- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2-784-460/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00410-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- K. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Apdailos idėjos“ ieškinį atsakovui K. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, juo prašo ieškovei iš atsakovo priteisti 8991,35 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas
2. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti termino neprašė, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
3. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą IĮ „Apdailos idėjos“ (įmonės kodas 304691116, buveinės adresas Jaunystės g. 16-8, Klaipėda). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 14 d. nemokumo administratore paskirta MB „Valdymo ekspertai“. Nustatyta, kad įmonės vadovas ir savininkas nuo 2017 m. spalio 10 d. buvo atsakovas.
4. Bankroto administratorė nurodo, kad atsakovas – įmonės savininkas ir vadovas neperduoda įmonės turto, įmonė jokio turto neturi, dėl to bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala.
5. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai. Daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis,2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt.) pagrindu. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų, kaip antai Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis, CK2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis, pagrindu; už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009, 2009-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, ir kt.).
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Premium konsultacijos“ v. P. Ž., R. T., bylos Nr. 3K-3-14/2013).
7. Pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas– neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 ir kt.).
8. Aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika leidžia spręsti, jog pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už tai, kad administratorei neperdavė įmonės turto. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtino IĮ „Apdailos idėjos“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 8991,35 Eur sumai.
9. Konstatuotina, kad dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus pareigų nevykdymo (neveikimo) (neteisėtų veiksmų) susidarė įmonei žala, todėl buvęs direktorius turi atlyginti bendrovei atsiradusią žalą.
10. Kaip nurodyta anksčiau, šiuo atveju žalos dydį sudaro administratorei neperduotas įmonės turtas, kaip minėta, įmonė jokio kito turto neturi.
11. Esant nurodytiems argumentams ir teisinei situacijai ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 8991,35 EUR turtinė žala.
12. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo 202 EUR žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), minėta suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
n u sprendž i a:
ieškovės individualios įmonės „Apdailos idėjos“ ieškinį atsakovui K. R. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti.
Ieškovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Apdailos idėjos“, įmonės kodas 304691116, buveinės adresas Jaunystės g. 16-8, Klaipėda, priteisti 8991,35 EUR turtinės žalos iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ieškovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Apdailos idėjos“ priteisti iš atsakovo K. R. 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (8991,35 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo K. R. priteisti 202 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.
Atsakovas Klaipėdos apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė sprendimą už akių per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.