Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. D. 2025 m. birželio 27 d. apie 15²⁹ val. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF 0046 (patikros sertifikato Nr. 2266836) nustatyta 1,60 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji I. D. prisipažino kalta ir paaiškino, kad dalyvavo draugės gimtadienio šventėje. Išgėrė 2-3 taures vyno ir važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus (duomenys neskelbtini). Nesijautė neblaivi. Policijos pareigūnai ją sustabdė (duomenys neskelbtini) g. ir teigė, kad automobilis nėra apdraustas (privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu), taip pat patikrino neblaivumą. Ji vairavo tėčiui priklausantį automobilį. Gali būti, kad juo naudojasi nuo (2025 m.) balandžio pabaigos. Tėtis neminėjo, kad automobilis neapdraustas. Iš gėdos slėpė nuo savo tėčio, kad neturi (atimta) teisės vairuoti transporto priemones. Kai pirmą kartą ją sustabdė (vairuojančią neblaivią), neteko teisės vairuoti pusę metų ir turėjo įsirengti alkobloką, tačiau neįsirengė. Kai (vairuojančią neblaivią) sustabdė antrą kartą, jau tos teisės neturėjo. Priešpaskutinį kartą ją sustabdė neblaivią už vairo (2025 m.) vasarį. Sumokėjo baudas už vairavimą neblaiviai. Nors neturėjo teisės vairuoti, vis tiek vairavo dėl patogumo ir lengvabūdiškumo. Mano, kad neturi priklausomybės alkoholiui, tačiau jei reikia eiti pas psichologus ar psichiatrus, gali nueiti. Prašo skirti baudą, ją galėtų sumokėti dalimis. Taip pat sutinka sumokėti automobilio vertę – 3 205 €.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą (šiuo atveju pranešimą apie bylos nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka), kaltinamoji prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamoji ar jos gynėja nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 28 d. ir 2025 m. liepos 3 d. įtariamąja apklausta I. D. pripažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad privatus fizinis asmuo 2025 m. birželio 27 d. 15³³ val. pranešė, jog sustabdyto automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai I. D. pirmu pūtimu nustatyta 1,71 promilių, antru – 1,60 promilių.

Neblaivumo nustatymo 2025 m. birželio 27 d. akte nurodyta, kad kaltinamajai 2025 m. birželio 27 d. 15²⁹ val. nustatyta 1,71 promilių, 15⁴⁹ val. – 1,60 promilių. Ji sutiko su patikros rezultatais.

Apžiūros 2025 m. birželio 27 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistas M. K. 2025 m. birželio 27 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo Roik:0125000365232“.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2025 m. liepos 1 d. protokole sakoma, kad S. D. pateikė automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 1 d. apklaustas liudytojas ir transporto priemonės savininkas S. D..

Teisiamajame teismo posėdyje transporto priemonės savininkas S. D. prašė nekonfiskuoti jo automobilio.

Įvertinęs išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos būtinųjų objektyviosios pusės požymių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamosios veiksmai, vairavus automobilį esant neblaiviai, teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir yra įrodyti visiškai; abejoti jos kalte nėra pagrindo.

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali, ji gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suprato, kad vairuoja neblaivus, bei norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamoji yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki šiol dirba pas (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji 2021 m. gruodžio 17 d. bausta administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai (nustatyta 0,76 promilių): skirta 800 € bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesius nuo 2021 m. gruodžio 4 d. iki 2022 m. birželio 3 d. ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. 2022 m. gegužės 16 d. (kai buvo atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones) pakartotinai vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (nustatyta 0,94 promilių). Skirta 1 000 € bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesius nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2025 m. birželio 19 d. ir automobilio konfiskavimas. 2025 m. vasario 4 d. . (kai buvo atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones) pakartotinai vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (nustatyta 0,47 promilių), automobilis be valstybinės techninės apžiūros. Skirta 1 300 € bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 50 mėnesių (arba 4 m. 2 mėn.) nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2029 m. gegužės 17 d. ir automobilio konfiskavimas. Baudas sumokėjo. Nuobaudos tebegalioja. Neteista. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes (ypač neblaivumo lygį), biografinius duomenis apie kaltinamąją (dirba), nustatęs vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį parinkdamas artimą minimaliam (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bauda mažinama trečdaliu.

