Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo – S. Č., gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), rusei, Lietuvos Respublikos pilietei, išsituokusiai, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbančiai, neturinčiai pastovios gyvenamosios vietos, neteistai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Č. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2020 m. birželio 15 d. apie 20.00 val. būdama (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini), iš parduotuvėje (duomenys neskelbtini) prie kasos V. S. paliktos jam priklausančios piniginės pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – V. S. priklausančius 165 eurus, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam V. S. 165 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais S. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo S. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, eksperto paaiškinimas, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

S. Č. teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklausta, nes, vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, ji negali duoti parodymų bei dalyvauti nagrinėjant bylą teisme.

S. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisipažįsta pavogusi piniginę, ji rado ir žadėjo gražinti. 2020 m. birželio 15 d. apie 20.00 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) apsipirkusi prie kasos ėjo išmesti čekio. Tuomet pamatė prie šalia esančios nedirbančios kasos padėtą tamsios spalvos piniginę, kurią nusprendė paimti, nes ji buvo palikta be priežiūros. Piniginę atidarė išėjus į lauką. Joje buvo įvairių nuolaidų kortelių, taip pat asmens tapatybės kortelė, išduota vyriškiui rusiška pavarde, taip pat buvo jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Piniginėje jokių grynųjų pinigų nebuvo, buvo tik banko kortelė. Šiuo metu piniginė yra jos žinioje, prekybos centro (duomenys neskelbtini) spintelėje. Sutinka piniginę atiduoti. Apie rastą piniginę niekam nepranešė, kadangi buvo vakaras. Apie prarastą piniginę norėjo pranešti policijai, bet nespėjo (1 t., b. l. 129–130).

Nukentėjusysis V. S. teisme parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį apie 19 val. apsipirkinėjo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje prekybos centre (duomenys neskelbtini), prie kasos paliko piniginę. Piniginės pasigedo sugrįžęs į namus. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ir apsaugos darbuotojui peržiūrėjus įrašus, pamatė, kad jo piniginę paėmė moteris ir išėjo. Piniginėje buvo banko kortelė, pasas, vairuotojo kortelė sunkvežimiams, nuolaidų kortelės, pinigų buvo. Kiek buvo pinigų, tiksliai negali pasakyti, gal 150 eurų. Po įvykio kitą dieną paskambino policija ir pranešė, kad rado jo piniginę. Piniginėje buvo visi dokumentai ir vienas euras. Dėl dokumentų žalos nepatyrė. Piniginė 10–15 eurų vertės. Kiek prisimena, jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad piniginė rasta, nes kitą dieną atvyko ta pati moteris apsipirkti ir ją sulaikė apsaugos darbuotojas. Jis atpažino savo daiktus ir jam gražino piniginę. Kai per kamerą pamatė tą moterį, suprato, kad ją matė vagystės dieną, nes ji buvo be kaukės ir elgėsi agresyviai. Kai jis apsipirkinėjo, ta moteris buvo jam už nugaros. Ji matė, kad jis paliko piniginę prie kitos kasos. Piniginėje buvo trys kupiūros po 50 eurų. Kažkiek pinigų iš grąžos įsidėjo į piniginę, o smulkius į kišenę. Jis taip tiksliai neskaičiavo pinigų, kiek buvo piniginėje.

