Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-03 · Civilinė byla Nr. 2A-460-450/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-03
Bylos Nr.
2A-460-450/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05413-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-460-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05413-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 2.6.16.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės skyriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 47VĮ-22(14.47.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014-11-19 nuomos sutarties Nr. 47SŽN-(14.47.62)-164 pil. D. K. pakeitimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre; bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės skyrių pakeisti 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 47SŽN-(14.47.62)-164, pasirašytos tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės skyriaus ir D. K. 4 (ketvirtą) punktą, numatant galimybę valstybinės žemės sklypo nuomininkei D. K. nuomojame valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statyti statinius, reikalingus žemės ūkio veiklai vykdyti bei apibrėžti pastatytų statinių naudojimo sąlygas po sutarties pasibaigimo, numatant, kad žemės sklype pastatytų statinių tolimesnis naudojimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka.Ieškinį grindė tuo, kad ieškovės motina F. K. 2010 m. liepos mėn. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Ukmergės m. žemėtvarkos skyriui pateikė du prašymus: vieną – dėl 0,75 ha ploto žemės nuomos ir antrą – dėl to paties žemės sklypo pirkimo (duomenys neskelbtini). Nors ieškovės motina žemės nuomos sutarties su NŽT Ukmergės skyriumi nepasirašė, tačiau ji 2010-2011 m. Ukmergės rajono savivaldybės administracijai mokėjo mokestį už valstybinės žemės nuomą, todėl tarp ieškovės motinos ir NŽT buvo susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Ieškovės motinai 2002 m. rugpjūčio 22 d. buvo išduotas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas. Be žemės ūkio veiklos F. K. nuomojamame žemės sklype užsiėmė ir bitininkystės veikla. Ieškovės motina 2010 m. pabaigoje nuomojamame žemės sklype pradėjo statyti ūkinės paskirties pastatą, siekiant plėtoti bitininkystės ūkį, kur šiuo metu yra pastatytas nesudėtingas I gr. statinys, neviršijantis 25 kv. m., kuris naudojamas bitininkystės veiklai vykdyti. Ieškovės motina nuomojamame valstybinės žemės sklype ūkio paskirties pastatą pradėjo statyti turėdama teisėtus lūkesčius, kad jai bus leista išsipirkti nuomojamą žemės sklypą. Ieškovės motina 2010 m. liepos 7 d. pateikė prašymą NŽT Ukmergės žemėtvarkos skyriui, prašydama parduoti 0,8 ha valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), besiribojančios su ieškovės motinos privačia žeme. 2011 m. rugsėjo 15 d. ieškovės motinai buvo atsakyta, kad jai bus leista išsipirkit nuomojamą žemės sklypą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. birželio 15 d. surašė statytojai F. K. Savavališkos statybos aktą bei Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovės motinai 2012 m. mirus, ieškovė paveldėjo visą jos turtą. NŽT Ukmergės skyrius 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria ieškovei iki 2024 m. lapkričio 19 d. buvo išnuomojo 0,7789 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra pastatytas minėtas ūkinės paskirties pastatas. NŽT Ukmergės skyrius 2014 m. gruodžio 22 d. raštu išdavė ieškovei sutikimą naudoti jai priklausantį valstybinės žemės sklype esantį statinį žemės ūkio paskirčiai, žemės nuomos laikotarpiui – iki 2024 m. lapkričio 19 d. Ieškovė Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai pateikė prašymą panaikinti Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tačiau 2015 m. sausio 22 d. sprendimu ieškovės prašymas netenkintas. Dėl minėto Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos sprendimo teisėtumo Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9762-391/2015. Ieškovė NŽT skyriui pateikė 2015 m. gegužės 13 d. prašymą, kuriuo prašė pakeisti 2014 m. lapkričio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties, pasirašytos tarp NŽT Ukmergės skyriaus ir ieškovės, 4 punktą, numatant galimybę valstybinės žemės sklypo nuomininkei – ieškovei nuomojamame valstybinės žemės sklype statyti statinius, reikalingus žemės ūkio veiklai vykdyti. 