Vilniaus apygardos teismo nutartis

4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi UAB „Spalvina“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas O. D. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 14 d.; UAB „Spalvina“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. kovo 30 d. Įmonės vadovu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo buvo E. S. Nutartimi, kuria iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau, kaip nurodo nemokumo administratorius, buvęs įmonės vadovas E. S. įmonės dokumentacijos nemokumo administratoriui neperdavė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nemokumo administratorius 2022 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo įmonės vadovui, tačiau teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakyta tenkinti nemokumo administratoriaus prašymą nustačius, kad buvusiam įmonės vadovui nėra įteikta teismo nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla ir kurioje įmonės vadovui nustatytas įpareigojimas pateikti bendrovės turtą ir dokumentus.

5. Šiuo atveju nemokumo administratorius prašo pripažinti BUAB „Spalvina“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. pagal tyčinio bankroto požymį, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Anot nemokumo administratoriaus, jam nepavyko surasti ir išreikalauti iš vienintelio akcininko ir vadovo E. S. įmonės buhalterinės apskaitos, be to, įmonė nuo steigimo momento (nuo 2017 m.) nei vieno karto nepateikė VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės rinkinio.

6. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

7. Nagrinėjamoje byloje iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad BUAB „Spalvina“ registro tvarkytojui neteikė finansinių ataskaitų nuo pat bendrovės įkūrimo, t. y. 2017 metų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 2.66 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys <...> juridinių asmenų registrui pateikiamas kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Taigi šiuo atveju buvęs bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas E. S. nevykdė jam tenkančios įstatyminės pareigos teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.

8. Be to, kaip jau minėta, bankroto byla UAB „Spalvina“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą (2022 m. rugsėjo 14 d.), įmonės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Kaip nurodo nemokumo administratorius, buvęs bendrovės direktorius E. S. šios pareigos nėra įvykdęs. Pažymėtina, kad dėl minėto įpareigojimo nevykdymo nemokumo administratorius inicijavo baudos paskyrimo buvusiam vadovui procesą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi skirti baudą suinteresuotam asmeniui E. S. buvo atsisakyta, nes, sprendžiant su fizinio asmens atsakomybe susijusį klausimą, nebuvo įsitikinta, kad apie įpareigojimą ir prašymo nagrinėjimą fiziniam asmeniui bent kartą yra pranešta. Šiuo konkrečiu atveju, teikdamas pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nemokumo administratorius nepateikė duomenų, kad jo siųstas reikalavimas perduoti įmonės turtą ir dokumentus buvusiam įmonės direktoriui įteiktas.

9. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (šiuo metu galiojančio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu), ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat, jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

10. Aptartų aplinkybių kontekste teismas pastebi, jog, viena vertus, bankroto bylose egzistuojantis viešasis interesas įpareigoja teismą būti aktyviu. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo bankroto procese neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Teismas iš esmės sutinka su nemokumo administratoriumi, kad šioje bankroto byloje galbūt trūksta objektyvių duomenų apie BUAB „Spalvina“ nuosavo turto ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad įmonės bankroto byloje yra žinomi įmonės kreditoriai, kurių sąrašas bei finansinių reikalavimų apimtis (3 553,64 Eur) yra patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi bei patikslinti teismo 2023 m. kovo 8 d nutartimi. Šiuo konkrečiu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į nemokumo administratoriaus aktyvumą. Visų pirma, kaip jau buvo konstatuota įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje, kurioje buvo atsisakyta tenkinti nemokumo administratoriaus prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam įmonės direktoriui, nemokumo administratorius nepateikė duomenų, kad jo siųstas reikalavimas perduoti įmonės turtą ir dokumentus buvusiam įmonės direktoriui įteiktas, tokių duomenų nepateikė ir kartu su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pažymėtina, jog JANĮ 66 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta nemokumo administratoriaus teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, taip pat ir asmens duomenis, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų. Taigi įvertinus nurodytą reglamentavimą darytina išvada, kad nemokumo administratorius, bankroto procese veikdamas tiek įmonės, tiek ir jos kreditorių interesais, turėdamas teisę gauti informaciją iš registrų, turėtų pabandyti surinkti informaciją apie įmonės finansinę padėtį bei atitinkamus dokumentus. Dar daugiau, aptariamu atveju nemokumo administratorius nedetalizavo ir nepagrindė, kokie ir ar visi finansinės apskaitos dokumentai perduoti, įskaitant ir pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, jei ne visi – tai ar be jų negalima nustatyti finansinės padėties pasikeitimų nuo 2017 m. iki bankroto bylos iškėlimo, ar dėl to negalima išsiaiškinti bendrovės bankroto priežasčių, ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nemokumo administratorius taip pat nedetalizuoja, kokių dokumentų trūksta siekiant tinkamai įvertinti įmonės padėtį.

12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad buvusio įmonės vadovo neinformavimas apie pradėtą bankroto procesą ir atitinkamai dėl šios priežasties neįvykdyti teismo įpareigojimai, nevertintini kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą priežastingumo ryšiu pripažinti sąmoningą įmonės apskaitos dokumentų neperdavimą. Tai atitinkamai neleidžia pripažinti įmonės bankroto tyčiniu šiuo aspektu.

13. Tuo tarpu nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Spalvina“ buvęs vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2017 m. nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau vien šio požymio nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti. Nemokumo administratorė taip pat nepateikė jokių argumentų bei įrodymų dėl to, kad buhalterinė apskaita įmonėje vesta netvarkingai (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties nemokumo administratorės nurodomi buvusio BUAB „Spalvina“ vadovo E. S. veiksmai (neveikimas) negali būti laikomi sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratoriaus duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto) pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019).

14. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad galimu netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir įmonės dokumentų savalaikiu neperdavimu įmonės sąmoningai buvo privesta prie nemokumo būklės ar padaryta žala kreditoriams, kas sudarytų pagrindą BUAB „Spalvina“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.