- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-106-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Kreditorius
- Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14199-568/2012 pagal pareiškėjo (skolininko) M. B. skundą dėl suinteresuoto asmens (antstolės) R. S. veiksmų (išieškotoja – Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija (toliau –VMI)) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolės kontorai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (v. b. b. l. 100-98), kuriuo prašė pripažinti antstolės ir padėjėjo M. P. 2012-07-04 rašte Nr. 1-3179 (v. b. b. l. 92) priimtą sprendimą nestabdyti vykdomosios bylos neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti antstolę remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0106/12/11743/1. Antstolė 2012-07-27 patvarkymu (b. l. 3) atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir bylą perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-09-19 nutartimi (b. l. 17-18) pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, konstatuodamas, jog šiuo metu jokie skolininko turto realizavimo veiksmai ir lėšų išmokėjimai nevyksta. Pagal antstolės 2012-07-26 patvarkymą iš skolininko išieškoma 47 491,62 Lt suma valstybei iš ikiteisminio tyrimo metu areštuotų lėšų galės būti pervesta tik tuo atveju, jeigu bus priimtas sprendimas ikiteisminio tyrimo metu areštuotas lėšas ar jų dalį grąžinti skolininkui. Kita vertus, CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas vykdomosios bylos sustabdymo iš viso nereglamentuoja. Be to, antstolei uždėjus apelianto turtui areštą, turto realizavimo veiksmai nevyksta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) atskiruoju skundu (b. l. 20-22) prašo 2012-09-19 nutartį panaikinti ir skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėti iš esmės – prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo tenkinti, vadovaujantis šiais argumentais:
1. Apeliantas nesutinka, jog CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas vykdomosios bylos sustabdymo iš viso nereglamentuoja. CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą, o vykdymo veiksmų sustabdymas yra iš esmės tas pats, kas vykdomosios bylos sustabdymas. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Teismų praktika CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatytų privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų neatriboja nuo CPK 626 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, iš kurių vienas sustabdymo pagrindas yra tuomet, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju išieškoti 43 100,62 Lt mokestinę nepriemoką buvo pavesta antstolei, kuri užvedė vykdomąją bylą Nr. 0106/12/11743/1 ir areštavo tiek apelianto, tiek jo sutuoktinės sąskaitas, pradėjo nuskaityti iš darbo užmokesčio lėšas, kurios skirtos nepilnamečių vaikų išlaikymui, nors apeliantas antstolei ne kartą nurodė, kad mokestinės nepriemokos sumokėti neturi galimybių dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Apeliantas niekuomet neprieštaravo ir sutiko su 2012-02-29 VMI prie LR finansų ministerijos viršininko sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-11853. Tačiau šio sprendimo įvykdyti ir sumokėti jame nurodytos mokestinės nepriemokos jis neturi galimybės, nes dar 2011-01-02 FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus pareigūnai atliko kratą jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini) II k., Kauno r., ir kratos metu paėmė pinigus, iš kurių 106 000 Lt priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o likusi dalis priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, tarp kurių yra ir apskaičiuotas PVM, kuris šiuo metu iš jo išieškomas. 