Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Ieškovė 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal teismingumą. 2017 m. gegužės 16 d. ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo, juo prašė priteisti iš atsakovės 2 361,36 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ginčas kilo dėl valstybinio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), įsigijimo iš Lietuvos Respublikos aukciono būdu, vykdomo internetu. Ieškovė dalyvavo valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (toliau – VŽF) paskelbtame ir organizuojamame ginčo sklypo pardavimo aukcione, sumokėjo 5 procentų (2 361,36 Eur) pradinį įnašą, t. y. 5 proc. ginčo sklypo pradinės kainos, ir laimėjo aukcioną pasiūliusi didžiausią kainą – 47 227,21 Eur. 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – NŽT) raštą, kurio ieškovės atstovas kviečiamas 2016 m. rugsėjo 6 d. atvykti pas notarą pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Rašte buvo nurodyta sumokėti iki sutarties patvirtinimo pas notarą likusią sumą – 44 865,85 Eur. Buvo pateiktas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas, kuriame nurodytos žemės sklypo pardavimo sąlygos, t. y. kaina, paskirtis – kita, skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos – tik Elektros linijų apsaugos zonos – 0,0068 ha ploto. Ieškovė kreipėsi į projektuotojus dėl galimybės parengti gyvenamojo namo statinio projektą ir statyti žemės sklype. Projektuotojai nurodė, kad šiame žemės sklype statyti neįmanoma, nes žemės sklypui yra taikoma 10 metrų apsaugos zona nuo šalia sklypo esančios transformatorinės. Projektuotojai paaiškino, kad blogai parengti žemės sklypo kadastro duomenys ir aukciono metu buvo pateikta neteisinga informacija – žemės sklypui taikomas dar vienas apribojimas, susijęs su transformatorinės apsaugos zona, rengiant statinio projektą, negalima ignoruoti šios specialiosios sąlygos, nors ji ir nebuvo nurodyta žemės sklypo kadastro duomenyse. Projektuotojai taip pat nurodė, kad rengiant projektą ši klaida paaiškės ir toks projektas nebus suderintas, o dėl to nebus galima statyti žemės sklype. Ieškovė kreipėsi į įmonę, parengusią žemės sklypo kadastro duomenis – UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, pastaroji pripažino, kad ji turėjo duomenų, bet neįrašė apribojimo, susijusio su transformatorinės apsaugos zona. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir gavo atsakymą, kad elektros tinklų ir objektų apsaugos zonose nustatyti griežti veiklos vykdymo reikalavimai. Ieškovė sužinojo, kad perkamo žemės sklypo nebus galima naudoti pagal paskirtį, nes jis beveik visas papuola į minėtą apribojimą. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į NŽT dėl informacijos pateikimo, prašė pateikti pasiūlymus dėl žemės sklypo kainos sumažinimo ar atsiradusios žalos kompensavimo. NŽT informavo ieškovę, kad pastaroji praras pradinį įnašą, jei atsisakys pasirašyti valstybinės žemės pardavimo–pirkimo sutartį bei nurodė kitą žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties įforminimo pas notarą datą. 2016 m. rugsėjo 20 d. ieškovė su skundu kreipėsi į NŽT bei VŽF, nurodė, kad neketina mokėti už žemės sklypą aukciono kainos, bei pasiūlė dvi išeitis, t. y. sumažinti žemės sklypo kainą perpus arba grąžinti pinigus, kuriuos ieškovė sumokėjo kaip pradinį įnašą. Ieškovė 2016 m. spalio pradžioje iš NŽT gavo 2016 m. spalio 4 d. raštą ir NŽT Klaipėdos skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymą „Dėl atsisakymo parduoti aukcione laimėtą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“, kuriuo priimtas sprendimas atsisakyti ieškovei parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Įsakymo nurodytas atsisakymo parduoti žemės sklypą motyvas – ieškovė nustatytu laiku neatvyko pasirašyti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, atsisakė ją pasirašyti ir