2015 m. birželio 15 d. raštu NŽT Ukmergės skyrius informavo ieškovę, kad sustabdo administracinę procedūrą, kol Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-9762-391/2015. NŽT 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu pavedė minėtą prašymą išnagrinėti NŽT Ukmergės skyriui. NŽT Ukmergės skyrius, išnagrinėjęs ieškovės prašymą, jį atmetė. Ieškovė pateikė NŽT skundą, prašydama panaikinti NŽT Ukmergės skyriaus sprendimą, bei priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą tenkinti. NŽT 2015 m. gruodžio 17 d. raštu tenkino ieškovės skundą ir pavedė NŽT Ukmergės skyriui pakeisti su ieškove pasirašytos sutarties 4 p., numatant galimybę teisės aktų nustatyta tvarka žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti tik žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir aptarti sąlygas dėl pastatų ir įrenginių naudojimo pasibaigus žemės nuomos terminui. NŽT Ukmergės skyrius 2016 m. sausio 12 d. įsakymu pakeitė valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p., ir išdėstė jį taip: „išnuomojamoje žemėje leidžiama statyti laikinus žemės veiklai reikalingus statinius ir įrenginius. Pasibaigus žemės nuomos terminui, statinius ir įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“. Ieškovės nuomone, NŽT Ukmergės skyriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymas yra neteisėtas, pažeidžiantis jos interesus bei teisės aktų reikalavimus. NŽT Ukmergės skyrius turėjo patikslinti su ieškove sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p., leidžiant nuomojamame valstybinės žemės sklype statyti žemės ūkio veiklai reikalingus statinius, tuo tarpu NŽT Ukmergės skyrius leido statyti tik laikinus žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir įrenginius. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype galima statyti tik laikinus statinius. NŽT Ukmergės skyriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymas taip pat yra neteisėtas ir toje dalyje, kurioje buvo įtraukta sąlyga „pasibaigus žemės nuomos terminui, statinius ir įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“. Kadangi statinys minėtame valstybinės žemės sklype pastatytas teisėtai, įpareigojimas nugriauti šį statinį pasibaigus sutarčiai, yra nepagrįstas. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei nurodė, kad NŽT Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010 m. liepos 7 d. F. K. įrašė į „Ukmergės žemėtvarkos trumpalaikės nuomos žemės naudotojų sąrašą“. Tokiu būdu F. K. nuo 2010 m. liepos 7 d. buvo leista laikinai naudotis žemės sklypu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 15 d. F. K. surašė savavališkos statybos aktą, pagal kurį buvo nustatyta, kad medinė pirtis su atvira veranda statoma savavališkai. Šis statinys buvo pastatytas dar tuo metu nesuformuotame ir F. K. neišnuomotame sklype. F. K. NŽT Ukmergės žemėtvarkos skyriui 2011 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė išduoti sutikimą leisti laikinai naudotis ginčo sklype savavališkai pastatytu statiniu, tačiau jai buvo paaiškinta, kad NŽT sutikimų dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų statinių naudojimo neišduoda. NŽT Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu F. K. buvo leista laikinai naudotis nesuformuotu 0,75 ha ginčo sklypu. Po F. K. mirties, jos turtą ir turtines teises paveldėjo ieškovė. NŽT Ukmergės skyrius su F. K. iki jos mirties nebuvo sudaręs ginčo sklypo nei nuomos, nei pirkimo-pardavimo sutarčių. Ukmergės skyriaus vedėjas 2012 m. rugsėjo 14 d. įsakymu leido ieškovei laikinai naudotis nesuformuotu 0,75 ha ginčo sklypu. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2014 m. liepos 15 d. įsakymu, ieškovei buvo suprojektuotas ginčo sklypas nuomai, 2014 m. spalio 3 d. sprendimu patvirtinti ginčo sklypo kadastro duomenys ir 2014 m. spalio 22 d. sklypas įregistruotas NTR. Ieškovė 2014 m. lapkričio 24 d. prašymu kreipėsi į Ukmergės skyrių, prašydama leisti laikinai naudotis - iki nuomos sutarties pabaigos, savavališkai pastatytu statiniu, esančiu sklype. Ukmergės skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 13 d. sprendimu, priimtu a. b. Nr. 1-659-365/2014, nustatė papildomą terminą iki 2015 m. sausio 30 d. savavališkos statybos padariniams šalinti, 2014 m. gruodžio 22 d. raštu nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškovė laikinai naudotųsi savavališkai ant ginčo sklypo pastatytu statiniu. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT direktoriaus įgalioto Ukmergės skyriaus vedėjo su ieškove 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė ginčo sklypo nuomos sutartį 10 m. terminui. Nuomos sutartyje nėra nurodyta, kad išnuomotame ginčo sklype yra žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, taip pat nėra numatyta naujų pastatų ar statinių statyba. Pretenzijų dėl nuomos sutartyje išdėstytų sąlygų ieškovė Ukmergės skyriui nepateikė, tačiau kreipėsi su 2015 m. gegužės 13 d. prašymu, kuriuo prašė pakeisti Nuomos sutarties 4 punktą, numatant galimybę nuomojamame ginčo sklype statyti statinius, reikalingus žemės ūkio veiklai. Ukmergės skyrius 2015 m. birželio 13 d. ieškovės prašymo nagrinėjimo procedūrą sustabdė, kol Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinės c. b. Nr. 2-9762-391/2015 pagal ieškovės ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovė NŽT pateikė skundą dėl galimai neleistinai sustabdytos prašymo nagrinėjimo procedūros. NŽT, išnagrinėjusi ieškovės skundą, pavedė Ukmergės skyriaus vedėjui pakartotinai išnagrinėti ieškovės prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo. Ukmergės skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs ieškovės prašymą bei atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu atsisakė pakeisti nuomos sutarties 4 p. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. pavedimu Ukmergės skyriaus vedėjui pavedė iki 2016 m. sausio 13 d. pakeisti nuomos sutarties 4 p., numatant galimybę ieškovei ginčo sklype statyti tik žemės ūkio veiklai reikalingus statinius aptariant sąlygas dėl pastatų bei įrenginių naudojimo pasibaigus žemės nuomos terminui. Ukmergės skyriaus vedėjas 2016 m. sausio 12 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014-11-19 nuomos sutarties Nr. 47SŽN-(14.47.62.)-164 pil. D. K. pakeitimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, nurodė, kad sutarties 4 punktas pakeičiamas taip: „Išnuomojamoje žemėje leidžiama statyti laikinus žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir įrenginius. Pasibaigus žemės nuomos terminui, statinius ir įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“. Ieškovei nesutikus su sutarties 4 p. pakeitimu ir nepasirašius šalių susitarimo, Ukmergės skyrius nepakeitė sutarties 4 p. ir Nekilnojamojo turto registre neįregistravo 2016 m. sausio 12 d. administracinio akto bei šalių susitarimo. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypuose gali būti statomi tik tokie statiniai, kurie reikalingi žemės ūkio veiklai ir jei tokia statyba neprieštarauja bendrojo plano bei kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pagal Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, žemės sklype nėra numatyta statinių statyba bei nėra galimybės keisti ginčo sklypo naudojimo paskirties ir būdo. Kadangi ieškovė nėra ginčo sklypo savininkė, tai ir ūkininko sodybos statyba yra negalima. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės ūkio paskirties naudojimą, tvarkymą, neapibrėžia kokio pobūdžio, t. y. laikinus, nesudėtingus, neypatingus statinius ir pastatus galima statyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinei, yra suteikta diskrecijos nuspręsti kokio pobūdžio statinius ir pastatus leisti statyti patikėjimo teise valdomuose sklypuose. Nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo sustabdyta valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas. Ginčo sklypas žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas nuomai, nurodant paskirtį - žemės ūkio, naudojimo būdą - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Ieškovė be aukciono iš valstybės negali įsigyti nuosavybėn ginčo sklypo. NŽT ginčo sklype leidus statyti statinius (ne laikinus), skirtus žemės ūkio veiklai, būtų pažeisti teisės aktai, kadangi ieškovei būtų suteikta išimtinė teisė ginčo sklypą įsigyti nuosavybėn be aukciono. Tačiau į ginčo žemės sklypą gali būti atkurta nuosavybės teisė tretiesiems asmenims ir nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, neatsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypas yra išnuomotas tik 10 m., todėl NŽT pagrįstai ieškovei leido ginčo sklype statyti, tik laikinus statinius, skirtus žemės ūkio veiklai. Be to, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, 17.6 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartyje turi būti apspręsta išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, informacija apie tai, kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui. Ukmergės skyriaus vedėjas, vadovaudamasis šia norma, 2016 m. sausio 12 d. įsakyme projekte, nurodė, kokius ginčo sklype leidžia statyti statinius bei apibrėžė statinių naudojimą, pasibaigus nuomos sutarčiai, o ginčo sklype savavališkai pastatytas statinys, savavališkos statybos akte, nurodytas kaip „pirtis“ nėra statinys, skirtas žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl net ir pakeitus nuomos sutartį, taip, kad joje būtų numatyta galimybė ginčo sklype statyti statinius, nebūtų galima įteisinti savavališkai atliktos statybos. NŽT, leisdama ieškovei ginčo sklype statyti tik laikinus statinius, nepažeidė ieškovės teisėtų lūkesčių. Ginčo įsakymu turėjo būti pakeista ginčo sklypo nuomos sutartis ir jos pakeitimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovei atsisakius pakeisti nuomos sutarties 4 punktą ir nepasirašius šalių susitarimo, Ukmergės skyrius, vadovaudamasis CK 6.223 str. 1 d., kuria imperatyviai nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu, nepakeitė nuomos sutarties ir 2016 m. sausio 12 d. įsakymo neįregistravo NTR. Taigi, ginčijamas administracinis aktas ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių bei nepažeidžia jos teisių, kadangi nepasirašius šalių susitarimo, jis neteko galios. Ieškovė su prašymu nesikreipė į skyrių, prašydama panaikinti ar pakeisti įsakymą. Šiuo atveju ne ginčijimas įsakymas sukelia ieškovei teisines pasekmes, bet šalių susitarimas. Kadangi jis buvo nepasirašytas ir jo pagrindu nepakeista nuomos sutartis, ieškovės teisės nėra pažeistos, todėl naikinti Ukmergės skyriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymą teismine tvarka nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. birželio 15 d. Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-110615-00086 buvo nustatyta, kad statinys (jo dalis) – Pirtis, matmenys (statinio dalies apibūdinimas) Medinė pirtis 5,54 x 4,30 m su atvira veranda 2,20 x 4,30 m dydžio, adresu: (duomenys neskelbtini), statomas savavališkai bei pareikalauta iš statytojo (užsakovo) F. K. tuojau pat sustabdyti statinio (jo dalies) statybą, nevykdant jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, o 2011 m. birželio 15 d. Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110615-00087 pareikalauta iš statytojo (užsakovo) F. K. ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 15 d. nuo reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. 2011 m. gruodžio 12 d. Prašymu F. K. kreipėsi į NŽT Ukmergės žemėtvarkos skyrių, prašydama leisti naudotis 22 kv. m. bendro ploto ūkinės paskirties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) ant nuomojamos valstybinės žemės. NŽT Ukmergės žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 4 d. raštu „Dėl leidimo naudotis pastatu“ Nr.47SD-(14.47.45.)-29, atsakydamas į F. K. prašymą, nurodė, kad skyrius tokio pobūdžio sutikimo neišduoda bei pažymėjo, kad pagal naujai sudarytą 2012 metų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo grafiką, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų pradžia numatyta 2012 m. vasario mėnesį. NŽT Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. balandžio 18 d. Įsakymu Nr. 47VĮ-(14.47.2)636 Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pil. F. K., tenkindamas F. K. prašymą, leido F. K. iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis 0,75 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 3 d. F. K. mirė, po jos mirties atsiradusį palikimą pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą priėmė jos dukra – ieškovė D. K.. NŽT Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. rugsėjo 14 d. Įsakymu Nr. 47VĮ-(14.47.2)1744 Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pil. F. K., tenkindamas ieškovės prašymą, leido ieškovei iki 2013 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis 0,75 ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). NŽT Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 15 d. Įsakymu Nr. 47VĮ-(14.47.2)-710 Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto nepatvirtintos dalies patvirtinimo, be kita ko, patvirtino (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte asmenims pagal sąrašą suformuotų žemės sklypų ribas, bei plotus, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Į fiziniams/juridiniams asmenims suformuotų valstybinės žemės sklypų nuomai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte sąrašą įtraukta ieškovė, nurodant, kad ieškovei nuomai suprojektuotas 0,75 ha ploto žemės sklypas. NŽT Ukmergės skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 3 d. Sprendimu dėl žemės sklypo Nr. N651, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) Nr. 47VĮ-(14.47.110.)-752 patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys, o 2014 m. spalio 22 d. minėtas sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. NŽT Ukmergės skyriaus vedėjas 2014 m. lapkričio 19 d. Įsakymu dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. N 651 nuomos pil. D. K. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės prašymą, išnuomojo ieškovei valstybinės žemės ūkio paskirties sklypą pagal valstybinės žemės nuomos sutarties projektą. 2014 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovės ir NŽT, atstovaujamos Ukmergės skyriaus vedėjo, sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 47SŽN-(14.47.62), kuria NŽT 10 metų terminui išnuomojo ieškovei aukščiau nurodytą 0,7789 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą. 2014 m. lapkričio 24 d. Prašymu ieškovė kreipėsi į NŽT Ukmergės skyrių, prašydama išduoti sutikimą minėtame žemės sklype naudotis esamu nesudėtingu ūkinės paskirties statiniu, neviršijančiu 25 kv. m. ploto, tačiau NŽT Ukmergės skyrius 2014 m. gruodžio 22 d. raštu „Dėl sutikimo išdavimo“ nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškovės nurodyto statinio naudojimo žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės nuomos sutarties laikotarpiu, t. y. iki 2024 m. lapkričio 19 d. 2015 m. gegužės 13 d. ieškovė raštu kreipėsi į NŽT Ukmergės skyrių, nurodydama, kad NŽT Ukmergės skyriaus vedėjas 2015 m. vasario 24 d. raštu ieškovės prašymo netenkino, nurodydamas, kad Ukmergės skyrius nepritaria nesudėtingo statinio statybai valstybinės žemės sklype statybai ir 2014 m. gruodžio 22 d. Ukmergės raštas negali būti laikomas valstybinės žemės patikėtinio sutikimu statyti statinį valstybinėje žemėje; NŽT direktorė, išnagrinėjusi ieškovės skundą, 2015 m. balandžio 30 d. rašte Nr. (SS-979-(7.5.) nurodė, kad ieškovė turėtų kreiptis Ukmergės skyrių dėl 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 47SŽN-(14.47.62)-164, numatant sutartyje galimybę nuomojamame žemės sklype statyti statinius, reikalingus žemės ūkio veiklai vykdyti, arba keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą; prašė pakeisti 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 47SŽN-(14.47.62)-164 4 punktą, numatant galimybę nuomojame valstybinės žemės sklype statyti statinius, reikalingus žemės ūkio veiklai vykdyti. NŽT Ukmergės skyrius 2015 m. birželio 15 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo procedūros sustabdymo“ Nr. 47SD-1901-(14.47.104), nurodė, kad ieškovės prašymo nagrinėjimo procedūra yra sustabdyta, kol Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinės c. b. Nr. 2-9762-391/2015 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 2015 m. lieps 3 d. ieškovė raštu „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2015-06-15 rašto Nr. 47SD-1901-(14.47.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo procedūros“ kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti NŽT Ukmergės skyriaus 2015 m. birželio 15 d. raštą Nr.47SD-1901-(14.47.104); įpareigoti NŽT Ukmergės skyrių išnagrinėti ir patenkinti jos 2015 m. gegužės 13 d. prašymą. NŽT direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. Pavedimu Ukmergės skyriaus vedėjui dėl D. K. atstovo skundo nagrinėjimo Nr.1PAV-236-(1.8) NŽT Ukmergės skyriaus vedėjui pavesta iki 2015 m. rugsėjo 9 d. pakartotinai išnagrinėti ieškovės 2015 m. gegužės 13 d. prašymą pakeisti 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties 4 punktą. NŽT Ukmergės skyrius 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu „Dėl prašymo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 47SŽN-(14.47.62) nagrinėjimo“ nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės teritorijoje, nenurodytose kaimo plėtros žemėtvarkos projektuose ūkininko sodybos vietai parinkti, pagalbinio ūkio ar kitos paskirties pastatams, kurie neturi bendros infrastruktūros su esama ūkininko sodyba, statyba yra negalima, todėl prašyme nurodyto pastato statyba žemės ūkio paskirties žemėje be aukščiau nurodytų projektų yra negalima ir pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį nėra galimybės; kadangi nuomojamame valstybės žemės sklype esantis pastatas buvo pastatytas neteisėtai, pasibaigus nuomos sutarties terminui ieškovė privalės savavališkai pastatytą pastatą nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. NŽT direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. Pavedimu Ukmergės skyriaus vedėjui dėl D. K. atstovo skundo nagrinėjimo Nr. 1PAV-485-(1.8.) NŽT Ukmergės skyriaus vedėjui buvo pavesta iki 2016 m. sausio 13 d. pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 47SŽN-(14.47.62)-164 4 punktą, numatant galimybę valstybinės žemės nuomininkei D. K. nuomojame žemės sklype statyti tik žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir aptariant sąlygas dėl pastatų bei įrenginių naudojimo pasibaigus žemės nuomos terminui. NŽT Ukmergės skyriaus vedėjas ginčijamu 2016 m. sausio 12 d. Įsakymu dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutarties Nr. 47SŽN-(14.47.62)-164 pil. D. K. pakeitimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre Nr. 47VĮ-22(14.47.2) pakeitė valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014-11-19 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 47SŽN-(14.47.62)-164 4 punktą ir išdėstė jį taip: „išnuomojamoje žemėje leidžiama statyti laikinus žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir įrenginius. Pasibaigus žemės nuomos terminui, statinius ir įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“; pavedė nustatyta tvarka pasirašyti su ieškove susitarimą dėl nuomos sutarties. NŽT Ukmergės skyriaus parengtame Šalių susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos 2014 m. lapkričio 19 d. sutarties Nr. 47SŽN-(14.47.62)-164 patikslinimo projekte nurodoma, kad šalys susitaria patikslinti 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p., įrašydami, kad išnuomojamoje žemėje leidžiama statyti laikinus žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir įrenginius, o pasibaigus žemės nuomos terminui, statinius ir įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. 2016 m. sausio 22 d. Prieštaravimu „Dėl siūlomos 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 47SŽN-(14.47.62)-164 patikslinimo“ ieškovė pasiūlė NŽT Ukmergės skyriui patikslinti 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p., numatant galimybę teisės aktų nustatyta tvarka žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti tik žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir aptarti sąlygas dėl pastatų ir įrenginių naudojimo pasibaigus žemės nuomos terminui.Bylos duomenys patvirtina, kad NŽT direktorius 2015 m. gruodžio 28 d. Pavedimu Ukmergės skyriaus vedėjui dėl D. K. atstovo skundo nagrinėjimo Nr. 1PAV-485-(1.8) pavedė NŽT Ukmergės skyriui iki 2016 m. sausio 13 d. pakeisti 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės sklypo sutarties 4 p., numatant galimybę valstybinės žemės nuomininkei – ieškovei nuomojame valstybinės žemės sklype statyti tik žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir aptarti sąlygas dėl pastatų ir įrenginių naudojimo pasibaigus žemės nuomos terminui. NŽT Ukmergės skyrius ginčijamu 2016 m. sausio 12 d. įsakymu pakeitė minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p., ir išdėstė jį taip: „išnuomojamoje žemėje leidžiama statyti laikinus žemės veiklai reikalingus statinius ir įrenginius. Pasibaigus žemės nuomos terminui, statinius ir įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“. Teismas, remdamasis Žemės įstatymo 25 str. 1-3 d., Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 4 p., pažymėjo, kad nuspręsti, kokį statinį leisti statytis nuomojamame žemės sklype turi teisę atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė. Kadangi ieškovės teisių į žemės sklypą turinį ir apimtį apibrėžia ieškovės sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tai atsakovė, leisdama ieškovei nuomojamame sklype statyti laikiną statinį, kurį, pasibaigus žemės nuomos terminui, ieškovė įpareigotina nugriauti, nepažeidė nei įstatymų reikalavimų, nei ieškovės teisėtų lūkesčių. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė negali tikėtis, jog jai nuosavybės teise nepriklausančiame sklype atsakovė leis statyti kitokio pobūdžio statinius bei leis tuos statinius palikti pasibaigus nuomos terminui atsižvelgiant ir į tai, jog nuomos sutarties 2 p. nurodyta, kad išnuomotas žemės sklypas pasibaigus jo nuomos terminui, gali būti paimamas visuomenės poreikiams arba į jį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, taip pat į tai, kad pagal Statybos įstatymo 35 str. 2 dalį, laikini statiniai nugriaunami, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams). Kadangi kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, 2016 m. sausio 12 d. NŽT Ukmergės skyriaus vedėjo įsakymas teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, tačiau tokių aplinkybių nenustačius, teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas.Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą leisti jai nuomojamame sklype statyti bet kokius statinius, reikalingus žemės ūkio veiklai vykdyti, nes atsakovė turi diskrecijos teisę nuspręsti kokio tipo statinius leisti statyti asmenims nuomojamoje valstybinėje žemėje, ir šia teise pasinaudojo – 2016 m. sausio 20 d. priimdama įsakymą, kuriuo leido ieškovei nuomojamame žemės sklype statyti laikinus statinius, skirtus žemės ūkio veiklai vykdyti, tačiau pati ieškovė, nesutikdama su šiuo įsakymu, atsisakė pasirašyti šalių susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė leido ieškovei statyti nuomojamame žemės sklype laikinus statinius, atsižvelgdama į tai, jog žemės sklypas ieškovei nepriklauso nuosavybės teise, sklypas išnuomotas pakankamai neilgam laikotarpiui – 10 metų, į žemės sklypo paskirtį – žemės ūkio paskirties, tą aplinkybę, jog valstybinių žemės sklypų pardavimo procedūros yra sustabdytos, taip pat į tai, jog į ginčo sklypą gali būti atkurta nuosavybės teisė tretiesiems asmenims. Aplinkybė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į šį sklypą, nepaneigia pačios nuosavybės teisės į sklypą atkūrimo galimybės. Taigi, pasibaigus žemės nuomos terminui, sklypas turėtų būti grąžintas valstybei. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 p. numato, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti jau esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Kadangi 2016 m. sausio 12 d. įsakymu dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, papildytas 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos 4 punktas, leidžiant ieškovei išnuomotoje žemėje statyti laikinus žemės ūkio veiklai reikalingus statinius, teismas konstatavo, jog ieškovės teisės nėra pažeistos. Teismas sutiko su atsakovės teiginiu, jog valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypuose gali būti statomi tik tokie statiniai, kurie reikalingi žemės ūkio veiklai ir jei tokia statyba neprieštarauja bendrojo plano bei kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pagal pateiktą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, žemės sklype nėra numatyta statinių statyba bei nėra galimybės keisti ginčo sklypo naudojimo paskirties ir būdo. Ieškovė nėra ginčo sklypo savininkė, todėl nuomojamame žemės sklype yra negalima ūkininko sodybos statyba. Ginčo sklypas 2014 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas nuomai, nurodant paskirtį - žemės ūkio, naudojimo būdą - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, ieškovė be aukciono iš valstybės negalėtų įsigyti nuosavybėn ginčo sklypo, todėl atsakovei ginčo sklype leidus statyti ne laikinus statinius, skirtus žemės ūkio veiklai, būtų pažeisti teisės aktai, kadangi ieškovei būtų suteikta išimtinė teisė ginčo sklypą įsigyti nuosavybėn be aukciono.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamo sprendimo motyvai iš esmės yra grindžiami faktinių aplinkybių dėstymu ir iš atsakovo NŽT procesinių dokumentų perrašytais argumentais, todėl toks sprendimas neatitinka teismo sprendimo motyvuojamai daliai keliamų reikalavimų, pažeidžia rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principus. Teismas nevertino, kad ieškovės reikalavimas pakeisti 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p., numatant galimybę valstybinės žemės sklypo nuomininkei D. K. nuomojamame valstybinės žemės sklype statyti statinius, reikalingus žemės ūkio veiklai vykdyti yra kildinamas iš pačios atsakovės NŽT priimto sprendimo, išnagrinėjus ieškovės skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pati atsakovė pripažino ieškovės teisę, kad valstybinės žemės nuomos sutartis būtu pakeista taip, kaip prašo ieškovė, tačiau NŽT Ukmergės skyrius vietoj to, kad tinkamai įvykdytų NŽT centrinio padalinio 2015 m. gruodžio 28 d. pavedimą, priėmė skundžiamą 2016 m. sausio 12 d. įsakymą. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, kad ieškovė, taip pat kaip ir jos mama nuomojamame žemės sklype vykdo bitininkystė veiklą, todėl jai yra būtina sąlyga nuomojamame žemės sklype statyti žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingą statinį, o ne laikiną statinį, kuriame būtų galima sandėliuoti medų bei kitus bitininkystės veikloje naudojamus įrankius. Nuomojamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl neaišku, iš kokių bendrojo plano sprendinių teismas nusprendė, kad nuomojamame žemės ūkio paskirties žemės sklype negali būti statomi žemės ūkio veiklai reikalingi statiniai. Juo labiau, kad tiek teisės aktai, tiek ir pati NŽT 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu pripažino, kad ieškovės nuomojamame žemės sklype yra galima žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statyba. Pirmos instancijos teismas, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas taip pat visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nuomojamame žemės sklype negalima ūkininko sodybos statyba, tačiau ieškovė neprašo leisti nuomojamame žemės sklype statyti ūkininko sodybos, todėl Ūkininkų sodybų įstatymas ginčo atveju apskritai yra netaikytinas. Reikalavimas nugriauti statinius po valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 17.6 p., CK 6.557 str. reikalavimams, taip pat pažeidžiantis ieškovės teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su juo nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ 4 p., Žemės įstatymo 25 str. 3 d., 39 str. 1 d., 3 p., Ūkininko ūkio įstatymo 2 str., darytina išvada, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypuose gali būti statomi tik tokie statiniai, kurie reikalingi žemes ūkio veikiai ir jei tokia statyba neprieštarauja bendrojo piano bei kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir jei žemės sklypas valdomas nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju, pagal Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, ginčo žemės sklype nėra numatyta statinių statyba bei nėra galimybės keisti ginčo sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo. Kadangi ieškovė nėra ginčo sklypo savininkė, tai ir ūkininko sodybos ar nesudėtingų statinių, skirtų žemes ūkio veiklai vykdyti statyba yra negalima (t. y. ji negali rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto).Nacionalinė žemės tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės priimti tokių administracinių aktų, kurie prieštarauja galiojantiems teisės aktams, todėl atmestinas argumentas, kad Ukmergės skyrius neįvykdė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimo ir, kad teismas neįvertino Nacionalinės žemės tarnybos išankstine ginčų nagrinėjime tvarka priimto sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai ir neatskleidė bylos esmės.Kadangi ieškovės teisių į ginčo žemės sklypą turinį ir apimtį apibrėžia valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta 10 m., tai NŽT, leisdama ieškovei nuomojamame žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti laikiną statinį, kurį, pasibaigus žemės nuomos terminui, ji turėtų nugriauti, nepažeidė nei įstatymų reikalavimų, nei ieškovės teisėtų lūkesčių. Be to, pasibaigus valstybinės žemės nuomos terminui į nuomojamą žemės sklypą gali būti atkurtos nuosavybės teisės pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą. NŽT ginčo sklype leidus statyti statinius (ne laikinus), skirtus žemės ūkio veiklai, būtų pažeisti teisės aktai, kadangi ieškovei būtų suteikta išimtinė teisė ginčo sklypą įsigyti nuosavybėn be aukciono.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovės ir NŽT, atstovaujamos Ukmergės skyriaus vedėjo, buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 47SŽN-(14.47.62), kuria NŽT 10 metų terminui išnuomojo ieškovei 0,7789 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą. NŽT direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. Pavedimu Ukmergės skyriaus vedėjui buvo pavesta iki 2016 m. sausio 13 d. pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties 4 punktą, numatant galimybę valstybinės žemės nuomininkei D. K. nuomojame žemės sklype statyti tik žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir aptariant sąlygas dėl pastatų bei įrenginių naudojimo pasibaigus žemės nuomos terminui. NŽT Ukmergės skyriaus vedėjas ginčijamu 2016 m. sausio 12 d. Įsakymu dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties D. K. pakeitimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre pakeitė valstybinės žemės sklypo 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Išnuomojamoje žemėje leidžiama statyti laikinus žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir įrenginius. Pasibaigus žemės nuomos terminui, statinius ir įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“; pavedė nustatyta tvarka pasirašyti su ieškove susitarimą dėl nuomos sutarties. 