2011-01-12 prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į minėtas pinigines lėšas. Pinigai buvo perduoti saugoti į FNTT prie LR VRM banko depozitinę sąskaitą. Jokio kito turto, išskyrus pinigines lėšas, apeliantas neturi, jis gauna 900 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, todėl 43 100,62 Lt mokestinės nepriemokos, kol yra laikinai apribotos nuosavybės teisės į apelianto pinigines lėšas, sumokėti neturi jokių galimybių, dėl ko ir kreipėsi į antstolę su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą, kol bus panaikintas nuosavybės teisės apribojimas ir kol jam bus grąžintos per kratą paimtos jo piniginės lėšos. Tačiau antstolė nepagrįstai, esant CPK 626 straipsnio 2 dalyje numatytam pagrindui, atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus ir vykdomąją bylą bei nurodė, kad šiuo metu antstolio kontoroje jokie skolininko turto realizavimo veiksmai ir lėšų išmokėjimas nevyksta, todėl nėra ką stabdyti. Priešingai antstolės patvarkymo bei teismo nutarties argumentams, lėšų nuskaitymas iš apelianto bei jo sutuoktinės areštuotų sąskaitų yra ne kas kita, kaip lėšų nuskaitymas ir išmokėjimas kreditoriui, kas yra vykdymo proceso veiksmas. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas. LAT nutartyse vieningai pripažįstama, kad lėšų išieškojimas iš skolininko ir jų buvimas antstolio depozitinėje sąskaitoje nereiškia visiško vykdomojo dokumento įvykdymo ir vykdymo procedūrų pabaigos bei vykdomosios bylos užbaigimo. Išieškotų sumų paskirstymas yra vieningo vykdymo proceso baigiamoji stadija. Akivaizdu, kad pakankamo kiekio lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia tik vykdymo proceso dalies - išieškojimo stadijos - pabaigą. Akivaizdu ir tai, kad tol, kol išieškotojo reikalavimai nepatenkinti, t. y. jam dar nepervestos atitinkamos lėšos, vykdymo procesas nėra baigtas. Pinigai, kaip tokie, yra civilinių teisių objektas. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui - skolininkui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (LAT 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2010; 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2009; kt.). Todėl akivaizdu, kad lėšų nuskaitymas iš areštuotų sąskaitų bei jų perdavimas išieškotojui yra ne kas kita, kaip lėšų išmokėjimas, kas neabejotinai yra vykdymo veiksmas, kuris esant CPK numatytiems privalomiems bylos sustabdymo pagrindams turėjo būti stabdomas.
2. Antstolė šiuo metu vykdo ne tik lėšų išmokėjimą kreditoriui iš skolininko, tačiau vykdo ir turto realizavimą, kuris pagal CPK 691 straipsnį suprantamas kaip areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka. Taigi turto realizavimas susideda iš turto areštavimo ir turto realizavimo, ką reglamentuoja CPK 675 straipsnis ir 691 straipsnis. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad turto areštas yra ne kas kita, kaip turto realizavimo veiksmas. Dėl ko teismo argumentai, kad, antstolei uždėjus apelianto turtui areštą, turto realizavimo veiksmai nevyksta, yra daugiau negu nepagrįsti ir tokia teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir/ar pagrįsta.
3. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Kaip matyti iš pateiktų procesinių dokumentų bei įrodymų civilinėje byloje turinio - prašymas sustabdyti vykdomąją bylą buvo grindžiamas aplinkybe, kad apeliantui BPK numatyta tvarka laikinai yra apribotos nuosavybės teisės į turtą, iš kurio apeliantas turės galimybę sumokėti antstolės išieškomą mokestinę nepriemoką, dėl ko daugiau negu akivaizdu, kad yra nustatytos aplinkybės, kurios sudaro CPK 626 straipsnio 2 dalyje numatytą vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą ir dėl kurio turėtų būti sustabdyta vykdomoji byla, todėl antstolė ir teismas priimdami procesinius sprendimus pažeidė ir CPK 634 straipsnį.
Suinteresuotas asmuo (antstolė) atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2012-02-29 VMI prie LR finansų ministerijos viršininko sprendimu Nr. (23.17-08)-320-11853 (v. b. b. l. 1) yra nuspręsta iš apelianto valstybei išieškoti 43 100,62 Lt mokestinę nepriemoką iš turto. Minėto sprendimo pagrindu antstolės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0106/12/11743/1. Dar 2011-01-02 FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus pareigūnai atliko kratą apelianto gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini) II k., Kauno r., ir kratos metu paėmė 660 050 Lt, 6 150 USD dolerių, 42 150 eurų (v. b. b. l. 13, 43). 2011-01-12 prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į minėtas pinigines lėšas. Pinigai buvo perduoti saugojimui į FNTT prie LR VRM banko depozitinę sąskaitą.
