Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei E. K. P., atsakovės atstovei advokatei N. F., trečiajam asmeniui notarei G. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. V. ieškinį atsakovei N. I. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė G. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad A. S. 2009-12-04 buvo surašęs testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei D. V. V. (t. 1, b. l. 11). 2010-07-16 A. S. šį testamentą panaikino (t. 1, b. l. 40). A. S. su atsakove N. I. 2010-07-20 sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią A. S. atsakovei asmeninėn nuosavybėn perleido jam priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už tai rentos gavėjui iki pastarojo gyvos galvos teikti materialaus aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: teikti maitinimą, leisti be nuomos mokesčio gyventi perleistame bute, neatlygintinai juo naudotis, aprūpinti drabužiais bei kitokia apranga, slaugyti sergantį, nupirkti vaistus, rūpintis nekilnojamojo daikto priežiūra, švara, teikti kitas būtinas paslaugas, apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (t. 1, b. l. 35–38). A. S. buvo stacionarizuotas ligoninėje nuo 2010-08-08 iki 2010-08-16 ir nuo 2010-08-31 iki 2010-09-21 (t. 1, b. l. 60, 61, 83), sirgo kurtumu, glaukoma, cukriniu diabetu, plaučių uždegimu (t. 1, b. l. 81-83). A. S. 2010-11-11 mirė (t. 1, b. l. 9).

Dėl ieškovės subjektinės teisės pareikšti ieškinį.

Ieškinį pripažinti sandorį negaliojančiu dėl sandorio šalies valios trūkumų, t. y. CK 1.89, 1.90, 1.91 straipsniuose nustatytais teisiniais pagrindais, kuriuos atitinka ieškovės ieškinyje nurodyti faktiniai pagrindai, gali nukentėjusioji sandorio šalis (CK 1.78 str. 4 d., 1.89 str. 1 d., 1.90 str. 1 d., 1.91 str. 1 d.). Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus jo valią ribojančioms aplinkybėms. Tuo atveju, jei nurodytais pagrindais ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 str.). Kitų asmenų interesų tokiu sandoriu nepažeidus, suprantama, kad jiems nesuteikiama teisė sandorį ginčyti. Byloje nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad ieškovę su A. S. siejo ne giminystės (CK 3.130 str.), o svainystės ryšiai (CK 3.136 str.), ieškovės motina yra A. S. žmonos sesuo. Įstatymas nesuteikia galimybės ieškovei paveldėti A. S. turto pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d.). Tačiau ieškovė kartu ginčija ir A. S. vienašalį sandorį – jo testamento, pagal kurį ieškovė buvo testamentinė A. S. įpėdinė, panaikinimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai įpėdiniai, būdami potencialūs mirusiojo teisių perėmėjai, jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, šis galimai neteisėtas sandoris tampa kliūtimi įstatyminiams įpėdiniams tapti teisių perėmėjais, nesuteikimas teisės jiems ginčyti galimai jų teises pažeidžiančio sandorio prieštarautų sandorių negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir teisės į teisminę gynybą principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2007).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė turi subjektinę teisę ginčyti A. S. 2010-07-16 vienašalį sandorį – 2009-12-04 testamento panaikinimą, o ieškovės teisė reikšti reikalavimą dėl A. S. ir N. I. 2010-07-20 sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties priklauso nuo to, ar 2010-07-16 testamento panaikinimas bus pripažintas negaliojančiu, ar ne, t. y. ar ieškovė laikytina A. S. įpėdine, turinčia subjektinę teisę reikšti reikalavimą dėl palikėjo sudaryto išlaikymo iki gyvos galvos sandorio, ar ne.

Dėl reikalavimo pripažinti testamento panaikinimą negaliojančiu.

Ieškovė ieškinyje nurodė, mananti, kad testamentas buvo atšauktas ne testatoriaus, o atsakovės iniciatyva, šiai testatorių apgavus ir piktnaudžiaujant susidariusia situacija, dėl to, kad ateityje kilus klausimui dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo teisėtumo, ieškovė negalėtų reikšti jokių teisėtų pretenzijų. Šią aplinkybę, patvirtina ir atsakovės pozicija abejojant ieškovės subjektine teise reikšti ieškinį. Ieškovė detaliau minėto sandorio sudarymo aplinkybių neįrodinėjo, koncentravosi į 2010-07-20 išlaikymo iki gyvos galvos sandorio pripažinimo negaliojančiu įrodinėjimą, taip pat ir dėl valios trūkumų. Testamento panaikinimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sandoriai buvo sudaryti iš esmės tuo pačiu laiku, todėl testamento panaikinimo sandoris taip pat vertintinas ieškovės nurodytais motyvais dėl A. S. valios.

Ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad testamentą A. S. panaikino prieš savo valią, suklaidintas, apgautas, ar būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. A. S. gydžiusi gydytoja R. R. paliudijo, kad jai niekada nekilo įtarimų, jog paciento psichinė būklė yra bloga, net 2010-11-02 apsilankius pas A. S., gydytoja nepastebėjo, kad jo psichinė būklė būtų bloga, nes jis buvo sąmoningas, orientuotas, nesiskundė, taip pat nepastebėjo neigiamos atsakovės įtakos A. S. (t. 1, b. l. 169–171). Liudytojas I. K., A. S. 2010 m. gegužės mėn. įteikęs medalį, patvirtino, kad tuo metu jokių A. S. psichikos nukrypimų nepastebėjo, A. S. jokių nusiskundimų bei prašymų nepareiškė, jo gyvenimo sąlygos buvo geros (t. 1, b. l. 173). Liudytoja notarė I. M. nurodė, kad A. S. 2010 m. gegužės mėn. tvarkėsi paveldėjimo dokumentus po savo žmonos mirties, notarei jokių abejonių dėl jo psichinės būklės nekilo, jis buvo normaliai bendraujantis žmogus (t. 1, b. l. 174–175). Trečiasis asmuo notarė G. K. nurodė, kad jai nekilo jokių abejonių dėl A. S. psichinės būklės ar valios pastarajam jos biure sudarant testamento, pareiškimo dėl testamento panaikinimo, taip pat išlaikymo iki gyvos galvos sandorius. Analogiškas parodymus davė ir notarės biure dirbusi liudytoja D. L. (t. 2, b. l. 15–16). Liudytoja S. Y. paliudijo, kad A. S. psichinė būklė buvo gera, jis nenorėjo važiuoti pas giminaičius į Kauną, sakė, kad nori mirti savo bute, jis giminaičių nemylėjo, pats inicijavo sandorį dėl išlaikymo iki gyvos galvos (liudytoja dalyvavo sandorio sudaryme), sandorio sudarymo pasekmės jam buvo išaiškintos ir jis jas puikiai suvokė, niekada nesigailėjo, kad perleido atsakovei butą, nes atsakovė jį puikiai prižiūrėjo (t. 2, b. l. 16–18). Liudytoja D. Ž. iki atsakovės prižiūrėjusi A. S. po jo žmonos mirties patvirtino, kad A. S. atsisakė su giminaičiais važiuot pas juos, jų nemylėjo, sakydavo, kad giminaičiams reikalingas tik jo turtas, dar 2009 m. lapkričio mėnesį, kai liudytoja jį prižiūrėjo, A. S. jai sakė, kad jį prižiūrinčiam asmeniui paliks butą. Taip pat liudytoja nurodė, kad A. S. buvo sveiko proto, aiškiai išreikšdavo savo norus mintis, buvo valdingas žmogus, 2010 m. rugsėjo mėn. jis sakė, kad gyvena gerai, atsakovė jį gerai prižiūri (t. 2, b. l. 18–20). Liudytoja V. Ž. pažinojo A. S. nuo to laiko, kai jis atsikraustė į jų namą, bendravo su A. S. žmona, o po jos mirties A. S. prašymu jam atnešdavo laikraščių ir žurnalų. S. sakė, kad gerai prižiūrimas, nemėgo savo giminaičių, visą laiką sakydavo, kad nori mirti savo bute. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad nepastebėjo, kad A. S. keistai elgtųsi, jis buvo labai protingas, kalbėdavo įvairiomis temomis, visada buvo prižiūrėtas dėl to nesiskųsdavo. Paskutinį kartą A. S. matė 2010 m. spalio mėn., jis gulėjo ant čiužinių, ją pažino, pasakė, kad blogai jaučiasi ir negali skaityti (t. 2, b. l. 20–21). Liudytojas J. R. pažinojęs A. S. nuo 1977 metų nurodė, kad dažnai su A. S. bendraudavo telefonu, A. S. buvo labai protingas, mėgo skaityti knygas, laikraščius, buvo adekvatus, psichiškai sveikas. Paskutinį kartą su A. S. bendravo 2010 m. rugsėjo mėn. Po žmonos mirties A. S. jam skųsdavosi, kad trūksta pinigų pragyvenimui, nes giminaičiai pasisavino jo pinigus. A. S. sakė, kad atsakovė yra gera prižiūrėtoja, kurią vadino šeimininke, labai ją gyrė. A. S. su juo tarėsi dėl buto perleidimo atsakovei, liudytojas pasiūlė A. S. šiuo klausimu kreiptis į teisininkus. 2010 m. liepos mėn. A. S. jam pasakė, kad pasitarė su teisininkais ir perrašė testamentą su renta, nuo to laiko niekada nesiskųsdavo, visą laiką buvo patenkintas, nes nebereikėjo mokėti atsakovei už priežiūrą bei mokėti už buto komunalines paslaugas. Testamento panaikinimo ir rentos sutarties pasirašymo laikotarpiu A. S. psichinė būklė įtarimų nekėlė. A. S. nenorėjo važiuot pas giminaičius į Kauną, sakė, kad nori gyventi savo bute, testamentą panaikino, nes negavo iš giminaičių materialinės paramos. A. S. jam skundėsi, kad giminaičiai iš Kauno neduoda jam ramybės, nuolat skambina dėl buto, giminaičiai buvo paėmę A. S. dokumentus, todėl šis negalėjo gauti našlio pensijos (t. 2, b. l. 30–33). Iš gydymo stacionare istorijų matyti, kad abiem atvejais A. S. sąmoningas, orientuotas (t. 1, b. l. 60, 61). Ieškovės prašymu buvo paskirta A. S. pomirtinė teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizė, užduodant ekspertams klausimus: 1) ar sudarydamas 2010-07-10 pareiškimą dėl testamento panaikinimo ir 2010-07-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, A. S. buvo tokioje (psichologinėje, emocinėje) būsenoje, kuri galėjo turėti esminę įtaką jo sudarytų sandorių prasmės suvokimui ir gebėjimui įvertinti sandorių esmę, 2) ar A. S. turimos ligos (kurtumo, glaukomos, nekoreaguoto cukrinio debeto, galvos smegenų atrofijos) galėjo turėti esminę įtaką 2010-07-10 pareiškimo dėl testamento panaikinimo ir 2010-07-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties turinio (sandorių esmės) suvokimui ir tinkamam įvertinimui jų sudarymo metu ar sutarties nutraukimui iki jo mirties (2010-11-11) (t. 2, b. l. 35–37). Ekspertų komisija pateikė išvadą, kad nėra duomenų, jog sudarydamas 2010-07-10 pareiškimą dėl testamento panaikinimo ar 2010-07-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, A. S. dėl emocinės, psichologinės būsenos, psichikos sutrikimo ar silpnaprotystės būtų negalėjęs pilnai suvokti sudaromo sandorio bei savo veiksmų esmės, būtų negalėjęs jų valdyti; nenustatyta, kad A. S. turimos ligos (kurtumas, glaukoma, nekoreguotas cukrinis diabetas, galvos smegenų atrofija) galėjo turėti esminės įtakos 2010-07-10 pareiškimo dėl testamento panaikinimo ir 2010-07-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties turinio (sandorių esmės) suvokimui ir tinkamam įvertinimui jų sudarymo metu ar sutarties nutraukimui iki jo mirties (2010-11-11) (t. 2, b. l. 50–53). Teismas pažymi, kad nutartyje dėl ekspertizės skyrimo, o todėl – ir ekspertų išvadoje, klaidingai nurodyta testamento panaikinimo sandorio data – 2010-07-10. Ši klaida jokios įtakos neturi, nes tikroji testamento panaikinimo data (2010-07-16) patenka į ekspertų tirtą laikotarpį.

Pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad siūlė A. S. persikelti gyventi pas juos į Kauną, tačiau jis nesutiko, kad 2010-08-18, t. y. pirmą kartą jį paguldžius į ligoninę, A. S. juos užsipuolė (t. 1, b. l. 160, 161). Nei ieškovė, nei jos kviesti liudytojai negalėjo pateikti duomenų apie A. S. psichinę būklę ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2010 m. liepos mėn. Liudytoja B. D. P. nurodė, kad A. S. atsisakė važiuot į Kauną, jo nuotaika dažnai keisdavosi, jis atsisakė pasamdytos slaugytojos iš soc. rūpybos, norėjo, kad jį slaugytų atsakovė, telefonu pareikalavo, kad slaugytoja nebūtų įžeidinėjama (t. 1, b. l. 171– 173). Liudytojas T. P. davė parodymus tik apie aplinkybes 2010-11-03, t. y. kai ieškovės šeima norėjo A. S. išvežti į Kauną, nurodė manantis, kad A. S. emociniai prasidėjo, kai buvo atjungtas telefonas, tačiau nedetalizavo, kaip tokiu atveju susiformavo toks jo įsitikinimas (t. 1, b. l. 173–174). Ieškovės pateikti vaizdo ir garso įrašai (t. 1, b. l. 70, 71) yra daryti kelios dienos prieš A. S. mirtį, todėl negali patvirtinti kelis mėnesius anksčiau, t. y. ginčijamų sandorių sudarymo metu, buvusios A. S. psichinės būklės ir valios, be to, įrašai padaryti ieškovės šeimai su atsakove ir A. S. kaimynėmis kilus konfliktui, vaizdo įrašas trunka mažiau nei minutę, garso įrašas atskleidžia ne A. S., o jo giminaičių valią ir atsakovei daromą spaudimą vykti pas notarę nutraukti sutartį, todėl šie įrodymai negali paneigti nuosekliais nesuinteresuotų liudytojų parodymais patvirtintos A. S. valios. Ieškinio reikalavimai grindžiami prieštaringais argumentais: ieškovė A. S. vaizdo ir garso įrašais, darytais kelios dienos prieš jo mirtį, įrodinėja A. S. tikrąją valią, nors visos bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad jis jau prieš kelis mėnesius sudarydamas ginčijamus sandorius nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Be to, ieškovės atstovė paskutinio teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl 2010-07-16 A. S. sudaryto testamento panaikinimo sandorio ydingumo tiesioginių įrodymų neturi. Jos nurodyta aplinkybė, kad ieškovei nebuvo pranešta apie šį sandorį, teisinės reikšmės neturi, nes testatorius neprivalo pranešti testamentiniams įpėdiniams ar kitiems tretiesiems asmenims nei apie testamento sudarymą, nei apie panaikinimą (CK 5.35 str. 1 d., Notariato įstatymo 14 str.). Be to, ir aplinkybė, jei tokia būtų įrodyta, kad atsakovė įkalbėjo A. S. panaikinti testamentą, nesant abejonių dėl testatoriaus veiksnumo ir valios, pati savaime nereikštų tokio sandorio negaliojimo, kadangi įprastinis įkalbinėjimas ar prašymas įstatymo nėra draudžiami (CK 5.18 str. 1 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad A. S. 2010-07-16 sudarytas testamento panaikinimo sandoris, yra negaliojantis dėl A. S. valios trūkumų (CPK 178 str., 185 str., 265 str. 1 d.).

