Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M., D. K.-Gavinčiuk, R. R., J. M., V. J., V. Z. (V. Z.) N. J. (N. J.), L. V. Š., V. J., O. V., M. G. (M. G.), S. B., E. R., J. K., D. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. I. ieškinį dėl namo gyventojų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, pareikštą atsakovams D. K. - Gavinčiuk, R. R., J. R. H., J. M., V. J., V. T. (V. T.), V. Z., N. J., V. K., L. V. Š., G. S., V. J., O. V., M. G., S. B., E. R., J. K., M. M., Ž. F., M. R., D. K., V. M., tretieji asmenys A. R., UAB ,,Fixum“, V. B., UAB ,,Naujamiesčio būstas“, R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. I. prašė pripažinti negaliojančiais 2014-09-09 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimo protokolu priimtus nutarimus dėl įgaliotinės G. I. atšaukimo bei naujos įgaliotinės D. K.-Gavinčiuk paskyrimo ir UAB ,,Naujamiesčio būstas“ paskyrimo daugiabučio namo administratoriumi bei sudarymo su šia įmone paslaugų teikimo sutarties bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-10 butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, kuria neterminuotai įgaliojo A. R. ir ieškovę atstovauti savininkų interesams ir veikti butų savininkų vardu. 2014-09-09 grupė namo gyventojų surengė visuotinį namo gyventojų susirinkimą (toliau – Susirinkimas) ir nutarė atšaukti namo įgaliotinę bei paskirti naują įgaliotinę atsakovę D. K.-G., taip pat nutarta namo administratoriumi paskirti UAB ,,Naujamiesčio būstas“. Ieškovė, nežinodama, jog buvo sušauktas Susirinkimas, 2014-09-29 su trečiuoju asmeniu UAB ,,Fixum“ pasirašė namo administravimo ir priežiūros sutartį. Apie Susirinkimą dalis namo gyventojų nebuvo informuota, susirinkimo sušaukimas neatitiko aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimų. Apie Susirinkimą nebuvo pranešta laiptinėse ir kitose gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose ar įdedant pranešimus butų savininkams į pašto dėžutes. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu namo įgaliotiniais paskirti A. R. ir G. I. nebuvo atšaukti. Tarp Susirinkimo protokolą pasirašiusių asmenų ne visi yra butų savininkai, pavyzdžiui, butų Nr. 9, Nr. 12, Nr. 17, Nr. 22. Kadangi Susirinkime iš dalyvavusių 22 asmenų 4 nebuvo butų savininkai, tai Susirinkime nedalyvavo ½ dalis butų savininkų ir nebuvo kvorumo. Pažymėjo, kad su UAB „Fixum“ pasirašyta sutartis yra palankesnė nei sutartis su UAB „Naujamiesčio būstas“.

Atsakovė D. K.-G. prašė ieškinį atmesti. Teigė, jog ieškovė klaidingai nurodo, jog jai nebuvo žinoma apie Susirinkimą, kadangi jame dalyvavo ir reiškė nuomonę dėl namo administratoriaus paskyrimo. Ieškovė niekada neatstovavo visiems namo gyventojams, Jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, jog iškovė atstovauja namo 2 laiptinei, kurioje yra 20 butų. Ieškovė negalėjo visų namo gyventojų vardu sudaryti sutarties. Apie Susirinkimą abiejose namo laiptinėse buvo iškabinti skelbimai.

Trečiasis asmuo UAB ,,Fixum“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog 2014-09-29 sudarė administravimo ir priežiūros sutartį su ieškove, veikiančia Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Susirinkimo protokolo 1 punkte nenurodyta, kiek dalyvių balsavo už tai, kad būtų atšaukta įgaliotinė ir paskirta nauja, balsavimo rezultatų skiltyje gyventojai pasirašė tik už nutarimą dėl UAB ,,Naujamiesčio būstas“ paskyrimo administratoriumi.

