- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e2YT-2211-351/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. A.
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. J. (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos mamos J. A. mirties - (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą faktiškai priėmė jos sutuoktinis A. A. pradėdamas turtą valdyti.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad yra J. A. ir A. A. dukra. A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2022-04-28 Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. D. išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą. Po J. A. mirties – (duomenys neskelbtini)niekas iš įpėdinių pas notarą nustatytu terminu nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą faktiškai priėmė mirusiosios J. A. sutuoktinis A. A., kuris liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi kitu jiems priklausančiu turtu iki savo mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. A. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja yra A. A. ir J. A. dukra. J. A., gimusi (duomenys neskelbtini) mirė - (duomenys neskelbtini) Jos sutuoktinis A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė - (duomenys neskelbtini).
Po J. A. mirties liko jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas.
Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas svarbus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ši įstatymo norma reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą. CK 5.51 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodoma, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia įpėdinio atliekamus veiksmus, kuriais išreiškiamas siekis įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.).
Po J. A. mirties per tris mėnesius dėl atsiradusio paveldimo turto į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, tačiau nustatyta, kad per tris mėnesius po J. A. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis A. A., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Tą patvirtina ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūno pateikti duomenys.
Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Teismas , įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini)atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti ir valdė iki savo mirties – (duomenys neskelbtini).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.