėtis nuveždavo. Jis anksti keliasi, jam dar į darbą reikia. Kai buvo mažytė, jis tiek vieną kartą skaitė jai pasaką. Matė, kad tėtis labai daug rėkdavo, kito nebūdavo. Vieną kartą, kai nebuvo išsiskyrę, nuėjo kartu ir pykosi, girdėjo daug rėkė, ji nenorėjo girdėti, kaip rėkė. Tėtis paėmė mamai už rankos ir jai skaudėjo. Ant G. pyko tėtis, sakė gauna nuo tėčio, jis buvo dar mažas. Labai daug rėkė ant jo. Lįsdavo prie brolio. Mama senai išsiskyrė. Ant jų visų tėtis pyko. Jų kambaryje tėtis sulaužė plastikinę kėdę. Visiems jiems darė, labai rėkė ant jos, su diržu trenkdavo, jei jie neklauso, atrodo, kad jis nori būti karalius ir visi jo klausytų. Labai daug su diržu nuo tėčio gavo, jei ji tvarkosi, bet užsinori valgyti, mušė su diržu, per rankas, kojas, visur. Trenkdavo su neaštria vieta. Visur namuose tėtis trenkdavo jai, buvo pas kitą psichologą, jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti paatostogauti ar katytę turėti. Buvo ir pas senelius, labai šaukė tėtis ant senelių. Namuose tėtis ją tik trankė. Labai daug diržų turi. Pirmoje klasėje yra, 7 metai, tai pirmoje klasėje. Į darželį tada ėjo, kai tėtis mušė. Rudenį tėvai išsiskyrė. Tada ėjo į darželį, bet ne į priešmokyklinę grupę. Tėtis ir mama jau kartu nebegyvena. Tėtis nori vien tik namo, gyventi name. Mama nupirko netikrą šautuvą, kulkos, kur neskauda, jeigu jis atvažiuotų, dėtų jam į kaktą, atidarytų mamos langą. Apie tėtį pasakojo savo draugėms pasakojo, bet ne visom, nesakė suaugusiems žmonėms. Tėtis niekur nevesdavo, tik į mokyklą. Tėtis nieko nepadarė gero, nebuvo niekada to. Nei viena tėčio savybė nepatinka. Tėčiui draudžiama pas juos važiuoti, su jais bendrauti, suprato tai, nes jis nevažiuoja pas juos. Niekas nesakė, bet ji supranta, kad draudžiama. Nepatiktų jau su tėčiu, nes kai jis atvažiuoja, mažai kalbasi su juo ir visada išeina. Nežino kodėl. Mama sakė, kad čia reikės atvažiuoti ir sakė, ką daryti reikės, kad apie tėtį reikės kalbėti ir viskas, nieko nesakė ką apie tėtį kalbėti (T 1, b. l. 147-149).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-13/2020 nurodyta, kad nėra objektyvių duomenų, kad G. O. nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Apibendrinus turimus duomenis, šiuo metu G. O. konstatuojami kiti emociniai sutrikimai vaikystėje (F93.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl tiriamų įtariamojo D. O. veiksmų, t. y.: fizinio, psichologinio smurto tiek tiriamojo atžvilgiu, tiek tiriamojo motinos, brolio bei sesers atžvilgiu. Remiantis LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ G. O. sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio G. O. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų. Nėra objektyvių duomenų, kad G. O. iki nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu metu, būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu nėra duomenų, kad G. O. sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos surikimu. G. O. šiuo metu nustatytas praeinantis psichikos sutrikimas - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8). Byloje nagrinėjamų įvykių metu G. O. supratimas apie jo atžvilgiu galimai atliekamų veiksmų reikšmę (žalą, pavojingumą, juridines pasekmes) kaitėsi priklausomai nuo jo amžiaus - kuo mažesnis jis buvo, tuo mažiau žinių turėjo. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu G. O. supranta jų pobūdį (kas tai yra), tačiau neturi visapusiškų žinių apie jų reikšmę (nesupranta tokių veiksmų reikšmės psichinei sveikatai, psichologei gerovei ir asmenybės vystymuisi). G. O. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. O. parodymais, kuriuos jis davė 2019-05-08 d. apklausoje, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nuosekliai ir detaliai atpasakoti visus bylai reikšmingus įvykius G. O. yra sunku ne tik dėl galimo jų kiekio ir praeinančio nuo įvykių laiko, bet ir emocinės paties G. O. būsenos. G. O. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi; taip pat nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. Nenustatyta, jog G. O. parodymai nebūtų paremti realia jo patirtimi. Nerekomenduotina papildomai apklausti G. O.. Šiuo metu G. O. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl tiriamų įtariamojo D. O. veiksmų, t. y. : fizinio, psichologinio smurto tiek tiriamojo atžvilgiu, tiek tiriamojo motinos, brolio bei sesers atžvilgiu. D. O. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (T 2, b. l. 17-24).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-12/2020 nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų, kad I. O. iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo bei byloje nagrinėjamo įvykio metų būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Apibendrinus turimus duomenis, šiuo metu I. O. konstatuojami kiti emociniai sutrikimai vaikystėje (F93.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl tiriamų įtariamojo I. O. veiksmų, t. y.: fizinio, psichologinio smurto tiek tiriamojo atžvilgiu, tiek tiriamojo motinos, brolio bei sesers atžvilgiu. Remiantis LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ I. O. sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7. 1., nes po byloje nagrinėjamo įvykio I. O. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų. Nėra objektyvių duomenų, kad I. O. iki nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu metu, būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu duomenų, kad I. O. sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos surikimu, nėra. I. O. šiuo metu nustatytas praeinantis psichikos sutrikimas - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8). Byloje nagrinėjamų įvykių metu I. O. supratimas apie jo atžvilgiu galimai atliekamų veiksmų reikšmę (žalą, pavojingumą, juridines pasekmes) kaitėsi priklausomai nuo jo amžiaus - kuo mažesnis jis buvo, tuo mažiau žinių turėjo. Šiuo (ekspertizės atlikimo) meru I. O. supranta jų pobūdį (kas tai yra), tačiau neturi visapusiškų žinių apie jų reikšmę (nesupranta tokių veiksmų reikšmės psichinei sveikatai, psichologei gerovei ir asmenybės vystymuisi). I. O. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis I. O. parodymais, kuriuos jis davė 2019-05-08 d. apklausoje, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į ta, jog nuosekliai ir detaliai atpasakoti visus bylai reikšmingus įvykius I. O. yra sunku ne tik dėl galimo jų kiekio ir praeinančio nuo įvykių laiko, bet ir emocinės paties I. O. būsenos. G. O. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi, taip pat nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. Nenustatyta, jog I. O. parodymai nebūtų paremti realia jo patirtimi. Nerekomenduojama papildomai apklausti I. O.. Šiuo metu I. O. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl tiriamų įtariamojo D. O. veiksmų, t. y. : fizinio, psichologinio smurto tiek tiriamojo atžvilgiu, tiek tiriamojo motinos, brolio bei sesers atžvilgiu. D. O. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (T 2, b. l. 37-43).

Žemesnės instancijos teismas

J. A.- O. 2018 m. gruodžio 4 d. prašyme Vilniaus apylinkės prokuratūrai nurodyta, kad D. O. fiziškai ir psichologiškai smurtauja jos ir jų mažamečių vaikų G. O., I. O., A. O. atžvilgiu (T 1, b. l. 24-28).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta USB laikmena, kurioje yra 18 failų, kurie aprašyti protokole (T 1, b. l. 51-66).

Daiktų ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas diskas CD-R ,,Extreme“, kuriame yra du failai. Protokole aprašytas minėtų failų turinys (T 1, b. l. 77-81).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas diskas ,,TDK CD-R80“, kuriame yra du aplankai pavadinimu: ,, Music“ ir ,,Video“. Protokole aprašytas kompaktinio disko turinys (T 1, b. l. 86-94).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus atsako tas, kas sužalojo ar susargdino mažametį ir savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.