Trečiasis asmuo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014-09-29 atsakovė, vykdydama daugumos namo gyventojų valią ir trečiasis asmuo pasirašė namo administravimo, eksploatavimo ir kitų komunalinių paslaugų teikimo sutartį. Daugiau kaip pusė namo butų savininkų pritarė naujos įgaliotinės paskyrimui bei naujo administratoriaus paskyrimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino negaliojančiais 2014-09-09 namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyventojų susirinkimo protokolu priimtą nutarimą atšaukti įgaliotinę G. I. bei paskirti naują įgaliotinę D. K.-G. bei nutarimą daugiabučio namo administratoriumi paskirti UAB ,,Naujamiesčio būstas“ ir sudaryti su juo paslaugų teikimo sutartį. Teismas nustatė, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai 2012-02-10 pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė įgyvendinti namo butų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra, tvarkymu. Sutarties 2.1.9 punktu numatyta, kad kiekvienos laiptinės savininkai išrenka jiems atstovaujantį asmenį ir jam surašo įgaliojimą paprasta rašytine tvarka. Antros laiptinės butų savininkai ieškovę išrinko laiptinės įgaliotine. Iš 2012-02-10 sutarties įregistravimo VĮ Registrų centre datos – 2012-02-15, kuri paminėta įgaliojime, galima spręsti, kad įgaliojimas parašytas po 2012-02-15, todėl įgaliojimo ieškovei terminas baigėsi 2013-02-15 (CK 2.142 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovei D. K.-G. pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad šaukiant, informuojant gyventojus ir vykstant susirinkimui, kurio nutarimus ginčija ieškovė, buvo laikytasi Apraše nurodytos tvarkos, tačiau įrodymų nepateikta. Pareiga įrodyti Susirinkimo sušaukimo ir jo metu priimtų nutarimų teisėtumą tenka atsakovams. Atsakovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžiami atsikirtimai į ieškovės reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, jog Susirinkimo protokole nėra duomenų, kiek dalyvių balsavo už nutarimą pirmu darbotvarkės klausimu, tad neįrodyta, jog šis nutarimas priimtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai V. M., D. K.-G., R. R., J. M., V. J., V. Z., N. J., L. V. Š., V. J., O. V., M. G., S. B., E. R., J. K., D. K. ir V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisiant iš ieškovės atsakovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai teigė, kad Jungtinės veiklos sutartis šalims turi įstatymo galią. Ieškovė ignoravo daugumos savininkų valią dėl namo administratoriaus ir vienašališkai pasirašė namo administravimo sutartį su UAB „Fixum“. Konkuruojant Jungtinės veiklos sutarčiai ir Aprašui, turi galioti Jungtinės veiklos sutartis. Namo bendrasavininkiai 27 balsais iš 40 pakartotinai pritarė Susirinkimo protokolui. Šio susirinkimo ieškovė neskundė. Ieškovės pateikta sąskaita neatitinka Lietuvos Advokatų tarybos 2005-05-05 patvirtintos formos ir nėra įrodymų, jog sąskaita apmokėta. Teismas padarė procesinį pažeidimą, kuris sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą, kadangi neleido atsakovams pateikti priešieškinio.

Ieškovė G. I. prašo palikti sprendimą nepakeistą ir priteisti 261 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jungtinės veiklos sutartyje nėra sutarta nei dėl savininkų susirinkimų sušaukimo tvarkos, nei darbotvarkės ir sprendimų skelbimo tvarkos, todėl šaukiant namo ir butų savininkų susirinkimą, turi būti laikomasi Apraše nustatytos tvarkos. Atsakovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžiami atsikirtimai į ieškovės reikalavimus. Pažymi, kad pagal į bylą pateiktą VĮ Registrų centro butų (patalpų) sąrašą, šiame name yra 40 butų. Sąraše įvardinti butų savininkai ir bendrasavininkai. Iš 22 asmenų, pasirašiusių 2014-09-09 vykusio susirinkimo protokolą Nr. 01/2014, 6 asmenys nėra namo butų savininkai ar jų įgaliotiniai. Tam, kad įvyktų susirinkimas, turi būti ir kvorumas, t.y. turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 21 balsą turintys asmenys. Kvorumo nebuvo, todėl Susirinkimas neįvyko, o sprendimai laikytini nepriimtais. Ieškovė teismui pateikė sąskaitos už advokato padėjėjo pagalbą apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atsakovai savo procesinėmis teisėmis galėjo naudotis įstatymo nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

