Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „ST Fudz“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.A40-102157/2014 pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „ST Fudz“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BERVIS ir Ko“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Užsienio valstybių teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus E. S. valstybių narių) priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809–817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnyje įtvirtintą normų konkurencijos taisyklę užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, nesant tarptautinės sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012).

Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Jomis valstybės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia tik patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, taip pat privalo patikrinti, ar nėra atitinkamoje tarptautinėje sutartyje numatytų atisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-75/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Tarptautinė sutartis) 50 straipsnyje nustatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nustatyta, kad prie prašymo leisti vykdyti sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Pareiškėja RAB „ST Fudz“ kartu su prašymu dėl Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo bei Devintojo arbitražo apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties patvirtintas kopijas (b. l. 13-32), Maskvos miesto arbitražo teismo pažymos apie tai, kad atsakovei UAB „BERVIS ir Ko“ tinkamai ir laiku buvo įteiktas ieškinys su priedais, taip pat teismo pranešimas apie teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą, kopiją (b. l. 6-12), Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. vasario 24 d. teismo posėdžio protokolo kopiją (b. l. 41-48), Maskvos miesto arbitražo teismo pažymos apie tai, kad Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimas bei Devintojo arbitražo apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis Rusijos Federacijos teritorijoje nebuvo vykdomi, kopiją (b. l. 34-40). Visi pareiškėjos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti dokumentai yra išversti į lietuvių kalbą bei legalizuoti ir patvirtinti „Apostille“.

Lietuvos apeliacinis teismas, rengdamasis šios civilinės bylos nagrinėjimui teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikė suinteresuoto asmens UAB „BERVIS ir Ko“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių, o šio turto nesant ar nepakankant – ir piniginių lėšų areštą 183 924,89 Eur sumai, priimta teismo nutartis ir pranešimas apie Lietuvos apeliaciniame teisme priimtą nagrinėti pareiškėjos RAB „ST Fudz“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą su pasiūlymu pateikti atsiliepimą, suinteresuotam asmeniui UAB „BERVIS ir Ko“ buvo išsiųsti registruotu paštu juridinio asmens buveinės adresu (M. K. Č. g. 1-20, Vilnius) bei tinkamai įteikti jo įgaliotam asmeniui 2015 m. gruodžio 21 d. Suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjos RAB „ST Fudz“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. pranešimu suinteresuotas asmuo taip pat buvo informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat teisę teikti teismui papildomus dokumentus, prašyti nagrinėti pareiškėjo RAB „ST Fudz“ prašymą žodinio proceso tvarka. Minėtas teismo pranešimas suinteresuotam asmeniui taip pat buvo išsiųstas registruotu paštu juridinio asmens buveinės adresu (M. K. Č. g. 1-20, Vilnius) bei tinkamai įteiktas 2016 m. sausio 28 d. Iki teismo posėdžio suinteresuotas asmuo UAB „BERVIS ir Ko“ atsiliepimo į pareiškėjos RAB „ST Fudz“ prašymą, taip pat prašymo atidėti bylos nagrinėjimą arba nagrinėti prašymą žodiniame teismo posėdyje, nepateikė, todėl pareiškėjos RAB „ST Fudz“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą išnagrinėtas pagal byloje surinktą medžiagą.

Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, nenustatė Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje numatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų, taip pat Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, 2015 m. spalio 13 d. byloje buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kuris kilmės valstybėje vykdomas nebuvo. Suinteresuotas asmuo dalyvavo bylos nagrinėjimo procese Maskvos miesto arbitražo teisme, skundė šio teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą apeliacine tvarka bei dalyvavo jo ir ieškovės apeliacinių skundų nagrinėjimo procese Devintajame arbitražo apeliaciniame teisme. Byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių anksčiau būtų buvęs priimtas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat nėra duomenų, jog byla priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, ginčas yra kilęs tarp dviejų privačių ūkio subjektų iš privatinės (komercinės) teisės reguliuojamų teisinių santykių.

Lietuvos apeliaciniam teismui nenustačius Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje numatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų ir Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimas yra pripažįstamas ir yra leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tenkintinas pareiškėjos prašymas Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl 53 600 Rub dydžio žyminio mokesčio priteisimo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojusį prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo priėmimo dieną (CK 6.36 straipsnio 3 dalis), tačiau nesutiktina su pareiškėjos pateiktu Rusijos Federacijos ir euro valiutų santykio apskaičiavimu (878,69 Eur). Lietuvos centrinio banko viešai paskelbtais duomenimis 2015 m. kovo 6 d. Rusijos Federacijos rublio ir euro santykis buvo 67,6095, atitinkamai 53 600 Rub sudarė 792,79 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja RAB „ST Fudz“, kreipdamasi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą, prašė priteisti iš suinteresuoto asmens UAB „BERVIS ir Ko“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. sausio 11 d. pareiškėja pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius byloje patirtų būtinų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. 2015 m. gruodžio 1 d. sąskaitą 4 200,00 Rub sumai už notarines paslaugas, tvirtinant teismui pateiktų dokumentų kopijas, bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį pavedimą, taip pat 2015 m. lapkričio 30 d. sąskaitą 36 600 Rub sumai už teismui pateiktų dokumentų vertimų darymą bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį pavedimą. Pareiškėja prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojusį teismui pateiktų mokėjimo dokumentų išrašymo dieną. Kitų įrodymų, patvirtinančių bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas, tarp jų išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, pareiškėja iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus, pagrindžiančius bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, jog nurodytos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, todėl priteistinos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens UAB „BERVIS ir Ko“ Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojusį mokėjimo dokumentų išrašymo dieną (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis, CK 6.36 straipsnio 3 dalis). Lietuvos centrinio banko viešai paskelbtais duomenimis nustatyta, kad Rusijos Federacijos rublio ir euro santykis 2015 m. gruodžio 1 d. buvo 69,9854, 2015 m. lapkričio 30 d. – 69,9945, atitinkamai 4 200 Rub sudarė 60,01 Eur, 36 600 Rub sudarė 522,90 Eur. Taigi, iš suinteresuoto asmens UAB „BERVIS ir Ko“ pareiškėjai RAB „ST Fudz“ priteistina 582,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 ir 810 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „ST Fudz“ prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos miesto arbitražo teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.A40-102157/2014 pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „ST Fudz“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BERVIS ir Ko“ dėl skolos priteisimo, kuriuo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BERVIS ir Ko“ (juridinio asmens kodas 124640878) ieškovei ribotos atsakomybės bendrovei „ST Fudz“ (juridinio asmens kodas 1057746128703) priteista 85 000 Eur skolos, 28 478,02 Eur palūkanų, 69 568 Eur delspinigių ir 792,79 Eur žyminio mokesčio, iš viso 183 838,81 Eur (šimtas aštuoniasdešimt trys tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt aštuoni eurai 81 ct).

Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BERVIS ir Ko“ (juridinio asmens kodas 124640878) pareiškėjai ribotos atsakomybės bendrovei „ST Fudz“ (juridinio asmens kodas 1057746128703) 582,91 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.