Kaltinamoji nuo 2025 m. birželio 27 d. 15⁴⁹ val. iki 2025 m. birželio 28 d. 11¹⁰ val. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:6 įskaičiuojamas į dalį baudos, ją prilyginant 6 MGL.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jos neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai ar gyvybei, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Terminas parenkamas didesnis už vidurkį, įvertinus vietovę, kur padarytas nusikaltimas (urbanizuota zona), laiką ir eismo intensyvumą (penktadienio popietę eismas intensyvus), kaltinamosios nuvažiuotą atstumą (2 km) ir promilių kiekį (įpūtė 1,60 promilių). Specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas paprastai skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo – skyrimo, šiuo atveju tai būtų 2025 m. birželio 28 d. Bet kadangi iki įvykio kaltinamoji jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo – skyrimas yra perteklinis. Baudžiamojoje byloje specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas ne nuo minėtos kardomosios priemonės skyrimo, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nes kaltinamoji įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones – vadinasi, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra ir ko sustabdyti.

Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Teisėjų kolegijos nuomone, automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. O tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).??? Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023).

Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamoji padarė vairuodama automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Regitra“ duomenimis, nuo 2021 m. gegužės 1 d. šio automobilio valdytoju ir savininku registruotas S. D.. Anot transporto priemonės savininko S. D., automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš 2-3 mėnesius iki įvykio paskolino savo dukrai I. D., nes pastarosios automobilis sugedo. Nežinojo, kad jo dukra prarado teisę vairuoti transporto priemones.

Priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą yra įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Iš VšĮ „Emprekis“ parengtos automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio vertė su PVM 2025 m. birželį lygi 3 205 €. Teismas nenustatė priežasčių, kurios sudarytų pagrindą priteisti (konfiskuoti) dalį automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

Kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas, iš jos į valstybės biudžetą priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 205 €.

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Lietuvos probacijos tarnyba tikrina, ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys laidavimo metu nepadarė naujų administracinių nusižengimų, nusikalstamų veikų, pvz., nėra bausti administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės, kai ši teisė atimta (Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 3-4 d.).

Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis; vėliau panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. liepos 4 d. pažyma prašė priteisti iš kaltinamosios 125 € išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Teisme kaltinamąją gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirta gynėja advokatė Z. Kastėnienė. Nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjos dalyvavimas būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš kaltinamosios nepriteisiamas (BPK 106 str. 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamera įvykio vietoje darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegta voke prie galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla;

2) automobilis „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomi aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie galinio viršelio, kurie priklauso S. D., grąžinami jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL (2 550 €) baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 51 MGL (2 550 €) baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 34 MGL (1 700 €) baudos.

Į atliktos (sumokėtos) baudos dalį santykiu 1:6 įskaityti I. D. laikino sulaikymo laiką (1 parą) ir laikyti, kad ji sumokėjo 6 MGL (300 €).

Likusi mokėti baudos dalis lygi 28 MGL (1 400 €).

Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti I. D. sumokėti 28 MGL (1 400 €) baudą per 14 mėnesių, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės biudžeto vardu atidarytos surenkamosios sąskaitos yra šios:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas CBVILT2X LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB „Artea“ bankas CBSBLT26 LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“ AB HABALT22 LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą (mokėjimo pavedimą, kvitą), reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Išaiškinti I. D., kad jeigu ji nustatytu laiku nesumokės baudos (jos dalies), baudos (jos dalies) išieškojimas bus perduotas antstoliui. Vykstant priverstiniam išieškojimui, papildomai tektų atlyginti ir vykdymo išlaidas. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti I. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti I. D., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti I. D. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti iš I. D. į valstybės biudžetą) automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą, t. y. 3 205 € (tris tūkstančius du šimtus penkis eurus).

I. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.

Nepriteisti iš I. D. valstybei 125 € išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamera įvykio vietoje darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke prie galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla;

2) automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie galinio viršelio, kurie priklauso S. D., grąžinti jam ir palikti jo neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Transporto priemonės savininkas S. D. prieš tai minėta tvarka ir terminais turi teisę skųsti tik tą nuosprendžio dalį, kuri susijusi su transporto priemone (BPK 312 str. 4 d.).