nesumokėjo sutarties projekte nurodytos sumos. Ieškovė 2016 m. spalio 5 d. skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių tarnybą, prašydama pradėti tirti šias aplinkybes bei užtikrinti, kad valdžios institucijos tinkamai vykdytų savo funkcijas ir pareigas. Seimo kontrolierius 2017 m. gegužės 9 d. raštu atsiuntė ieškovei pažymą „Dėl ieškovės skundo prieš NŽT ir VŽF“ (toliau – pažymą). Pažymos 32 p. nurodomas teiginys, jog aukcionui parengtuose dokumentuose nebuvo nurodyti dėl transformatorinės taikytini sklypo naudojimo apribojimai, tyrimo metu pasitvirtino. Pažymos 33.8 p. nurodyta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad pertvarkymo projektas tvirtinamas tik NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, patikrinus pertvarkymo projekto sprendinių atitiktį teisės aktų nuostatoms ir priėmus išvadą dėl tikslingumo pertvarkymo projektą tvirtinti arba netvirtinti. Pažymos 33.9 p. nurodyta, jog Energetikos ministerija 2017 m. kovo 14 d. konstatavo, kad formuojant žemės sklypus turi būti nustatoma apsaugos zona aplink transformatorines pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6.7 papunktyje nustatytą reikalavimą. Pažymos 34 p. nurodyta, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, atsakingo valdymo principas ir pareiškėjos teisė į tinkamą viešąjį administravimą, todėl ši ieškovės skundo dalis pripažinta pagrįsta. Pažymos 40 p. nurodyta, kad galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro galimybę institucijoms, formuojant naujus valstybinės žemės sklypus pardavimui aukcione, dviprasmiškai interpretuoti teisės aktų nuostatas, o aukcioną laimėjusiam subjektui kyla problemų dėl ūkinės veiklos vykdymo galimybių. Taigi gali būti keliamas klausimas dėl aukcioną laimėjusio asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo.Ieškovė nurodė, kad ji, NŽT galutinai atsisakius sudaryti žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartį, neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, o derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia tokios reikalavimo teisės. Ieškovę ir atsakovę sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai, o pažeidus šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius. Ieškovė esant ikisutartiniams santykiams elgėsi sąžiningai. Sutartis nebuvo sudaryta dėl NŽT nesąžiningų veiksmų, todėl NŽT pažeidė CK 6.163 str. 1, 3 d. Pažyma taip pat patvirtina NŽT neteisėtus veiksmus, teisėto lūkesčio principo bei principo „teisė į gerą valdymą“ pažeidimą. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kuris grąžintų ją į tokią padėtį, lyg derybų nebūtų buvę iš viso (CK 6.249 str.).Ieškovė nurodė, kad sumokėjo 5 procentų pradinį įnašą – 2 361,36 Eur, kuris yra dalies žemės sklypo kainos sumokėjimas, t. y. avansas. Nesudarius sutarties, atsakovė netenka teisinio pagrindo avanso turėti ir jis turi būti grąžintas ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Atsakovė atsisakė sudaryti sutartį, atsisakė grąžinti avansą, todėl ieškovė patyrė žalą, o atsakovė ieškovei liko skolinga 2 361,36 Eur. Ieškovė prašo atsakovei taikyti ikisutartinę atsakomybę ir sugrąžinti ieškovę į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo – kaip nuostoliai atlyginama tai, ką ieškovė prarado dėl nesąžiningų derybų – 2 361,36 Eur.Ieškovė nurodė, kad atsakovės atstovai (NŽT) pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo ir derėjosi nesąžiningai, tuo pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Esant ikisutartiniams santykiams, šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. NŽT derėjimosi dėl žemės sklypo pardavimo kainos metu nuo ieškovės nuslėpė informaciją, turinčią esminės reikšmės galutinei žemės sklypo kainai ar net visam sandoriui – kad žemės sklypui turi būti taikomas dar vienas žemės naudojimo apribojimas, susijęs su greta žemės sklypo esančios transformatorinės