2016 m. sausio 22 d. Prieštaravimu ieškovė pasiūlė NŽT Ukmergės skyriui patikslinti 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p., numatant galimybę teisės aktų nustatyta tvarka žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti tik žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir aptarti sąlygas dėl pastatų ir įrenginių naudojimo pasibaigus žemės nuomos terminui.Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl leidimo valstybinės žemės sklypo nuomininkei statyti statinius, reikalingus žemės ūkio veiklai vykdyti, nuomojame valstybinės žemės sklype bei dėl statinių naudojimo sąlygų po nuomos sutarties pasibaigimo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama apeliantės bei atsakovės argumentus, susijusius su ieškinio pagrįstumu / nepagrįstumu, pirmiausia pažymi, kad valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė ir valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, jog žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Šiuo atveju apeliantė prašo jai leisti nuomojame žemės sklype statyti bet kokius statinius, reikalingus žemės ūkio veiklai vykdyti, tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, toks jos reikalavimas yra nepagrįstas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuomojamo žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Žemės naudojimo būdų turimo aprašo 4 p. nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 str. 3 d. yra numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos: statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemėje, norint statyti statinius, reikia rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 str. nustatyta imperatyvi norma, jog ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatai gali būti statomi tik nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nėra žemės sklypo savininkė, taip pat į tai, kad pagal Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, nuomojame žemės sklype nėra numatyta statinių statyba bei nėra galimybės keisti sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, leisdama apeliantei nuomojame sklype statyti laikiną statinį, kurį, pasibaigus žemės nuomos terminui, ji turėtų nugriauti, nepažeidė nei įstatymų, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Papildomai pažymėtina, kad 2014 m. lapkričio 19 d. nuomos sutartyje nėra numatyta galimybių ar sąlygų nuomojame sklype statyti statinius, todėl apeliantei negalėjo kilti jokių teisėtų lūkesčių dėl pastatų statymo. Juo labiau, kad atsakovė ginčijamu įsakymu sutiko pakeisti 2014 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punktą ir nuomojamoje žemėje leido statyti laikinus žemės ūkio veiklai reikalingus statinius ir įrenginius, tačiau įpareigojo pasibaigus žemės nuomos terminui, statinius ir įrenginius nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kaip minėta, apeliantė negali tikėtis, jog ji galės valstybei priklausančiame žemės sklype statyti ne laikino pobūdžio statinius, o pasibaigus nuomos terminui, jų neprivalės nugriauti, todėl nei ginčijamas įsakymas, nei reikalavimas nugriauti statinius po valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo nepažeidžia apeliantės teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ar teisinio saugumo principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jos reikalavimas pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p. yra kildinamas iš pačios atsakovės NŽT sprendimo, kuriuo, išnagrinėjus ieškovės skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, jos skundas patenkintas. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad kai byla teisme nagrinėjama iš esmės, teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas, nagrinėjant ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. CPK182 straipsnyje nenustatyta Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo prejudicinė, ar didesnė įrodomoji galia. Ginčų nagrinėjimas teisme vyksta pagal CPK nuostatas, o byloje pateikti įrodymai vertinami CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, darytina išvada, kad teismas nėra saistomas Nacionalinės žemės tarnybos išvadų, priimtų nagrinėjant ieškovės skundus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.Apeliantė taip pat nurodė, kad skundžiamo sprendimo motyvai iš esmės yra grindžiami faktinių aplinkybių dėstymu ir iš atsakovės NŽT procesinių dokumentų perrašytais argumentais. Nesutikdama su šiais argumentais teisėjų kolegija pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 str. 4 d., tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir bylą iš esmės išsprendė teisingai.Be to, pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (ieškovės) D. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėNeringa Švedienė