Liudytojas R. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra S. Č. sūnus. Seniau mamai periodiškai buvo taikomas priverstinis gydymas, tačiau kai pasikeitė įstatymas, mama priverstinai nėra gydoma, pati ji taip pat nesigydo. Seniau dar ji eidavo pas gydytoją, bet tų vaistų, kurių išrašydavo gydytojas, negerdavo. Buvo nupirkęs mamai vieno kambario butą, tačiau mama paėmė paskolą, užstatė butą ir jį prarado. Apie tai jis sužinojo, tik kai butas buvo parduotas ir mama iškraustyta į gatvę. Tai įvyko beveik prieš tris metus ir nuo tada mama gyvena gatvėje, ji neturi gyvenamosios vietos. Jis bandė ją įkalbėti, kad gydytųsi, eitų į nakvynės namus, pas socialinę darbuotoją, kad gautų socialinį būstą, tačiau ji nieko neklauso, pagalbos nepriima. Ji nepasikeitusi paso, todėl negauna pašalpos. Mama seniau gyveno (duomenys neskelbtini), bet ten negyvena daug metų. Tame bute gyvena jis su šeima, mama jame nesilanko, negyvena. Žino, kad ji dienos metu būna prie (duomenys neskelbtini) ir ten vaikšto, sėdi, kur ji nakvoja, nežino. Atrodo kaip „bomžas“. Jis sumokėjo už paso pakeitimą, kad mama galėtų pasidaryti pasą ir pasiimti pašalpą, bet ji neina, nes jai atrodo, kad ten panaikins jos tapatybę ir jai pakenks. Jis mano, kad mamai reikalingas priverstinis gydymas stacionare, nes mama tikrai neis gydytis ambulatoriškai, jau daug metų negeria jokių vaistų. Jis nenori prisiimti atsakomybės už mamą, nes neturi nei laiko, nei specialių žinių, nei galimybės mama pasirūpinti. Mamai reikėtų skirti specialistą, kurio ji klausytų, nes jo ji neklauso, gyvena savame pasaulyje. Mama gyvena gatvėje, ji nėra niekur formaliai registruota. Kur ji būna nakties metu, jis nežino. Jis nesugebės mama pasirūpinti, nes ji jo neklauso.

Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra gydytojas psichiatras, S. Č. jam yra žinoma apie 10 metų, kartais ji lankydavosi, tačiau nuo kada nebesilanko, pasakyti negali. Praėjo tikrai daugiau nei 1–3 metai kai ji nevartoja vaistų. Žino, kad S. Č. kartais užeidavo į polikliniką, tačiau panašu, kad ji buvo be namų, neturėjo paso. Stacionare buvo gydyta, tačiau seniai. Žino, kad sūnus bandė jai sutvarkyti pasą, bet nesėkmingai. Jis yra matęs S. Č. slankiojančią aplinkui, ne tik poliklinikoje. Ji atrodė kaip benamė, jokios pagalbos nepriima, visiškai asociali.

Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre dirba socialine darbuotoja. S. Č. jai yra žinoma dėl to, kad yra poliklinikos pacientė. S. Č. yra sutikusi keletą kartų. Žino, kad buvo toks atvejis, kai sūnus bandė padėti S. Č. pasikeisti asmens dokumentą, sumokėjo už paslaugą, tačiau S. Č. atsisakė toliau eiti tvarkytis. Gali būti, kad ji S. Č. ambulatorinėje kortelėje 2020 m. vasario 3 d. parašė įrašą apie tai, kad S. Č. kreipėsi išsiaiškinti, kaip pratęsti asmens dokumento galiojimo laiką, kur kreiptis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, nes ji neturinti deklaruotos gyvenamosios vietos, ji pacientei suteikė prašomą informaciją. Kiek jai teko bendrauti, S. Č. atrodė sunkiai sukalbama. Jos išvaizda atrodė netvarkinga – buvo su ryšuliais, buvo matyti, kad trūksta švaros. Kur S. Č. gyvena, ji nežino. Be gydymo įstaigos, ji S. Č. daugiau niekur nėra mačiusi. Mano, kad S. Č. tikrai yra reikalinga pagalba, bet ji pati to nenori. Ji nepamena, kas buvo prieš tris metus, tačiau gali būti, kad ji 2017 metais yra rašiusi įrašus ambulatorinėje kortelėje apie tai, kad pacientė pastebėta prie poliklinikos netvarkingos išvaizdos, kalbanti nerišliais sakiniais, gydytojo psichiatro konsultacijos atsisako.