apsaugos zonos taikymu. Šis apribojimas sužlugdė ieškovės teisėtus lūkesčius iš atsakovės įsigytame sklype statyti gyvenamąjį namą bei jį parduoti ir taip užsidirbti, nes transformatorinės apsaugos zonoje draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras ir t. t. Šis apribojimas nebeleidžia žemės sklypo naudoti pagal paskirtį. Ieškovės teisėti lūkesčiai atsirado tuo pagrindu, kad visuose oficialiuose dokumentuose (Ginčo sklypo formavimo projekte, Nekilnojamojo turto registro išraše, sklypo plane ir aukciono teikiamuose dokumentuose bei teikiamoje informacijoje) nebuvo įrašytas šis žemės sklypo apribojimais, uždraudžiantis iš esmės žemės sklypą naudoti pagal jo paskirtį – vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų statyba.Ieškovė nurodė, kad NŽT neginčija, jog žemės sklypui turėjo būti taikomas minėtas apribojimas, tačiau dėl to, kad nuo ieškovės buvo nuslėpta ši informacija, ji nemato savo kaltės. Tačiau NŽT, suderindamas pertvarkymo projektą, leido suformuoti neteisingus žemės sklypo kadastrinius duomenis. NŽT taip pat neužtikrino, kad žemės sklypo kadastrinėje byloje būtų teisingai nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu patvirtino klaidingus žemės sklypo kadastro duomenis, taip galutinai suformuodama žemės sklypą su neteisingais kadastriniais duomenimis. Šiuos klaidingus duomenis perdavė VŽF, kuris aukciono metu juos išviešino ir ne savo noru paskleidė neteisingą informaciją. Visi šie pažeidimai įrodo, kad NŽT netinkamai vykdė savo funkcijas, t. y. netinkamai atliko savo profesinę pareigą, tai nustatė ir Seimo kontrolierius pažymoje. Juolab, kad NŽT, sužinojusi apie neįrašytą į Nekilnojamojo turto registrą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, turėjo pareigą kreiptis su prašymu į Nekilnojamojo turto registrą dėl minėtos sąlygos įrašymo, tačiau NŽT to nepadarė, nors turėjo tam visas galimybes.Ieškovė nurodė, kad NŽT 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu nutraukė ikisutartinius santykius, atsisakydama sudaryti sutartį ir parduoti žemės sklypą bei grąžinti avansą, todėl tai yra faktinis priežastinis ryšys dėl žalos ieškovei atsiradimo. Ieškovė visą tą laiką elgėsi sąžiningai, net sužinojusi, kad ją apgavo kita šalis, bandė vesti derybas toliau, kad ši sumažintų žemės sklypo kainą arba grąžintų avansą. Ieškovė neatsisakė sudaryti sutarties ir pati vienašališkai nenutraukė ikisutartinių santykių. Ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų, tarp ieškovės ir jai atsiradusios žalos nėra nei faktinio priežastinio ryšio, nei netiesioginio ryšio, kaip ir kaltų veiksmų.Ieškovė nurodė, kad atsakovei atsakomybė kyla iš delikto, t. y. už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą, todėl jos civilinė atsakomybė preziumuojama ir neįrodinėjama.

Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį.Apeliantė pažymėjo, jog informacija apie aukcione parduodamą žemės sklypą buvo nurodyta atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. AD1-910 „Dėl teritorijos Klaipėdoje, prie Šlamučių ir Lendrūnų gatvių sankryžos, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintus teritorijos Klaipėdoje, prie Šlamučių ir Lendrūnų gatvių sankryžos, formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau – Formavimo ir pertvarkymo projektas) bei žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis, kuriuose nėra nurodyta, kad aplink transformatorinę yra nustatytos apsaugos zonos.Apeliantė nurodė, jog įvertinus Formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio sprendinius bei žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus nustatyta, kad žemės sklypui nustatyta 68 kv. m elektros linijų apsaugos zona, tai yra apsaugos zona požeminiams elektros kabeliams, tačiau jokia kita apsaugos zona nėra pažymėta.Apeliantė pažymėjo, jog specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) VI skyriuje „Elektros linijų apsaugos zonos“ reglamentuota tik tai, kam ir kaip nustatoma elektros linijos apsaugos zona, kokia veikla šioje zonoje gali būti vykdoma. Šio Nutarimo 22 punkto antrojoje pastraipoje pažymėta, kad vykdant bet kokią kitą ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Energetikos ministerijos patvirtintų elektros tinklų apsaugos taisyklių. Nurodė, jog elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Elektros tinklų apsaugos taisyklės), 6.7 papunktyje pažymėta, kad elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos aplink transformatorines ir skirstomuosius punktus – žemės plotai ir oro erdvė apriboti vertikaliomis plokštumomis, esančiomis nuo jų 10 metrų atstumu.Apeliantė taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 36.3.7 papunktyje yra nurodyta, kad žemės sklypo plane sutartiniais ženklais išbraižomi nekilnojamieji daiktai ir saugomos teritorijos, dėl kurių žemės sklypui (-ams) taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, taip pat žemės servitutai. Apsaugos zonos, kuriose taikomos nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemės sklypo plane nežymimos. Apeliantė nurodė, jog Formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio sprendiniuose pažymėta, kad žemės sklypui nustatyta 68 kv. m elektros linijų apsaugos zonos konkreti vieta, tai yra pažymėta apsaugos zona požeminiams elektros kabeliams, o rengiant žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo planą, vadovaujantis Nuostatų 36.3.7 papunkčiu, žemės sklypo plane elektros linijų apsaugos zonos nežymimos, tačiau prie žemės sklypo apribojimų yra nurodyta elektros linijų apsaugos zona, kurios plotas – 68 kv. m. Apeliantė pažymėjo, jog nustatyta, kad šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – elektros linijų apsaugos zonos.Apeliantė nurodė, jog vadovaujantis nurodytais teisiniais reglamentavimais teigtina, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo NŽT sumažinti aukcione parduoto valstybinio žemės sklypo kainą, motyvuojant, kad paskelbto aukciono dokumentuose galėjo būti nuslėpta informacija, tai yra žemės sklypui, esančiam greta transformatorinės, nenustatyta apsaugos zona. Nurodė, jog įvertinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. (4.37.)-R2-3112 pateiktą informaciją yra akivaizdu, kad aukcione parduotas valstybinės žemės sklypas galėjo būti naudojamas pagal jo paskirtį, nes žemės sklype yra galimybė statyti vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą, nes Formavimo ir pertvarkymo projekto plane nėra nurodyta pastatų statybos zona. Apeliantė pažymėjo, jog pastato statybos vieta žemės sklype turės būti parinkta rengiant projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos bus išduodami specialieji architektūros reikalavimai ir prisijungimo sąlygos. Taip pat pažymėjo, jog greta žemės sklypo esanti transformatorinė nėra nekilnojamasis daiktas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, todėl gavus prisijungimo sąlygas, transformatorinė gali būti perkeliama į kitą vietą (į gatvės raudonųjų linijų zoną). Apeliantė nurodė, kad pateikdama VŽF informaciją apie parduodamą aukcione valstybinės žemės sklypą NŽT neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir vykdė procedūras, numatytas Taisyklėse, kadangi informacija apie aukcione parduodamą žemės sklypą buvo pateikta atsižvelgiant į Formavimo ir pertvarkymo projekte bei žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis, kuriuose nėra nurodyta, kad aplink transformatorinę yra nustatytos apsaugos zonos. Apeliantė dar kartą akcentavo, jog galimybę naudoti žemės sklypą pagal paskirtį patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. (4.37.)