Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda.

Iš D. R. priteista valstybei 25,80 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB „N. R.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-22, būdamas UAB „N. R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 d. reikalavimus, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 d. reikalavimus, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“; 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115(2004-03-30 Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija) 12 str. „Dokumentų saugojimas“ 2 d. reikalavimus (2010-06-08 Nr. XI-917 redakcija), kad „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“; 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p. reikalavimus ( 2007-12-19 Nr. 1360 redakcija), kad „už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 d. reikalavimus ( 2008-07-03 Nr. X-1679 redakcija), kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 d. reikalavimus (2008-07-03 Nr. X-1679 redakcija), kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“; 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 ( 2004-03-30 Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija) 12 str. „Dokumentų saugojimas“ 1 d. reikalavimus (2010-06-18 Nr. XI-917 redakcija), kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija”; 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr.V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 p. reikalavimus, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kitų) minimalus saugojimo terminas (metais) 10“, neišsaugojo kasos knygoje apskaitytų: 2012-03-31 kasos išlaidų orderio Nr. 49, 2012-04-19 kasos išlaidų orderio Nr. 65, 2012-05-22 kasos išlaidų orderio Nr. 91;neužtikrindamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“, reikalavimus, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, pažeisdamas, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 17 p. reikalavimus (2007 12 19 Nr. 1360 redakcija) kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien (išskyrus 7 punkto nuostatą dėl 5 darbo dienų išmokėjimo termino), jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje“, kasos knygoje neapskaitė 2012 metų kovo mėnesio kasos pajamų orderių: PKL Nr.147167, PKL Nr.147183, PKL Nr.147185;pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 d. reikalavimus, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 11 p. reikalavimus (2007-12-19 Nr. 1360 redakcija) kad „Kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, 17 p. reikalavimus (2007-12-19 Nr. 1360 redakcija), kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien (išskyrus 7 punkto nuostatą dėl 5 darbo dienų išmokėjimo termino), jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje“, kasos išlaidų orderį išrašytą 1890 Lt (547,38 Eur) sumai, neturintį privalomų rekvizitų- datos, įmonės pavadinimo; kasos išlaidų orderį išrašytą 1033,94 Lt (299,45Eur) sumai, neturintį privalomo rekvizito- datos; kasos išlaidų orderį išrašytą 425,96 Lt (123,37Eur) sumai, neturintį privalomo rekvizito- įmonės pavadinimo, apskaitė 2012 metų balandžio mėnesio bendrovės kasos knygose, apskaitos registruose „sintetinės apskaitos žiniaraštis (didžioji knyga)“ ir „bendrasis žurnalas“.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „N. R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31.

Nuteistasis D. R. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, prijungti pridedamus rašytinius įrodymus ir priteisti D. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde apeliantai nurodo, kad iš bylos duomenų nėra aišku, kas laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 30 d. iki 2013 m. kovo 31 d. įmonėje de jure ir de facto ėjo direktoriaus pareigas, kai įmonė veiklą vykdė ir vykdo ir savaitgaliais, todėl darytina išvada, kad įmonės vienintelė akcininkė R. M., priimdama sprendimą, jog įmonės direktorės R. Ž. paskutinė darbo diena yra 2013 m. kovo 29 d., o naujojo direktoriaus M. M. darbo diena prasideda nuo 2013 m. balandžio 1 d., prisiėmė atsakomybę už įmonės dokumentų saugojimą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 30 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Įmonėje kasininko pareigas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. vykdė direktorė E. V., ji kaip kasininkė sudarė 2012 m. gegužės - liepos mėnesių kasos knygas. Įmonėje kasininko pareigas laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. vykdė direktorė R. Ž., ji kaip kasininkė sudarė 2012 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesių kasos knygas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Taigi akivaizdu, kad už gegužės mėnesį apskaitytus ir saugomus dokumentus yra atsakingas ne D. R., o po jo vadovo bei kasininko pareigas ėjusi E. V.. Ji 2012 metais buvo nuteista už dokumentų neperdavimą ir neišsaugojimą, o už tą pačią veiką du kartus bausti negalima.Pasak apeliantų, iš bylos duomenų akivaizdu, kad D. R. 2012 m. gegužės 22 d., kai buvo jam pačiam nežinant atleistas iš pareigų, neturėjo galimybės įmonės apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perduoti kitam subjektui – kitam vadovui ar įmonės vienintelei akcininkei R. M.. Tačiau įmonės vienintelė akcininkė R. M. 2012 m. gegužės 22 d. būdama įmonėje turėjo galimybę ir pareigą priimant vienintelio akcininko sprendimą dėl D. R. darbo sutarties nutraukimo perimti įmonės apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas, t. y. kartu su įmonės buhaltere S. L. surašyti rastą turtą ir dokumentus, bet to nė viena nepadarė, kaip nebuvo padaryta ir vėliau keičiantis įmonės vadovams. Šiuo atveju darytina išvada, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta, kada įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo prarasti.Apeliantų teigimu, akivaizdu, kad 2012 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 49; 2012 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderis Nr. 65; 2012 m. gegužės 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. 91 D. R. darbo laikotarpiu buvo, jie buvo pateikti buhalterei, apskaityti įmonės registruose, 2012 metais atliekant inventorizaciją jų trūkumas nebuvo nustatytas, todėl šioje dalyje D. R. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Apeliantai pažymi, kad akivaizdu, jog dalis dokumentų dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų UAB „N. R.“ tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo. Būtent M. M., turėdamas galimybę ir interesą, vienu atveju subjektams nurodė, kad įmonėje nėra dokumentų, kitu atveju – kad yra, taip pat organizavo 2012 m. gegužės mėnesio kasos knygos pasirašymą atgaline data. Darytina išvada, kad 2012 m. gegužės 22 d. buvo kasos knygoje apskaityti: 2012 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 49; 2012 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderis Nr. 65 ir 2012 m. gegužės 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. 91, kurie kartu su kitais 2012 metų apskaitos dokumentais 2012 m. gruodžio 31 d. buvo peržiūrėti vyriausiosios buhalterės S. L. su tuo metu direktorės pareigas ėjusia R. Ž. ir sudėti į archyvinius segtuvus, kurie nunešti į atskirą patalpą saugojimui. Tačiau nežinomu laiku ir nežinomomis aplinkybėmis bei nežinomu tikslu kasos knygoje apskaityti kasos išlaidų orderiai buvo paimti ir sunaikinti. Todėl nesant duomenų apie tai, kada aukščiau nurodyti kasos išlaidų orderiai dingo, negalima vienareikšmiškai teigti, kad už kasos išlaidų orderių neišsaugojimą yra atsakingas D. R..Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. R. pagrįstai nežinojo, kodėl įmonės buhalterė S. L. 2012 metų kovo mėnesio kasos pajamų orderių: PKL Nr. 147167; PKL Nr. 147183; PKL Nr. 147185 neįtraukė į kasos knygą, kadangi jis neišmano buhalterinės apskaitos politikos, t. y. jog neprivaloma į kasos knygą įtraukti sugadintus kasos pajamų - išlaidų orderius, be to, ne jis, o buhalterė S. L. kasos pajamų - išlaidų orderius įtraukdavo į kasos knygą, šį faktą juridinio asmens buhalterė patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu. Darytina išvada, kad kasos pajamų - išlaidų orderius į kasos knygą įtraukdavo įmonės buhalterė S. L., kuri po to kasos knygą atspausdino ir kartu su įmonės direktoriumi (kasininku) D. R. pasirašė. Taip pat, kad sugadintus kasos pajamų - išlaidų orderius ir kitus finansinius dokumentus segdavo į atskirą sugadintų dokumentų segtuvą, kuris buvo ir direktoriaujant D. R. bei 2012 metų pabaigoje, dirbant direktorei R. Ž.. Nesant duomenų apie tai, kada aukščiau nurodyti kasos pajamų orderiai dingo, negalima vienareikšmiškai teigti, kad už aukščiau nurodytų kasos išlaidų orderių neišsaugojimą yra atsakingas D. R..Pasak apeliantų, buhalterė S. L. teigė, kad kasos išlaidų orderiai (išrašyti 1890,00 Lt sumai, 1033,94 Lt sumai ir 425,96 Lt sumai) yra sugadinti, todėl jie nebuvo įtraukti į kasos knygą ir apskaitos registrus. Šį teiginį galima paneigti arba patvirtinti peržiūrint, ar yra kasos išlaidų orderiai: 2012 m. balandžio 5 d. Nr. 54 sumai 425,96 Lt; 2012 m. balandžio 20 d. Nr. 65 sumai 1033,94 Lt ir 2012 m. balandžio 23 d. Nr. 67 sumai 1890,00 Lt. Antra, D. R. ir buhalterė S. L. teigė, kad jie neišrašinėjo kasos išlaidų orderių. Šį teiginį galima paneigti arba patvirtinti skiriant rašysenos ekspertizę, nustatant, kas kasos išlaidų orderius išrašė ir pasirašė. Trečia, jeigu nėra kasos išlaidų orderių, taip pat jeigu kasos išlaidų orderiai (išrašyti 1890,00 Lt sumai, 1033,94 Lt sumai ir 425,96 Lt sumai) yra suklastoti, turi būti keliamas klausimas, ar kaltinimas yra tinkamai suformuluotas. Aišku, kad į kasos knygą ir apskaitos registrą duomenis surašydavo buhalterė S. L., naudodamasi buhalterine apskaitos programa, todėl teigti, kad D. R. yra kaltas dėl to, kad kasos išlaidų orderiai, neturintys privalomų rekvizitų, buvo neteisėtai apskaityti kasos knygoje ir apskaitos registruose, yra nepagrįsta. Apeliantų teigimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad D. R. elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių negalėtų būti vertintinas kaip drausmės pažeidimas. Atsakomybė už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimą numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, todėl, jei D. R. ir taikytina atsakomybė, tai turėtų būti vertinama kaip administracinis nusižengimas. Akivaizdu, kad įmonės faktine vadove buvo R. M., o D. R. buvo įdarbintas tik dėl akių; būtent R. M. vykdė visas juridinio asmens ūkines operacijas, tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šios aplinkybės visiškai nevertino.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti.Nuteistojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas D. R. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės.Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl kasos knygoje apskaitytų 2012 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 49, 2012 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr. 65 ir 2012 m. gegužės 22 d. kasos išlaidų orderio Nr. 91 neišsaugojimo atsakingi vėliau įmonės vadovų pareigas ėję asmenys, bet ne D. R.. Sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „N. R.“ direktoriaus ir kasininko pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. ėjo D. R.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. To paties įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Šiuo atveju naujas ūkio subjekto vadovas – E. V. – buvo paskirtas nuo 2012 m. gegužės 23 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvęs įmonės vadovas D. R. būtų naujajai vadovei perdavęs įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Nors 2012 m. gegužės mėnesio kasos knygą sudarė naujoji įmonės vadovė E. V., nėra pagrindo teigti, kad ji atsakinga ir už D. R. vadovavimo įmonei laikotarpiu atliktas finansines operacijas ir jas patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą. Tai, kad E. V. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., taipogi nepaneigia D. R. atsakomybės už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, kaip ir aplinkybės, susiję su jo atleidimu iš direktoriaus pareigų.Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje D. R. vadovavimo laikotarpiu įmonėje buhalterės pareigas ėjusi S. L. nurodė negalinti paaiškinti, kodėl nebuvo išsaugoti kasos knygoje apskaityti kasos išlaidų orderiai. Aplinkybės, kaip teigiama apeliaciniame skunde, kad 2012 metais atliekant inventorizaciją dokumentų trūkumas nebuvo nustatytas, kad dalis buhalterinių dokumentų UAB „N. R.“ tai atsirasdavo, tai vėl dingdavo, vertintinos kaip baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė versija. Teigdami, kad teisėsaugos institucijoms sąmoningai buvo pateikiami tik kai kurie dokumentai, kad tyrimą vykdantys pareigūnai buvo klaidinami, klastojami dokumentai, apeliantai nenurodė jokių įtikinamų argumentų, pagrindžiančių tokius teiginius.Apeliantai savo teiginius, kad D. R. nepagrįstai nuteistas ir dėl to, kad į 2012 m. balandžio mėnesio kasos knygą neįtraukti kasos pajamų orderiai PKL Nr. 147167, PKL Nr. 147183 ir PKL 147185, grindė tuo, kad šie kasos pajamų orderiai buvo sugadinti, įtraukti į atskirą sugadintų dokumentų segtuvą, o šis nežinomu laiku, nežinomomis aplinkybėmis ir nežinomu tikslu yra dingęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Nors liudytoja S. L. teigė, kad sugadinti kasos pajamų orderiai buvo dedami į atskirą segtuvą, tačiau šis segtuvas UAB „N. R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusiai specialistei nebuvo pateiktas. Taigi išvada, kad į 2012 m. balandžio mėnesio kasos knygą neteisėtai neįtraukti kasos pajamų orderiai ir dėl to atsakomybė kyla kasos knygą sudariusiam D. R., yra pagrįsta ir teisėta.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų argumentai, susiję su kaltinimo, pareikšto D. R., dalimi dėl kasos išlaidų orderių, išrašytų 1890 Lt, 1033,94 Lt ir 425,96 Lt sumoms, apskaitytų kasos knygose bei apskaitos registruose „sintetinės apskaitos žiniaraštis (didžioji knyga)“ ir „bendrasis žurnalas“, tačiau neturinčių privalomų rekvizitų – datos, įmonės pavadinimo, numerių, taip pat yra nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Minėtus kasos išlaidų orderius, jų sudarymo laikotarpiu eidamas direktoriaus ir kasininko pareigas, pasirašė D. R., todėl argumentai, esą buhalterė nepagrįstai tokius kasos išlaidų orderius įtraukė į buhalterinę apskaitą, nepaneigia apelianto kaltės. Versija, kad šie kasos išlaidų orderiai yra suklastoti, taipogi niekuo nepagrįsta, ir rašysenos ekspertizės skyrimas, kaip to prašė apeliantai, šiuo atveju būtų perteklinis įrodymų rinkimas.Apeliantai skunde kelia abejonę, ar nebuvo pažeistas ultima ratio principas, D. R. pritaikius baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl D. R. padarytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „N. R.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o tai reiškia, kad kilo baudžiamajame įstatyme (BK 223 straipsnio 1 dalyje) numatytos pasekmės, todėl administracinė atsakomybė šiuo atveju negalima. Apeliantų teiginiai, esą faktiškai įmonei vadovavo R. M., nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurių pakanka baudžiamojon atsakomybėn patraukti įmonei vadovavusį D. R. už jo vadovavimo laikotarpiu aplaidžiai vykdytą buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar panaikinti nėra pagrindo.Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. R., išlaidas sudaro 146,80 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundą atmesti.