Liudytojas G. V. parodė, kad su S. Č. susidurti teko darbo metu, kai gavo pranešimą nuvažiuoti į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pavogta piniginė, ir atvežti įtariamąją. Kitą užduotį buvo gavęs pristatyti S. Č. į ekspertizės įstaigą. S. Č. sūnus informavo, kad S. Č. sėdi ant suoliuko prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Iš ten ji ir buvo pristatyta į ekspertizės įstaigą. Tuo metu ji buvo viena, su savimi turėjo 2 maišelius. Kaip moteris, ji pasirodė nelabai tvarkinga – murzina, rankos nešvarios, jautėsi nešvaros kvapas nuo jos. Pirmą kartą vežant iš prekybos centro, ji vykti nenorėjo, vežama į ekspertizės įstaigą, ji nesipriešino. Nuvežus į ekspertizės įstaigą, palaukė, kol su ja bus atlikti veiksmai, tada pasisiūlė pavežti, tačiau ji atsisakė ir nuėjo. Ji pati sakė, kad gyvena pas sūnų, tačiau jis mano, kad S. Č. gyvenamosios vietos neturi. Iš kitų tyrėjų yra girdėjęs, kad nuvykus pas sūnų, jos nerasdavo.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad S. Č. jai yra žinoma dėl to, kad jos tiriamoje byloje buvo įtariamoji, su ja buvo atliekami procesiniai veiksmai. Buvo gautas pareiškimas dėl pavogtos piniginės, kurią, kaip buvo išaiškinta, pavogė S. Č.. S. Č. buvo iškviesta į komisariatą įteikti jai pranešimą apie įtarimą ir buvo vykdoma jos apklausa. Nuvykus į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojas patikino, kad šioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) dažnai lankosi, yra asociali. Ji paprašė apsaugos darbuotojo, kad S. Č. atėjus į prekybos centrą, apsaugos darbuotoja jiems paskambintų. Grįžus į komisariatą, tą pačią dieną sulaukė skambučio, kolega nuvažiavo ir atvežė S. Č. į komisariatą. Jos adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Išsiaiškino, kad ten galimai gyvena jos sūnus R. Č.. Sūnus nurodė, kad ji valkatauja, neturi gyvenamosios vietos, dažnai laiką leidžia prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Būdavo, kad susisiekę su sūnumi ją ir surasdavo. Atlikti ekspertizės S. Č. vežė kolegos. Moters elgesys apklausos metu kėlė įtarimų, nebuvo adekvatus. Keistai pasirodė tai, kad ji buvo netvarkinga, susivėlusi, nenorėjo dėvėti apsauginės veido kaukės, parodymai nebuvo nuoseklūs, mintys šokinėjo. Jos išvaizda atrodė gan skurdžiai – buvo apsivyniojusi storą šaliką, juo prisidengusi veidą, ji buvo nešvari, plaukai neplauti, rankos murzinos, nuo jos sklido nešvaros kvapas. Ji buvo pasipiktinusi tuo, kad vežama į policijos komisariatą, tokios pat būsenos buvo ir reiškiant jai pranešimą apie įtarimą. Iš pokalbio su sūnumi suprato, kad jis su mama nebendrauja, tačiau jis buvo susirūpinęs dėl mamos.

Iš nukentėjusiojo V. S. 2020 m. birželio 16 d. pareiškimo matyti, kad 2020 m. birželio 15 d. apie 19.45 val. jis prekybos centre (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini), prie kasos paliko savo tamsiai rudos spalvos odinę piniginę apie 10 eurų vertės, kurioje buvo ne mažiau kaip 150 eurų, jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas, vairuotojo kortelė. Nuvykęs į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), piniginės nerado. Prekybos centro administracijai atsukus kameras, buvo nustatyta, kad jo piniginę paėmė moteris, tačiau jos prekybos centro administracijai neperdavė. Iki 2020 m. birželio 16 d. su juo niekas nesusisiekė ir jam piniginės negražino. Jam padaryta 160 eurų turtinė žala, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės (1 t., b. l. 15–18).

Iš 2020 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–25).

Iš 2020 m. birželio 22 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2020 m. birželio 15 d. vaizdo įrašas iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota kaip S. Č. apsipirkusi prie vienos kasos, praeidama pro kitą kasą paima nukentėjusiojo V. S. pamirštą piniginę (1 t., b. l. 59–64).

Iš 2020 m. birželio 16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. Č. tyrėjui R. A. savanoriškai pateikė piniginę su V. S. dokumentais, 1 euro moneta bei kortelėmis. 2020 m. birželio 17 d. pakvitavimu šie daiktai V. S. grąžinti (1 t., b. l. 42–45).

Iš 2020 m. birželio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta tamsiai rudos spalvos piniginė, kurią 2020 m. birželio 16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė kaltinamoji S. Č.. Piniginė yra užsegama su spaustuku per vidurį. Atsegus piniginę matoma, kad piniginė yra su skyriais skirtais kortelėms susidėti, taip pat matoma, kad piniginė yra su kišenėle, kuri užsispaudžia spaustuku. Piniginės viršuje matomas skyrius, kuris užsitraukia užtrauktuku, skyrius – tuščias, taip pat šalia matomas kitas skyrius, kuris skirtas gryniesiems pinigams sudėti, ten matoma vieno euro moneta, ir 10 vnt. įvairių nuolaidų kortelių: 2 vnt. „Camelia“ vaistinės nuolaidų kortelių, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), „Mano Rimi“ parduotuvės nuolaidų kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), degalinės „Viada plius“ nuolaidų kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Auto aibė“ nuolaidų kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), degalinės „Orlen eco“ nuolaidų kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvės „IKI“ nuolaidų kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), „Mylimiausia“ nuolaidų kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Ermitažas“ nuolaidų kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), „Daily Card“ nuolaidų kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat „Swedbank“ banko kortelė išduota V. S. vardu, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas, išduotas V. S. vardu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė, išduota V. S. vardu, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kortelė, išduota V. S. vardu, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriai (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Fotografuota (1 t., b. l. 46–56).

Iš S. Č. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos Nr. 6489 įrašų matyti, kad nuo 2015 m. sausio 15 d. pacientė vaistų nevartoja;

2017 m. lapkričio 15 d. socialinės darbuotojos V. G. įrašas apie tai, kad pacientė pastebėta PSC laiptinėje sėdi su ryšuliais, netvarkingos išvaizdos, pakalbinta kalba nerišliais sakiniais, sudėtinga ką nors išsiaiškinti dėl gyvenamosios vietos, pasiūlytos gydytojo psichiatro konsultacijos atsisakė;

2017 m. lapkričio 16 d. socialinės darbuotojos V. G. įrašas apie tai, kad pacientė vėl pastebėta sėdinti su ryšuliais prie PSC įėjimo, pokalbio metu pasiūlius kreiptis į gydytoją psichiatrą konsultacijos, sakė, kad turinti vykti į policijos komisariatą ir (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl gyvenamosios vietos pasiaiškinimo, sunku suprasti pasakojimus, dėl ko prarasta gyvenamoji vieta, sūnus papasakojo, kad pacientė prisiėmusi paskolų ir iškeldinta iš būsto, butas parduotas, prašo pagalbos, kad būtų gydoma stacionariai ir apgyvendinta pensionate;

2017 m. lapkričio 17 d. socialinės darbuotojos įrašas apie tai, kad pacientė pastebėta prie PSC, pakviesta gydytojo psichiatro konsultacijai ir pokalbiui – atsisakė, ruošiantis skambinti į GMP, pacientė pabėgo;

2018 m. balandžio 5 d. socialinės darbuotojos įrašas apie tai, kad buvo siekiama išsiaiškinti dėl pacientės gyvenamosios vietos, paaiškėjo, kad S. Č. iš socialinio būsto sąrašų išbraukta, dėl apgyvendinimo nakvynės namuose nesikreipė;