-R2-3112, nurodantis, kad žemės sklype yra galimybė statyti vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą, be to, yra galimybė transformatorinę, gavus prisijungimo sąlygas, perkelti į kitą vietą.Apeliantė nurodė, jog ieškovė vengdama atvykti pas notarą pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, elgėsi nesąžiningai ir turėjo įvertinti savo elgesio pasekmes, kadangi, kaip numato Taisyklių 14.2 papunkčio nuostatos, tuo atveju, kai valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcioną laimėjęs asmuo atsisako pasirašyti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį arba nustatytu ar kitu sutartu laiku neatvyksta jos pasirašyti, valstybinės žemės sklypo pardavėjas priima sprendimą, kad valstybinės žemės sklypas neparduotas ir aukciono laimėtojui pradinis įnašas negrąžinamas. Apeliantė pažymėjo, jog ieškovė neginčijo Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 13VĮ-477-(14.13.2.), kuriuo buvo nuspręsta ieškovei neparduoti žemės sklypo, teisės aktų nustatyta tvarka ir šis įsakymas yra galiojantis.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176., 177, 178 straipsniai), kadangi išvadas padarė nevertindamas visų nurodytų argumentų, padarydamas išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliantės skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.Ieškovė nurodė, jog apeliantės, o ne ieškovės nesąžiningumą įrodo teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Teismas teisingai nustatė, kad žemės sklypui taikytinos papildomos žemės sklypo naudojimo sąlygos, susijusios su šalia sklypo esančios transformatorinės veikla, vykdant turto par­davimą aukciono būdu, išviešintos nebuvo, priešingai, pranešime apie aukcioną nuro­doma, jog kitų žemės sklypo naudojimo apribojimų nėra. Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad įstatymas sukuria prielaidas pirkėjui atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išva­dai, jog nepaviešinti duomenys apie žemės sklypui taikytinus papildomus ribojimus galėjo turėti įtakos ieškovės apsisprendimui dalyvauti aukcione, o įvertinus teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymą bei vykdymą, nekilnojamajam daiktui taikomi apribojimai laikytini esmine sutar­ties sąlyga, jie turėjo būti atskleisti iki sudarant sandorį Ieškovė nurodė, jog atsakovės argumentai, kad ieškovė neteko teisės į pradinį įnašą, kaip į atsiradusią žalą dėl nesudarytos sutarties, nes ji neginčijo NŽT vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr.13VĮ-477-(14.13.2.), kuriuo buvo nuspręsta ieškovei neparduoti valstybinės že­mės sklypo, nepagrįsti. Nurodė, jog atsisakymas reiškė, kad derybos dėl daikto pirkimo neįvyko ir sutartis nebuvo sudaryta, nes derybos buvo nutrauktos laisva vienos šalies valia, todėl ieškovė negali priversti kitą šalį sudaryti sutartį, jei ši to nenori (sandoriai sudaromi tik teisės laisvai derėtis principu – LR CK 6.163 str. 2 d.), o tai reiškia, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl minėto įsakymo panaikinimo ir privertimo sudaryti daikto pirkimo sutartį.Ieškovė nurodė, jog neįvykus deryboms viena šalis negali iš to praturtėti, o kitai atsirasti nuostoliai, nes būtų pažeistas proporcingumo principas. Teismas savo sprendime tai pagrindė ne tik teisiniais argumentais, bet ir teismų praktika. Teismas nuro­dė, kad CK 6.309 str. 2 d. numato, jog pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumo­kėtą sumą (CK 6.315 str. 3 d.). Todėl ieškovės sumokėtas pradinis įnašas kvalifikuotinas kaip išankstinis mokėji­mas už daiktą (CK 6.315 str.), todėl, nesudarius šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, turėjo būti grąžintas ieškovei.Ieškovė pažymėjo, jog sutartis nebuvo sudaryta tik dėl to, jog atsakovė, pažeis­dama teisės normas, neišviešino esminių sandorio aplinkybių ir taip suklaidino ieškovę dėl pirkimo–pardavimo sutarties objekto – valstybinės žemės sklypo – esminių savybių – taikomų šiam žemės sklypui apribojimų, kurie sumažina žemės sklypo naudingumą ir, atitinkamai, vertę bei susiaurina galimybes šį žemės sklypą naudoti.