Nustatyta, jog skolininkas 2012-06-18 prašymu kreipėsi į antstolę, prašydamas sustabdyti vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu dėl to, kad jam BPK numatyta tvarka laikinai yra apribotos nuosavybės teisės į turtą, iš kurio apeliantas turės galimybę sumokėti antstolės išieškomą mokestinę nepriemoką. Antstolės R. S. padėjėjas M. P., atsakydamas į skolininko prašymą 2012-07-04 raštu Nr. 1-3179, kurį skolininkas skundžia kaip neteisėtą antstolio veiksmą, nurodė, jog CPK 626 straipsnio 2 dalyje apie vykdomosios bylos sustabdymą nekalbama, šiuo metu antstolio kontoroje jokie skolininko turto realizavimo veiksmai ir lėšų išmokėjimas nevyksta, todėl nėra ką stabdyti.
CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 626 straipsnio 2 dalis, numatanti turto realizavimo veiksmų ir lėšų išmokėjimo privalomo sustabdymo atvejus, įsigaliojo tik nuo 2011-10-01 (LR 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), o iki tol galiojusiame CPK 626 straipsnyje buvo numatyti tik privalomi vykdomosios bylos sustabdymo atvejai, tame tarpe ir 4 punkte numatytas atvejis, kai LR įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Taigi dabar galiojančioje CPK 626 straipsnio redakcijoje, taikytinoje ir ginčo teisiniam santykiui, yra aiškiai atriboti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo atvejai nuo turto realizavimo veiksmų ir lėšų išmokėjimo privalomo sustabdymo atvejų. Neteisus apeliantas, teigdamas, jog vykdymo veiksmų sustabdymas (konkrečiai - turto realizavimo veiksmų ir lėšų išmokėjimo sustabdymas) yra iš esmės tas pats, kas vykdomosios bylos sustabdymas, kadangi turto realizavimo veiksmai ir lėšų išmokėjimas yra daug siauresnė sąvoka nei vykdomoji byla, kuri apima visus be išimties vykdymo proceso metu atliekamus veiksmus, tame tarpe ir turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą.
Aptariamu atveju apeliantas dėl to, kad BPK numatyta tvarka jam laikinai yra apribotos nuosavybės teisės į turtą, CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu prašo stabdyti vykdomąją bylą, nors akivaizdu, jog tokiu atveju dabar galiojantis teisinis reglamentavimas numato tik privalomą turto realizavimo veiksmų ir lėšų išmokėjimo sustabdymą.
Nesutiktina su apeliantu, kad lėšų nuskaitymas iš apelianto bei jo sutuoktinės areštuotų sąskaitų yra ne kas kita, kaip lėšų nuskaitymas ir išmokėjimas kreditoriui, kas yra vykdymo proceso veiksmas. Kaip teisingai nurodė pats apeliantas, LAT nutartyse vieningai pripažįstama, kad lėšų išieškojimas iš skolininko ir jų buvimas antstolio depozitinėje sąskaitoje nereiškia visiško vykdomojo dokumento įvykdymo ir vykdymo procedūrų pabaigos bei vykdomosios bylos užbaigimo. Išieškotų sumų paskirstymas yra vieningo vykdymo proceso baigiamoji stadija. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui - skolininkui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (LAT 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2010; 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2009; kt.). Pažymėtina, jog vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog skolininko ir jo sutuoktinės areštuotų sąskaitų lėšos, antstolei jas nuskaičius, būtų nuspręstos pervesti išieškotojai. Priešingai tam, kaip matyti iš 2012-07-04 patvarkymo ,,Vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo“, adresuoto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jame nurodyta išieškotas sumas pervesti į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą.
Kadangi antstolės padėjėjas, atsisakęs patenkinti skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2012-09-19 nutartimi visiškai pagrįstai netenkino skolininko skundo dėl antstolio veiksmų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), dėl kitų atskirojo skundo argumentų nebepasisakant, kaip neturinčių įtakos šios apeliacijos rezultatui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.