Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. T-1783-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-02
Bylos Nr.
T-1783-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27239-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1783-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27239-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 2 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant E. J.,dalyvaujant prokurorams R. Š., J. Č.,nuteistajam A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. J. teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam A. K.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo (dabar – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai) baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta bausmė – 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 60 MGL dydžio baudos visiškai pridėta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 40 MGL dydžio bauda ir paskirta A. K. galutinė bausmė – 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65–66 straipsniais, į A. K. skirtą bausmę įskaityta 1 (viena) para (nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 3 d.), išbūta laikinai sulaikytu, 1 parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir A. K. skirta galutinė bausmė – 98 MGL (3690,68 Eur) dydžio bauda.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2023 m. liepos 7 d. d. gautas antstolio D. J. teikimas dėl A. K. paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu. Teikime nurodoma, kad nuo 2018 m. gegužės 8 d. antstolio kontoroje pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-219-840/2017 vykdomas 3 690,68 Eur baudos išieškojimas iš A. K.. Priverstinis išieškojimas buvo vykdomas atliekant užklausas, turtinės padėties patikrinimus, buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. liepos 4 d. A. K. dirbo trumpą laikotarpį, iš jo buvo išieškota tik 479,24 Eur baudos. Skolininkas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose taip pat nelaiko. Skolininkas šiuo metu negauna pajamų, į kurias būtų galima nukreipti priverstinį baudos išieškojimą, skolos gera valia nedengia.

Nuteistasis teismo posėdžio metu parodė, kad jam teikimo esmė aiški, jis apie du metus dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“ darbdavys už jį mokėjo, kiekvieną mėnesį virš 100 Eur atskaitydavo antstoliam, nežino kokiems antstoliams. Jis ne vieną baudą turi ir ne vienas išieškojimas jo atžvilgiu yra, bendra baudų suma apie 10 000 Eur. Antstolis jam nurodė jungtis per internetą, pasižiūrėti kiek dar išieškojimo likę, bet jis nemoka ir nesupranta. Gaudavo stipendiją kai mokės dėl kategorijų, nuo ten jie nuskaitydavo pinigus, galvojo gal negali paimti, bet jie nuskaitydavo pinigus nuo stipendijos. Iš darbo biržos gavęs nedarbingumo išmoką, tai irgi nuskaitė pinigus. Nežino kiek pas antstolį J. yra vykdomųjų bylų, jo matęs nėra, ten tik padėjėjos sėdi kurios gąsdina, tai net nesinori legaliai eiti dirbti, nes sako viską paims. Neturi duomenų kiek antstoliams pervedė darbdavys, apskritai ne visiškai žino kiek baudų turi. Bandė dirbti savarankiškai, bet ten tik minusas buvo, todėl nieko ir nemokėdavo tada antstoliui, paskutinį kartą dėl išieškojimo domėjosi gal prieš pusmetį. Kol kas lėšų iš ko mokėti neturi, kai išsilaikys kategorijas tada dirbs vairuotoju. Dėl viešųjų darbų sutinka tik kol įsidarbins, nes nori mokėti kažkokią dalį, kad nebūtų suvaržytas ir nenori kažkokių viešųjų darbų, nors iš esmės jam nesvarbu kuo bus pakeista bauda, labiau nori būti namuose, nes turi mažametę dukrą.

Prokurorė siūlė antstolio teikimą tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad nuteistais yra jauno, darbingo amžiaus akivaizdu, kad per visą priverstinio išieškojimo laikotarpį nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas sumokėti jam skirtą baudą, o tai yra akivaizdus vengimas atlikti jam paskirtą bausmę, todėl prašo baudą pakeisti laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros.

Antstolis teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalį asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, todėl byla išnagrinėta antstoliui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas iš dalies.

BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis); kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 8 dalis).

Susipažinus su teismui pateikta antstolio D. J. vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 690,68 Eur dydžio baudos iš nuteistojo A. K. išieškojimo, nustatyta, kad priverstinio bausmės vykdymo procesas vykdomas nuo 2018 m. gegužės 2 d.. Per šį laikotarpį iki 2023 m. liepos 4 d. antstolis atliko užklausas, kurių metu buvo nustatyta, jog minimu laikotarpiu nuteistasis dirbo trumpą laiko tarpą, baudos pavyko išieškoti tik 479,24 Eur. Skolininkui priklausančių piniginių lėšų sąskaitose nenustatyta, VĮ Registrų centro duomenimis skolininko vardu nekilnojamojo asmeninio areštuojamo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, VĮ Regitra duomenimis transporto priemonių taip pat nėra. Siunčiant pranešimus dėl atvykimo pas antstolį, skolininkas nebendrauja, neatvyksta. Baudos nemoka, niekur nedirba, dėl ko spręstina, jog vengia mokėti paskirtą baudą.

Teismas, spręsdamas, ar nuteistasis A. K. piktybiškai vengia sumokėti paskirtą baudą, atsižvelgia į tai, jog vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Per bausmės priverstinio vykdymo laikotarpį nuteistasis dirbo epizodiškai, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nedirba, teikdamas paaiškinimus, kodėl būdamas darbingo amžiau nedirba, teismo posėdžio metu nurodė duomenis, kurie teismo vertinimu netrukdo dirbti, tai yra, kad šiuo metu laikosi skirtingų kategorijų specialiąją teisę vairuoti skirtingų kategorijų transporto priemones, tačiau toks asmens užsiėmimas realiai nėra trukdantis aktyviai ieškotis darbo, ypač turint didelius finansinius įsipareigojimus. Juo labiau bylos duomenimis nustatyta, jog per ilgesnį nei penkių metų išieškojimo laikotarpį nuteistasis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas savarankiškai padengti jam skirtą bausmę – baudą, kas iš esmės reiškia, jog dabartinėje bausmės vykdymo stadijoje bausmės tikslai nėra pasiekiami ir tokia stagnacija jau vyksta ilgą laiką, kas nuteistajam asmeniui gali sukelti prieštaringą įsivaizdavimą dėl nebaudžiamumo. Pats nuteistasis demonstruoja atsainų požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priverstinį išieškojimą – nesidomi jo eiga. Be to, kaip jau aukščiau paminėta, priverstinio išieškojimo metu dirbo tik epizodiškai, nors yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau nesiekė turėti stabilias pajamas, kurios galėtų būti šaltinis vykdant priverstinį išieškojimą, o taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis gana akivaizdžiai vengia įsitraukimo į sėkmingą išieškojimo procesą, nes teismo posėdžio metu nurodė, jog nežino dėl kokių tiksliai ir kokias sumas darbdavys pervesdavo antstoliui, o kartu ir nenurodė jokių savo aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad nuteistasis yra suinteresuotas baudos sumokėjimu. Kartu pažymėtina, kad priverstinio išieškojimo laikotarpis negali būti begalinis, kadangi įstatymas aiškiai numato sąlygas kuomet baudos bausmė yra keičiama kita alternatyvia bausme. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nuteistasis tyčia vengia mokėti jam paskirtą baudos bausmę, juo labiau, kad nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu yra išduoda ir kitų vykdomųjų dokumentų, tačiau ir jų vykdymo eiga nuteistasis nesidomi, kas tik patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis baudos bausmės įvykdymui yra abejingas. Teismo posėdžio metu pasiteiravus nuteistojo nuomonės dėl viešųjų darbų, ji taip pat buvo dviprasmiškas, nurodė, jog gatvėje jis nedirbs, nori būti namuose, kas dar labiau patvirtina nuteistojo nesuinteresuotumą bausmės atlikimu.

Antstolis savo teikime formulavo alternatyvius prašymus arba baudos bausmę pakeisti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, priklausomai nuo to ar bus nustatyta, jog asmuo piktybiškai vengia baudos mokėjimo ar toks vengimas yra dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nuteistasis tyčiniais veiksmais siekia nemokėti jam paskirtos baudos bausmės, tai daro jau ilgą laiko tarpą ir konstatuotina, jog taip piktybiškai vengia atlikti jam paskirtą bausmę, dėl ko baudos bausmė yra keistina laisvės apribojimo bausme. Bylos duomenys patvirtina, kad iš 3 690,68 Eur iš nuteistojo išieškota 479,24 Eur ir neišieškotos baudos dalis yra 3 211,44 Eur ką patvirtina ir byloje esantis išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro (b. l. 173-184), kas sudaro 64 MGL.

BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, o tuo tarpu 3 dalis numato galimybę teismui, skirti nuteistajam kartu su laisvės apribojimo bausme ir intensyvią priežiūrą, o 4 ir 5 dalyje numatyta teismo diskrecija nuteistajam paskirti įpareigojimus arba draudimus. Bausmių keitimo taisyklės yra įtvirtintos BK 65 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkto b papunktyje numatyta, jog viena laisvės apribojimo bausmės diena prilyginama vienam MGL. Pažymėtina, kad bauda kita bausmės rūšimi keičiama įvertinant MGL, bet ne jo piniginės išraiškos, santykį su kitos rūšies bausme, todėl, vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, A. K. paskirtos baudos neatlikta dalis – 64 MGL keistini į dviejų mėnesių laisvės apibojimo bausmę be intensyvios priežiūros, su įpareigojimu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat taikant draudimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį naudoti psichiką veikiančias medžiagas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Antstolio D. J. teikimą tenkinti.

A. K. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo (dabar – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai) 2017 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos 98 MGL baudos dalį – 64 MGL pakeisti į dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. K. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir taikyti draudimą visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį naudoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė