- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-586-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-169-1030/2020 pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuomojamo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. L. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamą 33,78 kv. m. bendrojo ploto butą su bendro naudojimo patalpa, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo butas), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra Ginčo buto, kuris nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, nuomininkas. Šiuo metu tarp šalių yra sudaryta ir galioja 2009 m. spalio 2 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Ieškovas 1996 m. gavo orderį Ginčo buto privatizavimui, jame yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1997 m. vasario 17 d., šiame bute gyveno ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui (toliau – BPĮ). Ieškovas, būdamas Ginčo buto nuomininku, nutarė jį privatizuoti savo vardu, pradėjo rinkti reikiamus dokumentus, juos surinkęs paruošė prašymą ir kartu su dokumentais pateikė Ginčo butą eksploatavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Klaipėdos bendrabutis“. Atsakymo į prašymą ieškovas negavo, todėl galvojo, kad Ginčo buto privatizavimo klausimas sprendžiamas. UAB „Klaipėdos bendrabutis“ darbuotoja nurodė, kad atsakymą į prašymą gauna tik savivaldybė. Prašymas su kitais dokumentais buvo priimti ir užregistruoti, o ieškovui buvo pasakyta, kad su juo bus susisiekta dėl tolimesnių Ginčo buto privatizavimo veiksmų. Ieškovo manymu, privatizavimo procedūros iš tikrųjų buvo vykdomos. Ilgą laiką negavęs jokios informacijos, ieškovas pats kreipėsi į institucijas, kuriose jam buvo nurodyta, kad atsakymas iš komisijos vis dar negautas, o kai jau bus galima išsipirkti butą, jam bus pranešta. Ieškovas pažymėjo, kad jam dažnai tekdavo vykti į užsienį, todėl galbūt jo nepasiekdavo visi pranešimai. Nesulaukęs pranešimų ieškovas sužinojo, kad BPĮ neteko galios. Ieškovui buvo paaiškinta, kad numatyta priimti įstatymą, pagal kurį bus galima baigti privatizavimo procedūras, apie tai ieškovas bus papildomai informuotas, bus sudaryta Ginčo buto apskaitos byla, kuri įrodys teisę privatizuoti butą, nes tai nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Tačiau jokių pranešimų apie buto privatizavimo procedūrų baigimą ieškovas negavo, neturėjo jokios informacijos apie galimybę pratęsti ir užbaigti privatizavimo procedūras. Ieškinyje taip pat teigiama, kad ieškinio senatis skaičiuotina nuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 3 d. pateikto atsakymo, iš kurio jis sužinojo, kad jo teisės pažeistos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti suėjus senaties terminui arba kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas savo ieškinyje pažymėjo, jog jam buvo žinoma, kad sprendimą priima atsakovė, todėl nesuprantama, kodėl buvo tiek delsiama. Ieškovo 2018 m. birželio 6 d. prašyme Nr. RS-2021 dėl ginčo buto privatizacijos nurodomos kitos neprivatizavimo priežastys nei ieškinyje, t. y. tariamai nespėta privatizuoti, o ne nesulaukta atsakymo per 22 metus. Ieškovas, nustojus galioti BPĮ, ne tik nesiėmė savo tariamai pažeistų teisių gynimo, bet ir sudarė būstų nuomos sutartis, o vėliau nuosekliai pasirašinėdavo būsto nuomos perskaičiavimo aktus. Tai suponuoja mintį ne tik apie savo tariamai pažeistų teisių žinojimą, bet ir aiškų privatizacijos procedūrų vengimą. Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog per įstatyme nustatytą terminą išreiškė savo valią privatizuoti būstą, nepateikė įrodymų, jog yra tinkamas privatizavimo proceso subjektas, taip pat nėra įrodymų, jog negalėjo atlikti buto privatizavimo procedūrų dėl savivaldybės ar kitų institucijų veiksmų, todėl turi būti pritaikytas ieškinio senaties terminas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-282-686/2017 suformuotą praktiką šios kategorijos bylose. BPĮ 9 straipsnyje įtvirtinta, kad, už privatizuojamą turtą buvo galima dalinai atsiskaityti ir investiciniais čekiais. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas, siekdamas privatizuoti Ginčo butą, investicinių čekių nepanaudojo kitoms reikmėms ir juos išsaugojo, o ne pavyzdžiui pardavė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo tada, kai ieškovas gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 3 d. atsakymą. Teismo vertinimu, ieškovui apie tai, kad jis nebegali realizuoti savo teisės privatizuoti Ginčo butą, tapo žinoma kur kas anksčiau. Nors ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jis 1997 m. įsiregistravęs Ginčo bute iš karto kreipėsi dėl jo privatizavimo, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas BPĮ galiojimo metu ir jame numatytais terminais apskritai būtų pradėjęs Ginčo buto privatizavimo procedūras. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2018 m. birželio 6 d. pateiktame prašyme dėl buto išpirkimo ieškovas nurodo, kad ginčo buto privatizuoti nespėjo, o ne kad jo prašymas privatizuoti butą buvo neišspręstas.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdyje davė paaiškinimus, jog po 1997 m, kai, ieškovo teigimu, jis kreipėsi dėl buto privatizavimo, ieškovas ne kartą žodžiu bendravo su butą administruojančio subjekto darbuotojais, po poros metų buvo žodžiu informuotas, kad jo dokumentai nepriimti nes praleistas įstatymo nustatytas terminas privatizavimui, 1999 ar 2000 m. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl Ginčo buto įsigijimo rinkos kaina, tačiau apskaičiuota kaina jo netenkino. Teismas konstatavo, kad šie teismo posėdyje ieškovo duoti paaiškinimai suponuoja, jog jis, dar tebegaliojant BPĮ ir nepasibaigus jame nustatytiems terminams kreiptis dėl buto privatizavimo, žinojo apie savo teisę privatizuoti ginčo butą ir vėliausiai 1999 m. suvokė, kad ši jo teisė yra išnykusi, pasibaigus BPĮ galiojimui nustatytiems terminams kreiptis dėl buto privatizavimo ir nustojus galioti šiam įstatymui. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti Ginčo butą ir atsakovės įpareigojimo sudaryti Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinio senaties terminas praleistas reikšmingai – apie 20 metų. Ieškovas teigia, kad atsakovė vilkino buto privatizavimą, tačiau ieškovas turėjo galimybę kreiptis į teismą ir teismine tvarka laiku siekti savo teisių gynimo. Toks ieškovo pasyvumas neatitinka atidumo ir rūpestingumo standartų, teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas praleistas, todėl nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti.
Šalies argumentai
7. Teismas sprendė, kad atsakovei pareiga vykdyti (baigti) ieškovo nuomojamo Ginčo buto privatizavimo procedūras galėjo atsirasti tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs atsakingai institucijai prašymą ir kitus būtinus dokumentus dėl Ginčo buto privatizavimo, laikydamasis BPĮ nustatytos tvarkos ir terminų. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas BPĮ nustatytais terminais (iki 1997 m. gruodžio 31 d.) apskritai būtų pradėjęs Ginčo buto privatizavimo procedūras. Ieškovo žodiniai kreipimaisi į institucijas negali būti laikomi tinkamu kreipimųsi BPĮ prasme. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2018 m. birželio 6 d. pateiktame prašyme dėl buto išpirkimo ieškovas nurodo, kad Ginčo buto privatizuoti nespėjo, o ne kad jo prašymas privatizuoti butą liko neišspręstas ar buvo atmestas. Taigi ieškovas neįrodė vienos iš teisės privatizuoti ginčo butą sąlygų – kad jis išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat nustatė, kad 1991 m. gruodžio 14 d., t. y. ieškovo gyvenimo su tėvais laikotarpiu, butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas ieškovo tėvo J. A. L. vardu. Atsižvelgdamas į tai, kad be ieškovo, kaip šeimos nario, susitarimo su tėvais minėto buto privatizavimas pagal BPĮ 5 straipsnio nuostatas nebuvo įmanomas, taip pat tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių, kad tokį susitarimą sudarė, kaip antai, paties susitarimo, o teismo posėdžio metu pripažino, kad tokį susitarimą galėjo pasirašyti, teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog ieškovas kitam šeimos nariui davė sutikimą privatizuoti būstą kito šeimos nario vardu, todėl pagal BPĮ 4 straipsnio 4 dalį prarado teisę pats privatizuoti kitą butą. Taigi ieškovas neįrodė dar vienos iš teisės privatizuoti Ginčo butą sąlygų – kad ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas G. L. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovas išreiškė savo valią dėl Ginčo buto privatizavimo dar 1996 m., kai kreipėsi su prašymu dėl Ginčo buto privatizavimo, pateikė visus reikiamus dokumentus ir, kiek pamena, buvo išduota Buto techninės apskaitos byla. Kadangi daugiau nurodymų iš privatizavimą vykdančios institucijos negavo, tikėjosi, kad buto privatizavimo procedūra baigta. Ieškovas neturi duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykdydama privatizavimo procedūrą, ieškovą būtų tinkamai informavusi apie Ginčo buto privatizavo procedūros eigą. Apie tai, kad ieškovo teisės pažeistos, ieškovas sužinojo tik iš 2018 m. liepos 3 d. gauto atsakymo iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Todėl ieškovas nepraleido senaties termino ginti savo pažeistas teises teisme.
9.2. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog BPĮ galiojimo metu ieškovas išreiškė valią privatizuoti iš atsakovės nuomojamą Ginčo butą ir atliko įstatyme numatytus veiksmus, jo kaltė dėl to, kad Ginčo buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta, nenustatyta, todėl ieškovui turi būti pripažintina teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, o atsakovė įpareigotina su ieškovu sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį.
9.3. Teismas neteisingai įvertino ieškovo teismo posėdyje paaiškinimą, kad 1997 m. įsiregistravęs Ginčo bute iš karto kreipėsi dėl jo privatizavimo, ir konstatavo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas BPĮ galiojimo metu ir jame numatytais terminais apskritai būtų pradėjęs ginčo buto privatizavimo procedūras. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2018 m. birželio 6 d. pateiktame prašyme dėl buto išpirkimo ieškovas nurodo, kad Ginčo buto privatizuoti nespėjo, kaip tik ir parodo ieškovo veiksmus, kad privatizavimo veiksmai buvo pradėti, tačiau liko nebaigti ne dėl ieškovo kaltės.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas atidžiai įvertino atsakovės pateiktus procesinius dokumentus, todėl nekartoja juose nurodytų motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis
13. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl ieškinio senaties (ne)taikymo bei ieškovo teisės privatizuoti Ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis.
Dėl ieškinio senaties termino
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgdamas į atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą, konstatavo, kad ieškovas praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti Ginčo butą ir atsakovės įpareigojimo sudaryti Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinio senaties terminas praleistas reikšmingai – apie 20 metų, toks ieškovo pasyvumas neatitinka atidumo ir rūpestingumo standartų, teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas praleistas, todėl nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti.
16. Ieškovas G. L. nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodamas, kad jis apie pažeistas teises sužinojo tik iš 2018 m. liepos 3 d. gauto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakymo, todėl ieškovas nepraleido senaties termino ginti savo pažeistas teises teisme. Teisėjų kolegija atmeta tokį ieškovo argumentą kaip nepagrįstą.
17. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017).
18. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto valdybos 1997 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 45 buvo nutarta leisti UAB „Klaipėdos bendrabutis“ apgyvendinti ieškovo G. L. keturių asmenų šeimą Ginčo bute (I t., e. b. l. 46). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ieškovas deklaravęs savo gyvenamąją vietą Ginčo bute nuo 1997 m. vasario 17 d. (I t., e. b. l. 15). Pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas G. L. paaiškino, kad po prisiregistravimo Ginčo bute pateikė prašymą dėl Ginčo buto privatizavimo, ilgai laukė atsakymo, kol po poros metų gavo atsakymą, kad dokumentai nebuvo priimti, nes praleistas terminas. Vėliau kelis kartus 1999-2000 metais kreipėsi į savivaldybę su prašymu leisti privatizuoti Ginčo butą pagal rinkos kaina, tačiau savivaldybės paprašyta kaina ieškovui netiko ir Ginčo buto neįsigijo (pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašas, 5-7 min.).
20. Ieškovas G. L. 2018 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl Ginčo buto išpirkimo, kuriuo prašė leisti jam išsipirkti Ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, kad „šio buto privatizuoti nespėjau fiziškai, kadangi jis man buvo skirtas keletą dienų prieš pasibaigiant tuometiniam terminam dėl lengvatinės privatizacijos“ (I t., e. b. l. 65). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. liepos 3 d. atsakymu dėl Ginčo buto pardavimo Nr. (31.1.)-RS2-626 išaiškino ieškovui, kad jo prašyme nurodytos priežastys nesuteikia jam teisės įsigyti Ginčo buto lengvatinėmis sąlygomis. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, gali būti parduodami savivaldybės būstai, laikantis nuostatos, kad jų pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri BPĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. T. y. nuomininkams, kuriems įstatyme nustatyta tvarka iki 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta privatizavimo komisija buvo leidusi privatizuoti nuomojamus būstus pagal BPĮ arba kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti nuomojamus būstus pagal BPĮ. Dokumentų, suteikiančių teisę privatizuoti (pirkti) Ginčo butą, ieškovas nepateikė (I t., e. b. l. 66).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei ieškovo duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, sprendžia, kad ieškovas apie atsisakymą leisti privatizuoti Ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis ir apie galbūt esantį jo teisių privatizuoti Ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis pažeidimą turėjo žinoti vėliausiai 1999 metais – kaip nurodė pats ieškovas pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 25 d. posėdžio metu, gavus atsakymą, kad dokumentai nebuvo priimti, nes praleistas terminas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina paties ieškovo parodymai, kad gavus atsisakymą leisti privatizuoti Ginčo butą jis 1999-2000 m. kelis kartus kreipėsi į savivaldybę su prašymu leisti privatizuoti Ginčo butą pagal rinkos kaina.
22. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Byloje nėra ir ieškovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų nustatytą ieškinio senaties termino pradžią 1999 metais.
23. Apsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad ieškinys pateiktas praleidus bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas praleistas reikšmingai, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovas nuo 1999 m. iki 2018 m. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekiant apginti savo galbūt pažeistas teises dėl Ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks ieškovo pasyvumas neatitinka atidumo ir rūpestingumo standartų, o nenustačius jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Konstatavus ieškovo ieškinio senaties termino pažeidimą, kurio atnaujinti nėra teisinio pagrindo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.