Trečiasis asmuo UAB „Fixum“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad prieštaravimo tarp Jungtinės veiklos sutarties sąlygų ir Aprašo nuostatų nėra. Jungtinės veiklos sutartis nereguliuoja susirinkimų šaukimo tvarkos. Apeliantai neginčija, kad apie Susirinkimą nebuvo pranešta.

Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad Susirinkimo sprendimai atspindi tikrąją namo savininkų valią. Tai patvirtina atsakovų pateiktas 2015-02-20 balsavimo raštu protokolas Nr. 1. Procedūriniai pažeidimai nereikšmingi. Formalus teisės taikymas, neįsigilinant į tikrąją bylos esmę – nustatyti tikrąją namo butų ir kitų patalpų savininkų valią, lėmė netinkamą bylos išsprendimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Ginčas kilo dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo ir susirinkimo kvorumo buvimo bei priimtų nutarimų teisėtumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai, įgyvendindami CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę 2012-02-10 pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė patys įgyvendinti namo butų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra, tvarkymu (t. 1, b. l. 7-9). Jungtinės veiklos sutartis yra sudaryta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymui kaip alternatyva butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar sutarčiai su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 5 dalimi jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo turi teisę šaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus. CK 4.85 straipsnio 4 dalis nurodo, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar kitos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimą ir jo darbotvarkę. Tai įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus susirinkimus šaukti vadovaujantis Aprašo normomis. Apeliaciniame skunde atsakovai nesutinka su tuo, kad teismo sprendimas paremtas Aprašo normomis, ir laiko, kad susirinkimai turi būti šaukiami vadovaujantis Jungtinės veiklos sutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, Jungtinės veiklos sutartis iš viso nenustato susirinkimų šaukimo tvarkos, todėl tarp Jungtinės veiklos sutarties ir Aprašo normų nėra jokios konkurencijos. Jungtinės veiklos sutarties 2.1.1 punkte numatyta, kad namo butų savininkai, nurodyti V dalyje, šaukia namo butų savininkų (bendrasavininkų) susirinkimą, o 2.1.10 punkte išdėstyta namo butų savininkų balsavimo raštu tvarka. Kaip matyti iš minėtos sutarties turinio, namo butų savininkų (bendrasavininkų) susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarka nereglamentuota. Dėl šių aplinkybių, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar Susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant teisės normų, pagrįstai taikė Aprašą, kurio nuostatų, remiantis CK 4.85 straipsnio 4 dalimi, privalo laikytis visi daugiabučių namų butų ir patalpų savininkai. Minėtos Civilinio kodekso nustatytos taisyklės nukreipia į Aprašo taikymą, todėl taip pat jokios konkurencijos Jungtinės veiklos sutarčiai nesudaro. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, jog konkuruojant Jungtinės veikslo sutarčiai ir Aprašui, turi būti vadovaujamasi Jungtinės veiklos sutartimi, atmeta.

