Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-272/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-10
Bylos Nr.
2-272/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Rimvydas Norkus
Kreditorius
akcinės bendrovės DNB banko
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-272/2013Procesinio sprendimo kategorija:102.5.;(S)Civilinė byla Nr.2-269/2011
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti, priimtos L. Ž. individualios įmonės „Sendas“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi L. Ž. individualiai įmonei „Sendas“ (toliau – L. Ž. IĮ „Sendas“) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Panevėžio bankroto administravimo biuras“. 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai. 2012 m. sausio 12 d. nutartimi L. Ž. IĮ „Sendas“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi patikslino L. Ž. IĮ „Sendas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, taip pat į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė kreditorių Informacijos centrą „VIP“ su 24 111,92 Lt reikalavimo suma.

Šalies argumentai

2012 m. liepos 20 d. kreditorius AB DNB bankas pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties pateikti, priimti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Informacijos centro „VIP“ 24 111,92 Lt reikalavimas, panaikinti. Banko teigimu, šio kreditoriaus reikalavimas abejotinas. Apie Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį Bankas sužinojo tik 2012 m. gegužės 28 d., kai elektroniniu laišku užklausė administratoriaus dėl kreditorių sąrašo patikslinimo. Bankas turėjo susipažinti su bylos medžiaga, pasidaryti kopijas, surinkti ir ištirti naujus įrodymus, todėl prašė pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą. Bankas elgėsi sąžiningai ir operatyviai, o viešojo intereso vyravimas bankroto procese yra svarbi aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atstatydino bankroto administratorių UAB „Panevėžio bankroto administravimo biuras“ iš bankrutavusios L. Ž. IĮ „Sendas“ administratoriaus pareigų ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto lyderiai“ (toliau – administratorius).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi kreditoriaus AB DNB banko prašymą dėl praleisto termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties teismui pateiktas 2012 m. liepos 20 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo nutarties apskundimo termino pabaigos. Iš pateikto kreditoriaus ir administratoriaus elektroninio susirašinėjimo medžiagos nėra galimybės nustatyti, kad Bankas apie skundžiamą nutartį sužinojo būtent 2012 m. gegužės 28 d. Tačiau ir nuo šios dienos praėjo beveik du mėnesiai iki atskirojo skundo teismui pateikimo. Teismo nuomone, tai yra neprotingas ir nepateisinamai ilgas laiko tarpas finansų įstaigai, atstovaujamai profesionalių teisininkų susipažinti su byla, tinkamai ištirti rašytinius įrodymus ir surašyti atskirąjį skundą. Nesant jokių kitų objektyvių aplinkybių, pateisinančių kreditoriaus praleistą procesinį terminą, teismas sprendė, kad neturi teisinio pagrindo atnaujinti kreditoriaus praleistą terminą atskirajam skundui pateikti. Teismas pripažino, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, tačiau viešojo intereso buvimas pats savaime nesudaro pagrindo tenkinti bet kokį kreditoriaus prašymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežastis svarbiomis, atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir priimti Banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai neįvertino visų priežasčių, dėl kurių Bankas praleido terminą atskirajam skundui pateikti, todėl sąžiningas proceso dalyvis neturėtų prarasti procesinės teisės pateikti atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties. Kadangi teismo patvirtintas Informacijos centro „VIP“ reikalavimas Bankui kėlė abejonių, Bankas turėjo susipažinti su bylos medžiaga, naujais įrodymais ir tik tada teikti teismui pagrįstą atskirąjį skundą. Bankas, surinkęs visus įrodymus ir nustatęs pirmosios instancijos teismo galimus pažeidimus, nedelsdamas ir pakankamai operatyviai pateikė prašymą dėl procesinio termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo. Todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad kreditorius nepateisinamai ilgą laiką, t. y. 2 mėnesius užtruko pateikti atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-523/2012 išaiškino, kad ilgas termino praleidimo laikotarpis savaime neparodo kreditoriaus aplaidumo ir nerūpestingumo ir savaime nelemia termino praleidimo priežasčių pripažinimo nesvarbiomis, kreditoriaus elgesys turi būti vertinamas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

2. Informacijos centro „VIP” reikalavimas grindžiamas 2008 m. sausio 14 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniaus g. 45 A, Molėtuose nuomos sutartimi, kuria L. Ž. IĮ „Sendas” išnuomojo patalpas Informacijos centrui „VIP”. Kreditoriaus reikalavimas taip pat grindžiamas PVM sąskaitomis faktūromis. L. Ž. IĮ „Sendas” hipotekos lakštu Nr. 10120080000415 Bankui įkeisdama minėtą pastatą patvirtino, kad įkeičiamas daiktas nėra išnuomotas, minėto turto nuomos sutartis taip pat nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre. Bankas tik susipažinęs su bylos medžiaga, sužinojo, kad byloje nėra pateikti PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimai. Be to, Informacijos centras „VIP” savo reikalavimą grindžia 2011 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. PVM sąskaitomis faktūromis, kurios išrašytos jau po bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra įrodymų, kad po bankroto bylos iškėlimo patalpų nuomos sutartis buvo vykdoma toliau, jog pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo pirktos būtent nuomojamų patalpų būklei gerinti. Apeliantas pažymi, kad pagal 2011 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1979727753 buvo įsigytos Kalėdinės dekoracijos, todėl, apelianto įsitikinimu, bankrutavusi L. Ž. IĮ „Sendas” neturi atlyginti išlaidų už šias prekes. Negyvenamosios patalpos turėjo būti nuomojamos visuomeninei veiklai ir svečių priėmimui, tačiau šios patalpos neįrengtos, jomis niekas nesinaudoja, nemoka nuomos mokesčio. Bankas nuolat bendravo su administratoriumi, siekdamas išsiaiškinti Informacijos centro „VIP” kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą, ir šios aplinkybės patvirtina sąžiningą Banko procesinių teisių įgyvendinimą. Kadangi Bankas negalėjo teikti atskirojo skundo, grindžiamo vien tik prielaidomis, atitinkamai praleido atskirojo skundo pateikimo terminą, todėl jis turėtų būti atnaujintas.