2020 m. sausio 29 d. socialinės darbuotojos įrašas apie tau, kad su sūnumi aptarta situacija dėl pacientės deklaruotos gyvenamosios vietos neturėjimo, sūnus teigia, kad su mama sunku susikalbėti (nesupranta ir neklauso);

2020 m. sausio 30 d. gydytojo psichiatro įrašas apie tai, kad sūnus atvyko dėl mamos neadekvataus elgesio, prašo siuntimo į psichiatrijos ligoninę, motina valkatauja, vaistų nevartoja, neadekvataus elgesio;

2020 m. vasario 3 d. socialinės darbuotojos V. G. įrašas apie tai, kad S. Č. kreipusis išsiaiškinti, kaip pratęsti asmens dokumento galiojimo laiką, kur kreiptis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, buvo suteikta prašoma informacija, pacientei suteikė prašomą informaciją;

2020 m. kovo 3 d. socialinės darbuotojos įrašas apie tai, kad su sūnumi aptarta situacija dėl pasibaigusio asmens dokumento galiojimo, sūnus už asmens dokumento padarymą sumokėjo pinigus, pacientė buvo kalbinama važiuoti į pasų poskyrį užbaigti dokumentų tvarkymą, tačiau atsisakė.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-532/2020 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. Č. konstatuojamas psichikos sutrikimas –Paranoidinė šizofrenija (F20.0). Nusikalstamos veikos padarymo metu S. Č. negalėjo suprasti savo daromos nusikalstamos veikos pavojingumo ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu S. Č. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0). S. Č. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas nuo 1993 metų, dėl ko ji šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. S. Č. negali duoti parodymų, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę. S. Č. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini) PSC) (1 t., b. l. 117–119).

Teismo psichiatras ekspertas S. S. teismo posėdžio metu patvirtino Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-532/2020 išvadas. Paaiškino, kad S. Č. buvo kelis kartus pas juos registruota ekspertizei, bet neatvyko, todėl buvo atvesta su policija. Iš įgalioto policijos pareigūno suprato, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Surašant ekspertizės aktą ir pateikiant išvadą vadovavosi tuo, kad S. Č. turi gyvenamąją vietą, t. y. ji gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Iš sūnaus parodymų teisme paaiškėjus, kad motina neturi gyvenamosios vietos, ir teismui nustačius, kad ji neturi gyvenamosios vietos, jis keičia išvadą dėl rekomenduojamų medicinos poveikio priemonių pobūdžio – S. Č. reikalinga taikyti stacionarinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Mano, kad toks variantas būtų geriausias, jeigu iš tikrųjų pasitvirtintų, kad ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, valkatauja. Ligoninėje ji gautų užtikrintą maitinimą ir socialinę pagalbą. S. Č. nustatyta diagnozė nesikeičia, čia yra defektų stadija, ilgas ligos progresas, liga vyksta apie 30 metų. V. Č. nuo 2015 nesigydė. Ši liga yra progresuojanti, vystosi defektai, mąstymas tampa nenuoseklus, apatija, socialinė dezintegracija, dezadaptacija, buvo kliedesiai, dvynio sindromas. Jei ji neturi pastovios gyvenamosios vietos ir neturi kur prisiglausti, tai yra viena iš stacionarinio gydymo sąlygų. Atliekant ekspertizę matė, kad S. Č. reikalinga pagalba – ji apsileidusi, mąstymas nenuoseklus, visiškai izoliuota, apsišlapino. Viskas rodo, kad vystosi defektai ir šie jau yra išsivystę. S. Č. yra socialiai pavojinga. Kad būtų ambulatorinis gydymas, ji turėtų turėti pastovią gyvenamąją vietą. Pagrindiniai faktoriai sprendžiant dėl stacionaraus ar ambulatorinio gydymo – padarytas nusikaltimas ir diagnozė. Tačiau, jei žmogus neturi gyvenamosios vietos, jeigu tikrai valkatauja ir neturi kur prisiglausti, neturi maisto, niekas nepasirūpina, tai yra viena iš indikacijų siūlyti stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad S. Č. padarė jai inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti rašytine bylos medžiaga, ekspertų išvadomis, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, todėl darytina išvada, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog S. Č. 2020 m. birželio 15 d. apie 20.00 val. būdama (duomenys neskelbtini), pirkinių centre (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) prie kasos V. S. paliktos jam priklausančios piniginės pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – V. S. priklausančius 165 eurus, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam V. S. 165 eurų turtinę žalą.

