Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. balandžio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų narinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. (toliau – Institucija) 2024 m. balandžio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) M. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, buvo nubaustas 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad M. J. 2024 m. kovo 21 d. 19.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonių sąstatą sudarytą iš lengvojo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios maksimali masė yra 2220 kg ir priekabos „Tauras“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali masė 1300 kg, neturėdamas teisės vairuoti šio sąstato. Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Atkreipia dėmesį, jog dėl nusižengimo joks pavojus niekam nekilo, nebuvo padaryti jokie papildomi kelių eismo taisyklių pažeidimai, tokie kaip važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, pėsčiųjų nepraleidimas per perėją ar naudojimasis telefonu ar net važiavimas viršijant greitį ir kt., buvo sustabdytas pasirinktinai važiuojant gatvėje. Pažymi, jog specialioji teisė, teisė vairuoti transporto priemones, atimama pirmą kartą. Administracine tvarka baustas vieną kartą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pakeisti Institucijos nutarimą ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, arba skirti kuo trumpesniam terminui.

Institucijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad 2024 m. kovo 21 d. 19.50 val. M. J. vairavo transporto priemonių sąstatą sudaryta iš lengvojo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios maksimali masė yra 2220 kg ir priekabos „Tauras“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali masė 1300 kg, neturėdamas teisės vairuoti šio sąstato. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių. Kaip matyti iš vairuotojų registro, Pareiškėjui 2016 m. liepos 27 d. Lietuvoje buvo išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad asmuo turėjo teisę vairuoti AM, B, BĮ kategorijų transporto priemones. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliuose įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg. Automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“, kurio Pareiškėjas neturėjo.

Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 str. 3 d., nusižengimas pilnai įrodytas. Administracinė nuobauda ir poveikio priemonė buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Institucijos nuomone paskirta bauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė skunde nurodytais motyvais ir prašė skundą tenkinti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) M. J. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, buvo nubaustas 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad M. J. 2024 m. kovo 21 d. 19.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonių sąstatą sudarytą iš lengvojo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios maksimali masė yra 2220 kg ir priekabos „Tauras“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali masė 1300 kg, neturėdamas teisės vairuoti šio sąstato. Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Pareiškėjas neginčija kaltės dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, kaip matyti, prašo pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013). Aptariamos normos taikymas siejamas ne tik su teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimu, bet ir su išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatymu. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomos veikos mažareikšmiškumas, nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-942/2016).

Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta bauda nuo 300 iki 450 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Vienas iš pareiškėjo skundo argumentų, kuriuo vadovaujantis yra prašoma švelninti jo teisinę padėtį, yra tai, kad nusižengimas padarytas nesant tyčios, t. y. nežinant, kad nežinodamas ir pakankamai neįvertinęs, kad junginio bendra didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3500 kg, ir kad tam reikalinga BE kategorija, vairavo transporto priemonių junginį. Vertinant šį pareiškėjo skundo argumentą nagrinėjimo klausimo kontekste, atsižvelgtina į tai, kad M. J. buvo nuoširdus viso proceso metu, paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, pripažino kaltę padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi.

Vertinant M. J. asmenybę nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog M. J. baustas tik vieną kartą, nenustatyta, jog asmuo būtų teistas. Ši aplinkybė rodo, kad asmuo laikosi įstatymų, teisės aktų reikalavimų, jis nėra sistemingas teisės pažeidėjas, o vien dėl skundžiamu nutarimu inkriminuoto nusižengimo negali būti laikoma, jog jis turi antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, nustatytą pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad net ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės.

Teismas vertina, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant M. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Manytina, kad paskirta bauda leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukels nepatogumų, atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo, tačiau nesuvaržys jo teisių labiau nei būtina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. J. skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, M. J. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo neskirti.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.