3. 2012 m. birželio 26 d. Bankui tapo žinoma, kad bankrutavusios L. Ž. IĮ „Sendas” savininkas L. Ž. kartu yra ir ginčijamo kreditoriaus Informacijos centro „VIP” pirmininkas, todėl, apelianto nuomone, minėtų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių (CK 1.86 straipsnis).

Bankrutavusios L. Ž. IĮ „Sendas” administratorius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas Banko prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, taigi ji ribojama laike. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tuo tarpu, jeigu terminas atskirajam skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi patikslino L. Ž. IĮ „Sendas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, taip pat į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė Informacijos centrą „VIP“ su 24 111,92 Lt reikalavimo suma. Apeliantas dėl šios nutarties, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti, kreipėsi į teismą tik 2012 m. liepos 20 d. Apelianto teigimu, jis apie skundžiamą nutartį sužinojo tik 2012 m. gegužės 28 d., kai elektroniniu laišku užklausė administratoriaus dėl kreditorių sąrašo patikslinimo. Bankas turėjo susipažinti su bylos medžiaga, naujais įrodymais ir tik tada teikti teismui pagrįstą atskirąjį skundą. Apelianto teigimu, Bankas, surinkęs visus įrodymus ir nustatęs pirmosios instancijos teismo galimus pažeidimus, nedelsdamas ir pakankamai operatyviai pateikė prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirasis skundas nepateiktas nepateisinamai ilgai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino atskirajam skundui pateikti.

Byloje nustatyta, kad Banko reikalavimas L. Ž. IĮ „Sendas“ bankroto byloje patvirtintas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi. Bankrutuojančios L. Ž. IĮ „Sendas“ 2011 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkimo metu, be kitų klausimų svarstyta dėl informacijos teikimo kreditoriams apie bankroto proceso eigą tvarkos. Aštuntuoju darbotvarkės klausimu pritarta apelianto siūlymui kreditoriams teikti informaciją pagal pateiktą kreditoriaus raštišką paklausimą, nurodant kokią informaciją ir dokumentus administratorius turėtų pateikti kreditoriui (2 t., 7-16 b. l.). Apelianto ginčijamo Informacijos centro „VIP“ reikalavimas administratoriui pateiktas 2012 m. sausio 9 d. (2 t., 46-86 b.l.). 2012 m. sausio 19 d. vyko antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo ir apelianto atstovas A. Z. (2 t., 102-105 b. l.). Taigi, apeliantas turėjo galimybę susipažinti su administratoriui pateiktais reikalavimais ir iki Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties priėmimo, kuria buvo patvirtintas Informacijos centro 24 111 92 Lt reikalavimas (2 t., 88-89 b.l.). Tuo tarpu apelianto ir administratoriaus elektroninis susirašinėjimas liudija, kad apelianto įgaliotas asmuo, kuris dalyvavo bankrutuojančios L. Ž. IĮ „Sendas“ 2011 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkime, svarstant klausimą dėl informacijos teikimo apie bankroto proceso eigą, apie patvirtintus kreditorių reikalavimus pasidomėjo tik 2012 m. gegužės 28 d. (2 t., 175-176 b. l.), o advokatų profesinės bendrijos „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ įgaliota atstovė su byla teisme susipažino tik 2012 m. birželio 12 d. Kaip jau minėta, rašytiniai įrodymai, kuriais Informacijos centras „VIP“ grindžia savo reikalavimą teisme gauti 2012 m. sausio 19 d. (2 t., 43-86 b. l.). Sprendžiant dėl atskirojo skundo pateikimo termino praleidimo priežasčių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas yra komercinis bankas, bankui atstovauja profesionalūs teisininkai, todėl pagal kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos nuostatas jam taikomi didesni atidumo, apdairumo, rūpestingumo reikalavimai. Apie praktinę patirtį teismuose, ginant Banko interesus, galima spręsti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų - 2012 m. Bankas buvo 444 bylų proceso šalimi, 2011 - 604 bylų proceso šalimi, yra iniciavęs ne vieną bankroto bylą. Atsižvelgiant į šio kreditoriaus statusą bei konstatuotų aplinkybių visumą, galima spręsti, kad apie Informacijos centro „VIP” reikalavimą Bankas galėjo sužinoti anksčiau, nei jam 2012 m. gegužės 28 d. buvo pateikta informacija apie patvirtintus kreditorių reikalavimus.

Kaip svarbią priežastį atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimui apeliantas nurodė aplinkybę, kad apeliantas turėjo įvertinti naujus įrodymus, susipažintu su byla, pasidaryti kopijas ir tik tada teikti teismui pagrįstą atskirąjį skundą. Tačiau minėta, kad visi rašytiniai įrodymai apie Informacijos centro „VIP“ reikalavimą administratoriui buvo pateikti 2012 m. sausio 9 d., o teismui 2012 m. sausio 20 d., todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad net ir pripažįstant, jog Bankas apie skundžiamą nutartį objektyviai turėjo galimybę sužinoti tik 2012 m. gegužės 28 d., nuo šios dienos praėjęs beveik dviejų mėnesių iki atskirojo skundo teismui pateikimo terminas yra nepateisinamai ilgas. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliantas neįrodė termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežasčių svarbumo, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleisto termino atskirajam skundui pateikti dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKazys KailiūnasRimvydas Norkus