- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 1S-1999-245/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01357-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- V. I.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties, kuria nuteistojo V. I. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2014-09-08 nutarimo Nr. 91-296 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. I. nuteistas 2011-04-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. (6 nusikaltimai), 178 str. 2 d. (25 nusikaltimai), 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. galutine subendrinta bausme – 6 metams laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-08-13, pabaiga – 2016-07-10.
Komisija 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 91-296 netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra pasitaisęs.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi nuteistojo V. I. skundas dėl Komisijos 2014-09-08 nutarimo Nr. 91-296 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad lygtinai paleidus nuteistąjį V. I. būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, taip pat pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes nėra pagrindo išvadai, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistasis V. I. skundžia 2014-10-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas, atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios jį apibūdina neigiamai, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo elgesiui iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę ir šios bausmės atlikimo pradžioje. Apeliantas teigia, kad visiškai atitinka tiek formaliuosius, tiek vertinamojo pobūdžio materialiuosius pagrindus. Apylinkės teismas neanalizavo surinktų duomenų visumos, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, taip pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. V. I. pažymi, kad bausmę atlieka jau daugiau kaip ketveri metai, jo elgesys vis gerėja, yra penkis kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir nori tęsti mokslus, kurių specializaciją įgijo pataisos namuose. Teigia, kad tiek savo elgesiu, tiek darbu laisvės atėmimo vietoje įrodė, jog laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Nuteistojo V. I. skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apelianto skunde dėstomais teiginiais nėra objektyvaus pagrindo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. I. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numatytas formalias lygtinio paleidimo sąlygas - jis atliko privalomą įstatyme numatytą skirtos bausmės dalį ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau išanalizavus socialinio tyrimo išvados bei psichologinės tarnybos išvados motyvus, kitą rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad V. I. asmenybės šiuo metu negalima vertinti teigiamai, kaip pasiruošusios sėkmingai probacijai.
Apygardos teismas atmeta nuteistojo teiginį, kad apylinkės teismas buvo šališkas, nevertino jo asmenybės ir byloje esančių duomenų visumos. Jokių duomenų, kad teismas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nėra. V. I. tai ne pirmasis teistumas, tačiau nė karto jis nebuvo teisiamas Kaišiadorių rajono apylinkės teisme. Be to, pažymėtina, jog nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas pirmą kartą, taigi bylą nagrinėjusi teisėja neturėjo net teorinės galimybės susidaryti išankstinę neigiamą nuostatą V. I. atžvilgiu. Apylinkės teismas rėmėsi tik objektyviais byloje esančiais duomenimis – Komisijos nutarimu Nr. 91-296, Komisijos protokolu Nr. 90-310, socialinio tyrimo išvada, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada, pažyma dėl nuteistojo priemonių, numatytų individualiame socialinės reabilitacijos plane įvykdymo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatais, nuteistojo asmens byla, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų. Ši teismo analizuota bei vertinta medžiaga rodo, jog teismas nagrinėjo visus byloje esančius duomenis, nė vieno nesumenkindamas. Tai, jog apeliantas nėra patenkintas teismo padarytomis išvadomis, nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą ar BPK 20 str. 5 d. reikalavimų pažeidimą.