Faktines šios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybes įrodo S. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo V. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad apsipirkinėdamas (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje prekybos centre (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 15 d. apie 19 val. pamiršo piniginę, kurioje buvo įvairūs dokumentai bei ne mažiau kaip 150 eurų grynais. Parduotuvės stebėjimo vaizdo kamerų įrašais užfiksuota, kad netrukus po to kai nukentėjusysis apsipirkęs prie vienos kasos, prie kitos kasos paliko piniginę, ją paėmė pro šalį ėjusi moteris. S. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji iš tiesų įtarime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis paėmė piniginę, kurioje buvo dokumentai, išduoti vyriškiui rusiška pavarde, tačiau teigė, kad joje pinigų nebuvo. Teigė, kad ji piniginę rado, jos nepasisavino. Tai, kad V. S. piniginę paėmė būtent S. Č., patvirtina ir aplinkybė, jog būtent S. Č. pateikė tyrėjai V. S. piniginę, kurioje buvo visi nukentėjusiojo išvardinti dokumentai ir vienas euras. Apžiūrėjus pateiktą piniginę, nustatyta, kad tai V. S. piniginė, kurią jis pamiršo parduotuvėje prie kasos ir kurią paėmė vaizdo įraše užfiksuota moteris. Šių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog tai S. Č. 2020 m birželio 15 d. apie 20.00 val. būdama (duomenys neskelbtini), pirkinių centre parduotuvėje (duomenys neskelbtini) paėmė ir taip užvaldė prie kasos V. S. paliktą piniginę su joje buvusiais daiktais.

Nors S. Č. teigė, kad ji piniginę rado, jos nepasisavino, tačiau teismų praktikoje tokios situacijos kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan., darbuotojams) saugoti jį pasisavina, vertinami kaip svetimo turto pagrobimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-41/2009, 2K-282/2012, 2K-351/2012). Be to, šioje byloje nustatyta, kad S. Č., pamačiusi atsitiktinai prie kasos paliktą piniginę, nei kasininkės, nei apsaugos darbuotojų apie tai neinformavo, ją paėmė ir išsinešė, jokių veiksmų grąžinti piniginę savininkui nesiėmė, pareigūnams ją pateikė tik tada, kai vagystės faktas jau buvo išaiškintas, pinigų joje jau nebebuvo. Dėl šių aplinkybių S. Č. veiksmai vertintini kaip neatlygintinis neteisėtas svetimo turto užvaldymas ir pasisavinimas.

Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti sumos, buvusios piniginėje, tačiau jis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad piniginėje buvo ne mažiau kaip 150 eurų popierinėmis kupiūromis, nes buvo trys kupiūros po 50 eur. Aplinkybę, kad nukentėjusysis turėjo grynųjų pinigų popierinėmis kupiūromis, patvirtina vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusiajam kasininkė duoda grąžą, kurios dalį jis įsideda į piniginę, dalį į kišenę, V. S. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas (duomenys neskelbtini) parduotuvės apsipirkimo kvitas, iš kurio matyti, kad jis pirko prekių už 4 eurus, pateikė 20 eurų, grąža -16 eurų. Be to, 2020 m. birželio 17 d. apklausos metu V. S. ne tik parodė, kad pirko prekių už 4 eurus, pardavėjai pateikė grynais 20 eurų, o gautą grąžą 16 eurų iš karto įsidėjo į piniginę, bet ir tai, kad, atsimena, jog piniginėje turėjo 3 vnt. banknotų po 50 eurų ir dar tuos 16 eurų, todėl jam padaryta 166 eurų žala. Esant šioms aplinkybėms, teismas nukentėjusiojo parodymus vertina kaip patikimus, nuoseklius, juos patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai, todėl konstatuoja, jog byloje nėra pagrindo abejoti tuo, kad įvykio metu nukentėjusiojo piniginėje buvo ne mažiau kaip 166 eurai. Vaizdo įrašai patvirtina, kad po to kai V. S. paliko piniginę, niekas jos nelietė iki kol ją paėmė S. Č., todėl konstatuojama, kad S. Č. paimdama piniginę su joje buvusiais pinigais neteisėtai juos užvaldė ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam ne mažesnę kaip 166 eurų turtinę žalą.