Pirmosios instancijos teismas detaliai išdėstė Aprašo 3 ir 4 punktų nuostatas ir sprendime konstatavo, jog atsakovai neįrodė, kad buvo laikytasi Apraše įtvirtintos susirinkimo sušaukimo ir pranešimo apie jį butų savininkams tvarkos. Šios teismo nustatytos aplinkybės atsakovai apeliaciniu skundu neginčija. Nors atsakovė D. K.-Gavinčiuk atsiliepime į ieškinį teigė, jog ieškovei G. I. buvo žinoma apie Susirinkimą, o taip pat, kad pranešimai buvo iškabinti laiptinėse, tačiau į bylą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nutartį, kuria teismas pasiūlė atsakovei pateikti papildomus įrodymus dėl Susirinkimo sušaukimo ir priimtų sprendimų paskelbimo atitikimo Aprašo reikalavimams, nebuvo pateikti įrodymai, kad pagal Aprašo 3 punktą buvo parengtas ir laikantis Aprašo 4 punkto nuostatų butų ir kitų patalpų savininkams pateiktas pranešimas apie Susirinkimą. Atsakovams nepateikus įrodymų po to, kai jiems teismo nutartimi tai buvo pasiūlyta padaryti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai faktą dėl Susirinkimo sušaukimo tvarkos laikymosi pripažino nenustatytu, o atsakovų atsikirtimą - neįrodytu remiantis CPK 178 straipsniu. Apeliaciniame skunde atsakovai papildomų argumentų nepateikia, o skundu prašo atsižvelgti tik į tai, kad Susirinkimo sušaukimo reikalavimų nesilaikymas yra formalus pažeidimas, o Susirinkimo nutarimų turinys atitinka butų ir patalpų savininkų valią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiami Susirinkimo nutarimai pakeisti namo įgaliotinę ir namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirti UAB „Naujamiesčio būstas“ yra svarbūs visiems daugiabučio namo butų savininkams klausimai, todėl dėl jų pasisakyti turėjo teisę visi namo gyventojai. Tai, kad turintys teisę dalyvauti Susirinkime asmenys nebuvo informuoti apie būsimą Susirinkimą, iš esmės pažeidė šių asmenų teisę dalyvauti Susirinkime ir spręsti dėl iškeltų klausimų.

Ieškovė G. I. ieškinyje bei atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad iš 22 asmenų, pasirašiusių Susirinkimo protokolą, kai kurie nėra butų savininkai ar jų įgaliotiniai. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 40 butų (t. 1, b. l. 89-92). Iš 22 Susirinkime dalyvavusių asmenų kai kurie asmenys nėra butų savininkai, nes VĮ Registrų centras pateiktame gyvenamojo namo savininkų sąraše savininkais nurodyti kiti asmenys. J. R. H., pasirašė už butą Nr. 22, tačiau šio buto savininku nurodyta J. D.; J. K. pasirašė už butą Nr. 12, tačiau šio buto savininku nurodyta J. V.; S. B. pasirašė už butą Nr. 17, tačiau šio buto savininkais nurodyti D. B. ir V. B.. Taip pat nėra pateikti duomenys, kokiu pagrindu už butą Nr. 20 pasirašė V. J. (buto savininkas J. J.), už butą Nr. 4 pasirašė O. V. (buto savininkas M. V.), už butą Nr. 31 pasirašė J. M. (buto savininkas S. M.). VĮ Registrų centras pateiktame gyvenamojo namo savininkų sąraše nurodyta, jog visų šių trijų butų savininkas yra tik vienas asmuo, apie buto turėjimą bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise duomenų nėra, įgaliojimų atstovauti savininkui taip pat nepateikta. Tam, kad įvyktų susirinkimas, turi būti patvirtinamas kvorumas. Byloje nagrinėjamu atveju turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 21 balsą turintys asmenys – butų savininkai. Nors ieškinyje aplinkybės dėl Susirinkimo kvorumo buvo nurodytos, tačiau jos liko neaptartos Vilniaus miesto pirmosios instancijos teismo sprendime. Peržiūrint pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinėje instancijoje Susirinkimo kvorumo aplinkybės, atsižvelgiant į apeliacinio proceso apribojimus dėl apeliacinio skundo ribų laikymosi bei apeliaciniu skundu besikreipiančio asmens padėties nebloginimo, vertintinos sąryšyje kartu su pranešimo apie Susirinkimo trūkumais bei pasekmėmis. Tai, kad butų savininkai nebuvo tinkamai informuoti apie Susirinkimą sąlygojo tai, jog už Susirinkimo nutarimus pasisakę asmenys nėra butų savininkai, o Susirinkimo nutarimų priėmimui nepakako butų savininkų balsų. Nors jau nuo ieškinio pateikimo teismui dienos buvo ginčijama Susirinkime dalyvavusių asmenų teisė balsuoti, tačiau teismui duomenys apie Susirinkime dalyvavusių anksčiau išvardintų asmenų ryšius su butų savininkais nepateikta, jų balsavimo teisės pagrindai nenurodyti. Tai patvirtina, jog išvardintų asmenų teisė balsuoti Susirinkime už butų savininkus nėra pagrįsta (CPK 178 straipsnis), todėl šie asmenys negalėjo būti skaičiuojami nustatant kvorumą. Tai, kad vėliau, jau po Susirinkimo, kai kurie asmenys patvirtino, jog jie sutinka su Susirinkimo priimtais nutarimais, teisinės reikšmės sprendžiant dėl Susirinkimo nutarimų galiojimo, neturi. Nagrinėjant civilines bylas dėl susirinkimų sprendimų, nėra aiškinamasi, ar susirinkimų priimti nutarimai būtų tinkami ir kitiems asmenims, jeigu pastarieji būtų dalyvavę susirinkime. Procesinių pažeidimų įtaka priimto sprendimo galiojimui vertintina atsižvelgiant į tai, ar dėl tokio procesinio pažeidimo galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog butų savininkai nebuvo tinkamai informuoti apie Susirinkimą, todėl negalėjo jame dalyvauti bei išreikšti savo pozicijos sprendžiamais klausimais. Dėl šio pažeidimo Susirinkime dalyvavo bei už nutarimus balsavo mažiau nei pusė butų savininkų. Toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas, nes iš esmės apribojo asmenų teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų. Jeigu butų savininkai manytų, jog jų interesus atitinka tokie sprendimai, kurie buvo nuginčyti šioje byloje, tai jie turi galimybę naujai sušaukti butų savininkų susirinkimą ir priimti naujus sprendimus.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantų argumentų, kad ieškovė administravimo sutartį su UAB „Fixum“ pasirašė nesilaikydama Jungtinės veiklos sutarties sąlygų, kadangi šis klausimas nėra šio ginčo dalykas. Šioje byloje priimti teismo sprendimai ieškovės sudarytos sutarties su UAB „Fixum“ nei patvirtina, nei paneigia.