Kaip teisingai pažymi nuteistasis, laisvės atėmimo bausmę jis jau atlieka kiek daugiau nei ketveri metai, tai pakankamai ilgas laikotarpis, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo elgesys nuolat negerėja, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Priešingai, iš pažymos dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų matyti, kad V. I. padarytų režimo reikalavimų pažeidimų spektras yra labai įvairus: nuo nemandagaus bendravimo su pareigūnais iki psichotropinių medžiagų vartojimo. Tuo tarpu paskatinimo motyvas dominuoja vis tas pats – dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje bei mokymasis. Be to, nuobaudų ir paskatinimų gavimo tvarka yra persipynusi, t. y. nuteistasis yra baudžiamas, tuomet skatinamas ir vėl drausminamas. Tai rodo, jog pavyzdingo elgesio V. I. išlaikyti nepavyksta, adekvačių išvadų jis nedaro, savo elgesį analizuoja paviršutiniškai, nededa daug pastangų keisti savo požiūrio, vis grįžta prie senų įpročių. Vadinasi, nėra valinga, ryžtinga asmenybė. Paskutinė drausminė nuobauda gauta 2013-10-21, yra negaliojanti, po šios nuobaudos 2014-06-19 gautas paskatinimas, taigi, apelianto elgesys pagerėjo tik visai neseniai ir nėra pagrindo teigti, kad tai nėra tik laikinas elgesio pokytis.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. I. elgesiui didelės įtakos turi ir aplinka, draugai, kurie, tikėtina, vėl gali nesunkiai įkalbėti užsiimti neteisėta veikla, nes atsispirti pašalinių įtakai, vadovautis savo protu bei savarankiškai priimti sprendimus, teismo vertinimu, V. I. dar nėra tinkamai pasiruošęs. Psichologinės tarnybos išvados duomenimis nuteistasis stokoja atsakingumo, brandumo, jo emocijų ir elgesio kontrolė priklauso nuo situacijos, turi tam tikrą savitą nuomonę. Įdomu tai, jog nuteistasis pripažįsta, kad tobulų žmonių nėra, tačiau save vertina 10 balų iš tiek pat galimų. Save apibūdina vien teigiamai, nurodo, jog pasikeitė jo mąstymas, elgesys bendraujant su aplinkiniais, išsiugdė valią. Vis dėlto, šie teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Jau buvo minėta dėl nuteistojo valios stokos vartojant narkotines, psichotropines medžiagas, nepagarbų bendravimą su priežiūrą vykdančiais pareigūnais.
V. I. vertybių sistemoje iškelia šeimą, artimuosius, jų palaikymą, tačiau pats prie mažamečio sūnaus išlaikymo neprisideda. Taip pat teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie priteisto civilinio ieškinio dengimą. Nors tai nėra pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto, tačiau lėšų tvarkymo problemos yra akivaizdžios: vos tik gavęs pinigus, jis juos gali išleisti nepagrindinėms reikmėms ar panaudoti žalingiems įpročiams tenkinti, taigi ilgalaikių tikslų – įsigyti nuosavą namą, automobilį – formulavimas neatitinka V. I. realių veiksmų ir turimų finansų disponavimo įgūdžių.
Apeliacinės instancijos teismas neatmeta teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. I. pataisos įstaigoje mokėsi Elektrėnų profesinio mokymo centre, įgijo siuvinių gamintojo ir suvirintojo profesinę kvalifikaciją, yra pateikęs prašymą dėl galimybės mokytis vidurinėje mokykloje 11 klasėje, tačiau šie teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys aspektai vertinami visų aplinkybių kontekste, jiems negali būti suteikiamas išskirtinumas ar prioritetas lyginant su kitais duomenimis. Apylinkės teismas įvertino visą su nuteistojo elgesiu, socialine aplinka, nusikalstamos veikos padarymu susijusią medžiagą ir nutartyje pažymėjo tuos aspektus, kurie yra visiškai neįgyvendinti arba kuriuos reikėtų keisti ar taisyti. Tai, jog keistinų aspektų yra nemažai, rodo vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (76 balai pagal „OASys“ metodiką) ir penki išskirti kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, su darbu susijusios problemos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimo narkotikais problema, mąstymas ir elgesys. Teismas pažymi ir į tai, kad sprendimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo buvo priimtas vienbalsiai. Visi aštuoni Lygtinio paleidimo komisijos nariai pasisakė prieš lygtinį paleidimą. Be abejo, šis sprendimas teismui įtakos neturi, tačiau visapusiškai įvertinus pateiktus duomenis, daryti priešingą išvadą nėra pagrindo.
Apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai ir objektyviai įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, taip pat ir neatliktos bausmės dalį, tai yra visas esmines aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo spręsti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis V. I. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. I. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.