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamojo medicinos priemonės.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Byloje 2020 m. spalio 8 d. – spalio 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-532/2020 nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. birželio 15 d., S. Č. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0). S. Č. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas nuo 1993 metų, dėl ko ji šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nurodyta, kad S. Č. negali duoti parodymų, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę. S. Č. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini) PSC).

Teismo posėdžio metu ekspertas psichiatras S. S. išklausęs S. Č. sūnaus R. Č. parodymus, kad S. Č. neturi gyvenamosios vietos, valkatauja, paaiškino, jog keičia išvados punktą dėl rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės – rekomenduoja S. Č. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL). Paaiškino, kad S. Č. diagnozė nesikeičia, liga vyksta apie 30 metų, ji progresuoja, vystosi defektai, mąstymas tampa nenuoseklus, apatija, socialinė dezintegracija, dezadaptacija, buvo kliedesiai, dvynio sindromas. V. Č. nuo 2015 nesigydė. S. Č. apsileidusi, mąstymas nenuoseklus, visiškai izoliuota, gydymo įstaigoje apsišlapino.

Įvertinęs šiuos duomenis, o taip pat ir liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog dėl psichinės ligos S. Č. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ji padarė būdama nepakaltinama, todėl jos veiksmuose nėra kaltės.

Liudytojų R. Č., S. J., V. G. parodymus, ambulatorinė asmens sveikatos istorijos duomenimis nustatyta, jog S. Č. vaistų nevartoja nuo 2015 metų, gydytojo psichiatro konsultacijos atsisako, gyvenamosios vietos neturi, gyvena gatvėje. Šių asmenų, o taip pat ir liudytojų R. B., G. V. parodymais taip pat nustatyta, kad S. Č. apsileidusi, netvarkinga, nešvari, nuo jos sklinda blogas kvapas, sunkiai sukalbama, ne visada pavyksta suprasti, ką ji nori pasakyti, pagalbos nepriima. Įvertinus tai, kad V. Č. liga ilgalaikė, progresuojanti, vystosi defektai, V. Č. vaistų nevartoja, nesigydo, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, darytina išvada, kad ji yra socialiai pavojinga ir jai reikalingas gydymas.

Įvertinęs liudytojų R. Č., S. J., V. G. parodymus, jog S. Č. gyvena gatvėje, neturi gyvenamosios vietos, vaistų nevartoja, pagalbos nepriima, o taip pat įvertinus ir eksperto S. S. paaiškinimus bei rekomendacijas, teismas daro išvadą, kad ambulatorinį gydymą užtikrinti nėra jokios realios galimybės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad S. Č. yra nepakaltinama ir yra pavojinga visuomenei, todėl tikslinga skirti specialisto rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 2 punktas).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

2020 m. birželio 16 d. nutarimu S. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131–133). Nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, S. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu saugomi byloje (1 t., b. l. 65), nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

S. Č. ambulatorinė asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina VšĮ Kauno miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio psichikos sveikatos centrui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 107 straipsniu, 112 straipsniu, 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–404 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad S. Č. būdama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir taikyti S. Č. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje – bendro stebėjimo sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

S. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, nutarčiai įsiteisėjus, palikti byloje.

S. Č. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti VšĮ Kauno miesto poliklinikos kalniečių padalinio psichikos sveikatos centrui.

Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.