Atsakovai apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas leisti atsakovams gintis nuo ieškinio priešieškiniu, padarė procesinį pažeidimą, sutrukdžiusį teisingai išspręsti bylą ir turėjo įtakos bylos baigčiai. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė D. K.-Gavinčiuk 2015-01-22 pateikė priešieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti pastatų administravimo sutartį, pasirašytą tarp UAB „Fixum“ ir G. I., negaliojančia, nes ją pasirašė asmuo neturintis teisės pasirašyti sutartis visų namo gyventojų vardu. Pirmosios instancijos teismas 2015-01-13 nutartimi atsisakė jį priimti, motyvuodamas, kad priešieškinys pateiktas jau po 2014-12-11 teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2015-01-15 pateikimo ir tai prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintam proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui, kadangi priėmus priešieškinį, būtų neįmanoma nagrinėti bylą 2015-01-15 teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks priešieškiniu reikštas reikalavimas gali būti nagrinėjamas atskirai, nevilkinant nagrinėjamos bylos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį. Pažymėtina, kad tai neužkirto kelio reikšti tinkamai parengto ieškinio bendra tvarka.

Atsakovai pažymi, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė netinkamai bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus – sąskaita neatitinka Lietuvos Advokatų tarybos 2005-05-05 patvirtintos formos ir nėra įrodymų, jog sąskaita apmokėta. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 486,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos patvirtintos apmokėjimo dokumentais, todėl atsakovų pretenzijos nepagrįstos. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė prašo priteisti 261 Eur. (t. 2, b. l. 133, 134). Šios išlaidos taip pat patvirtintos apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš apeliacinį skundą padavusių atsakovų lygiomis dalimis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. K.- G., asmens kodas 481050782, R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 16,31 Eur (šešiolika eurų ir trisdešimt vienas euro centas) iš kiekvieno atsakovo.