Dėl reikalavimo pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia.

Atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti testamento panaikinimą negaliojančiu, jau vien šiuo pagrindu atmestinas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kadangi konstatuotina, kad ieškovė nėra A. S. įpėdinė ir neturi teisinio subjektiškumo reikšti tokį reikalavimą (CK 1.78 str. 4 d., 1.89 str. 1 d., 1.90 str. 1 d., 1.91 str. 1 d., 6.646 str. 2 d.). Be to, ieškovės teiginiai dėl A. S. valios trūkumų sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį atmestini analogiškais aukščiau išdėstytais argumentais, kaip ir dėl testamento panaikinimo sandorio, kadangi abu sandoriai buvo sudaryti kelių dienų laikotarpiu. Išlaikymo iki gyvos galvos sandorį A. S. sudarė savo laisva valia, kuri nuosekliai formavosi, puikiai suprasdamas tokio sandorio sukeliamas pasekmes ir jų siekdamas, sandoris buvo jam naudingas. Iš ieškovės pateikto 58 sekundžių vaizdo įrašo neaiškus pokalbio kontekstas, apie kokį butą kalbama, kas kaltinamas apgavyste, ar jis pasakė savo nuomonę laisvai ar įkalbėtas, pataikaudamas pašnekovui ir pan., tačiau netgi tuo atveju, jei būtų neginčijamai įrodyta, kad A. S. tai pasakė būtent apie su atsakove sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sandorį, byloje nagrinėjamu atveju tai nebūtų pakankamu pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu, nes tikrąją A. S. valią dėl sandorio visiškai atskleidė liudytojų patvirtintas nuoseklus jo elgesys iki sandorio sudarymo, sandorio sudarymo metu ir po jo, o A. S. subjektyvus situacijos įvertinimas (kad apgavo) kelios dienos prieš mirtį nebūtinai yra teisingas ir yra įrodinėjimo dalykas.

Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės ieškinys atmestinas visiškai (CPK 259, 260, 265 str. 1 d).

Atsakovė patyrė 1 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 146), kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 str.).

Ieškovė už ekspertizę avansu sumokėjo 1 500 Lt (t. 2, b. l. 47), ekspertizė kainavo tik 1 334,50 Lt, todėl 165,50 Lt grąžintini ieškovei (t.2, b. l. 64).

Byloje teismo 2010-12-03 nutartimi (t. 1, b. l. 27) atsakovės butui taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės D. V. V. atsakovei N. I. priteisti 1 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovei D. V. V. iš Klaipėdos apygardos teismo specialiosios sąskaitos grąžinti 165,50 Lt, ieškovei pateikus teismo buhalterijai asmeninius banko sąskaitos duomenis.

Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-03 nutartimi atsakovės N. I. butui taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą – palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimui įsiteisėjus apie baigtą civilinę bylą pranešti Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.