- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1009-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01504-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- V. S., E. S.
- Trečiasis asmuo
- L. M., A. P., E. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovams V. S. ir E. S. dėl skolos, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys - L. M., L. M., A. P., E. P. (E. P.), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė solidariai priteisti iš atsakovų V. S. ir E. S. 27 513,90 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-10-19 Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarės I. N. patvirtinta pirkimo pardavimo sutartimi atsakovai iš trečiųjų asmenų L. M. ir L. M. bendrojon jungtinėn nuosavybėn nusipirko: 37,67 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 503/1095 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini). 2012-12-21 Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarės I. N. patvirtinta pirkimo pardavimo sutartimi atsakovai iš trečiųjų asmenų E. P. ir A. M. bendrojon jungtinėn nuosavybėm nupirko: 38,68 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini); 895/1790 ūkinio pastato ir 592/1095 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad derėjosi su M., jie sutiko palaukti kol ji parduos savo 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Už turtą (duomenys neskelbtini), sumokėjo ieškovė, tačiau pirko savo žento ir dukters, su kuriais tuomet buvo labai geri santykiai vardu, nes su savo vyru nesutarė ir rengėsi nutraukti santuoką. Atsakovai netgi parašė jai testamentą, norėdami įrodyti, kad neketina jos apgauti. Ieškovė turėjo lėšų šiam turtui įsigyti, nes buvo pardavusi savo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė tarėsi dėl turto pirkimo, pardavėjams davė avansą, o po sutarčių sudarymo sumokėjo likusius pinigus. Pardavėjai parašė jai raštelius, kad iš jos gavo pinigus už parduodamus butus. Kadangi namo pardavėjus ji pažinojo, jie ja pasitikėjo, tai dar iki sandorių sudarymo ji jau pradėjo naudotis tuo turtu: gyveno name, naudojosi visu sutartimis įgytu turtu, elgėsi kaip šeimininkė – mokėjo mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo turtą, jį pagerino. Tačiau pablogėjus jos dukters ir žento santykiams (šiuo metu teisme vyksta jų santuokos nutraukimo byla), atsakovas E. S. pradėjo elgtis įžūliai - be jos leidimo įsikėlė į už jos pinigus įgytą namą, nemoka jokių mokesčių ir meluoja, jog tai ir už jo pinigus šis namas yra įgytas. Prašė, kad iš atsakovų būtų priteista pinigų suma, kurią ji sumokėjo už namą, kuris jai dabar nepriklauso.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą, taikyti ieškovei sankcijas už piktnaudžiavimą procesu. Paaiškino, kad jis turėjo pinigų-apie 100 000 Lt, kuriuos gavo iš draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2011 m. įvykus gaisrui jo namuose. Turtas (duomenys neskelbtini), nebuvo ir negalėjo būti brangus, nes ten buvo 2 kambariai, be patogumų-vandens, tualeto. Jis domėjosi tuo turtu, buvo nuvykęs jį apžiūrėti. Namas buvo 1940 metų statybos, reikalavo didelių investicijų. Tik vėliau buvo padarytas gręžinys, įrengtas tualetas, vonia. Nepripažįsta, kad tretieji asmenys gavo iš ieškovės 45 000 Lt ir 50000 Lt. Tais rašteliais negalima tikėti, nes jų su laiku atsirasdavo vis naujų, bet apie tai jau ankstesniuose teismuose buvo kalbėta. Jis tarėsi su notaru dėl sandorių sudarymo, o turtą įgijo V. S. vardu, nes žmona taip norėjo. Jis yra padavęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo su atsakove dėl jos neištikimybės. Prasidėjus skyrybų procesui teisme atsirado ir G. S. ieškiniai įvairiais pagrindais. Testamentą parašė G. S. dėl to, kad ji sumokėjo pinigus už namo pagerinimą, tai kaip garantija, jog ji gali gyventi šiuose namuose.
3. Atsakovė V. S. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad būtent jos motina ieškovė G. S. savo pinigais sumokėjo už namą ir visą kitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Jos motina nenorėjo, kad turtas būtų įregistruotas jos vardu, todėl susitarė su ja ir jos sutuoktiniu E. S., kad pas notarą pirkimo-pardavimo sutartį pasirašys atsakovė. Nors turtas įregistruotas atsakovės vardu, tačiau iš tikrųjų jis priklauso jos motinai. Norėdama įrodyti, kad motina gali jais (atsakovais) pasitikėti ji sugalvojo ir abu su E. S. parašė testamentus, kad po jų mirties šis turtas liks ieškovei. Būtent motina tarėsi su pardavėjais ir sumokėjo jiems sutartą kainą, ji tai matė, nes dalyvavo tuos pinigus sumokant. Kai prasidėjo jos nesutarimai su sutuoktiniu E. S., ji prašė grąžinti faktiškai motinai priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau E. S. nesutiko.
4. Trečiasis asmuo L. M. ieškinio tenkinimui neprieštaravo. Paaiškino, kad su juo 2012 m. dėl turto pardavimo tarėsi ieškovė. Nurodė, kad ieškovė davė jam užstatą, o pas notarą sumokėjo už notaro paslaugas. Pas notarą dalyvavo atsakovai ir G. S.. Jis neatkreipė dėmesio į buto pardavimo kainą nurodytą sutartyje, nes žodžiu sutarta kaina buvo 50 000 Lt, kuriuos jis ir gavo iš ieškovės. Dar prieš sumokant ieškovei visą sumą, gavus avansą, jis leido jai gyventi parduodamame būste, nes ja pasitikėjo, be to jai reikėjo laiko tam, kad parduotų savo butą (duomenys neskelbtini). Jis raštelius apie pinigų gavimą pasirašė du kartus, nes ieškovė sakė, jog pirmieji rašteliai prapuolė. Raštelius savo ranka parašė G. S., o jis tik pasirašė, kada tai buvo-neprisimena.
5. Trečiasis asmuo L. M. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, nes dėl turto pirkimo su jos sutuoktiniu L. M. tarėsi ieškovė G. S.. Jiems priklausantis turtas tikrai buvo vertas sumokėtų pinigų, nes buvo dar ir garažas, nauja pirtis. Už 10000 Lt nebūtų pardavę, nes kainavo žymiai brangiau. G. S. pažinojo, nes jos motina šalia gyveno, ja pasitikėjo. Susitarė per kokį pusmetį, nors parduoti neskubėjo, nes neseniai buvo naują pirtį pasistatę ir pan. Ieškovė dar nebuvo sumokėjusi visų pinigų, tačiau jai leido gyventi parduodamame bute. Ji matė kaip G. S. sumokėjo sutartą kainą už parduodamą butą. Vėliau -2015m., jis su savo vyru už parduotą turtą gautus pinigus, kurie dar liko neišleisti -apie 30 000 Lt, iškeitė į eurus.
6. Trečiasis asmuo A. M. paaiškino, kad su E. P. 2012 m. jau kartu negyveno, kai jis paprašė atvažiuoti ir pasirašyti dokumentus dėl buto pardavimo, ji taip ir padarė. Visus reikalus, susijusius su buto (duomenys neskelbtini) pardavimu, tvarkė jos buvęs vyras- ji tik pasirašė, sutarties teksto neskaitė. Ji žino, kad pardavė už 45 000 Lt. Iš vyro pinigų ji negavo, kažkiek tai jis davė vaikams. Ji žino, kad šią sumą E. P. sumokėjo ieškovė G. S..
7. Trečiasis asmuo E. P. savo atsiliepimuose į ieškinius ankstesnėse bylose nurodė, kad dėl jam priklausančios namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies jis tarėsi su G. S., tačiau forminant pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą dalyvavo ir V. S. su sutuoktiniu E. S.. Jis galvojo, kad jam priklausantį turtą pardavė G. S., iš kurios ir gavo sutartą 45 000 Lt sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą teismas nustatė, kad savo reikalavimą ieškovė įrodinėja trečiųjų asmenų pasirašytais rašteliais, kuriuose nurodytos jiems perduotos pinigų sumos, trečiųjų asmenų bei atsakovės V. S. paaiškinimais, kita byloje ir prie jos prijungtos bylos medžiaga bei aplinkybėmis, kurios įtakojo tokių sutarčių sudarymą. Pažymėjo, jog ieškovė G. S. šioje byloje nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kuriomis grindė ir kitus jos teismams teiktus ieškinius, t. y. kad pardavė savo butą (duomenys neskelbtini), už gautas lėšas ketino įsigyti gyvenamąjį namą, tarėsi su pardavėjais ir jiems sumokėjo pinigus, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyse pirkėja buvo nurodyta ne ji, bet jos dukra V. S., po sutarčių sudarymo ieškovė gyvena įsigytame name, naudojasi turtu, jį prižiūri ir moka mokesčius. Nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-24-405/2016 atmetė ieškovės pareikštą reikalavimą panaikinti sandorius visa apimtimi ir perkelti ieškovei pirkėjos teises bei pareigas, dėl proceso dalyvių liudijimų prieštaravimų vienas kitam bei kitais motyvais. Tas pačias aplinkybes ieškovė įrodinėja ir nagrinėjamojoje byloje, o tretieji asmenys L. M. ir L. M. teigia, kad neatsimena ką paaiškino anksčiau išnagrinėtoje byloje, negali paaiškinti, kodėl sutartį pasirašė, kurioje buvo nurodyta kita suma nei toji, dėl kurios buvo sutarta su ieškove, A. M. neskaitydama pirkimo-pardavimo sutarties ją pasirašė ir nežino visų aukščiau paminėto turto pardavimo aplinkybių, E. S. nepripažįsta ieškinio, teigdamas, kad jis turėjo, galėjo ir siekė įsigyti aukščiau minėtą būstą šeimos reikalams, kuris nebuvo brangus, nes pastatas-senas, be patogumų, reikalaujantis didelių investicijų. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ne teisinį ar faktinį ieškinio tapatumo pagrindą (kas buvo svarstoma nagrinėjant G. S. ieškinį dėl pardavimo sutarčių modifikavimo), o nuspręsti dėl teismų sprendimų įrodomosios reikšmės, t. y. nuspręsti dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-05-17 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-12 sprendimo prejudicialumo. Teismas, atsižvelgdamas į visetą byloje nustatytų aplinkybių, pripažino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-05-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2S-1881-553/2016 prejudicialumą šioje byloje, ir konstatavo, jog ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo negali būti patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliantė G. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai ištyrė bylos medžiagą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 buvo nustatyti faktai, esą turintys prejudicinę reikšmę ir esą paneigiantys apeliantės teiginį, kad pagal ginčo sutartis ji sumokėjo ginčo turto pardavėjams 50 000 Lt ir 45 000 Lt. Ši pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka tikrovės. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 nenurodė, kad yra nustatytas faktas, kad pagal ginčo sutartis ginčo turto pardavėjai iš apeliantės negavo 50 000 Lt ir 45 000 Lt, o tik konstatavo, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių pinigų gavimo faktą. Nagrinėjamoje byloje, tretieji asmenys Mincevičiai tvirtai patvirtino, kad iš apeliantės už parduodamą turtą gavo 50 000 Lt. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovų 2013-02-24 testamentų apeliantės naudai egzistavimo faktą.
10. Pažymi, kad atsakovo E. S. atsakymas, kodėl atsakovai nusprendė nupirkti ginčo namą, esą sutuoktiniai siekė įsigyti nebrangų turtą šeimos reikalams, nes pastatas buvo senas, be patogumų, reikalaujantis didelių investicijų, yra akivaizdžiai nenuoseklus, todėl vertintinas kaip vengimas pripažinti, jog namas buvo pirktas apeliantės poreikiams.
11. Dėl teismo pozicijos, kad atsakovės V. S. parodymai keitėsi laike ir yra nenuoseklūs, kad atsakovės parodymai galimai sąlygoti jos asmeniniais interesais, pažymi, kad ir atsakovo E. S. pozicija dėl mokėjimų už ginčo turtą taip pat yra įtakojama jo interesų santuokos nutraukimo byloje išvengti prievolės kompensuoti apeliantei ginčo namo įsigijimo išlaidas.
12. 2018-08-27 gautas apeliantės prašymas priimti raštelio, kurį pasirašė dėl apmokėjimo už perkamą namą L. M., originalą, nes jį apeliantė surado tik 2018 m. rugpjūčio mėn.
Atsiliepimas
13. Byloje dalyvaujantys asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Ieškovės prašymas priimti byloje naują įrodymą – 2012 m. pakvitavimo dėl 48000 Lt originalą atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja L. M., aplinkybes, kurio reikšmingas byloje ir nurodytas raštelyje, t.y. tai, kad L. M. pinigus už butą gavo iš G. S., tretysis asmuo nurodė duodamas paaiškinimus byloje kaip proceso dalyvis, todėl patvirtinimas šiuo rašteliu jo duotų parodymų byloje nėra nauju įrodymu, pripažintina, kad šis raštelio originalas būtų pertekliniu įrodymu byloje jau ištirtų aplinkybių, be to, šis įrodymas galėjo būti surastas ir pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl CPK 314 straipsnio pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį įrodymą.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįsta teismo sprendimo išvada, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, paneigiantis apeliantės teiginį, kad pagal ginčo sutartis ji sumokėjo ginčo turto pardavėjams 50 000 Lt ir 45 000 Lt. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendime padaryta išvada, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-05-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-12 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2S-1881-553/2016 nustatyti faktai reikšmingi abiejose bylose ir dėl šiuose procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų ieškinys šioje byloje negali būti tenkinamas. Tai, kad CPK 182 straipsnio 2 dalis numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo nustatyti, kokios aplinkybės, kurios yra nustatytos kitoje byloje priimtais sprendimais yra reikšmingos šiai bylai ir todėl jų šioje byloje neberiekia įrodinėti. Pripažintina, kad teismo sprendime, kurį skundžia ieškovė, nėra nurodyta, kokios aplinkybės, kurių nebereikia įrodinėti, buvo nustatytos kitoje byloje, ir tai leidžia vertinti ieškinį kaip atmestiną. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 priimtoje 2016 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodyta, jog, byloje negauta ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nors ieškovė teigia, kad už pagal ginčijamus sandorius įsigytą turtą sumokėjo ji ir sumokėjo didesnę sumą, negu nurodyta sutartyse, todėl šioje byloje teismas turėjo pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė jau anksčiau išnagrinėtoje byloje įrodinėjo faktą, jog už atsakovų įsigytą turtą sumokėjo ji, tačiau neįrodė šio fakto, todėl pripažintina, kad kitoje byloje , kurioje dalyvavo tos pačios šalys, buvo nustatyta aplinkybė, jog ne ieškovė yra sumokėjusi už atsakovų vardu įsigytą turtą. Būtent ši aplinkybė reikšminga ir nagrinėjamai bylai, todėl tai, kad ši aplinkybė buvo nustatyta kitoje byloje, yra pagrindu daryti tokią pačią išvadą ir šioje byloje, įvertinus, kad tai yra prejudiciniu faktu šiai bylai. Nors ši aplinkybė buvo nustatyta ne teismo sprendimu, o teismo nutartimi, tačiau, aiškinant CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ar prejudiciniais faktais yra tik tie faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu, ar ši sąvoka apima ir įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytus faktus, darytina išvada, kad įsiteisėjusi teismo nutartis sukelia analogiškas pasekmes proceso šalims, straipsnyje vartojama sąvoka „ teismo sprendimas“ yra bendresnė, nei „ teismo nutartis“, tačiau nutartimi taip pat gali būti nustatomi, kaip ir šiuo atveju, faktai, kurie buvo nagrinėjami byloje, todėl byloje nustatytos aplinkybės, tiek nutartimi, tiek sprendimu, sukelia teisines pasekmes byloje dalyvavusiems asmenims tuo, kad, baigus ginčą, nustatytų faktų nebereikia iš naujo įrodinėti. Be to, šiuo atveju dėl ginčo, išspręsto tarp šalių kitoje byloje buvo priimtas ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-12 sprendimas, kuriuo nors buvo panaikinta Švenčionių apylinkės teismo nutartis dalyje, tačiau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir išdėstė motyvus, kodėl pareikštas ieškinys nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas, todėl civilinėje byloje turėjo būti priimta ne nutartis, o sprendimas. Teismas padarė išvadą, kad vien formaliais motyvais teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti naikinamas, todėl apeliacinės instancijos teismas tik ištaisė teismo procesinę klaidą, nurodydamas, kad ieškinys atmestas, kad byla ne nutraukta, o joje priimamas teismo sprendimas. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus byloje, tuo pačiu patvirtino, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies išvados ir joje nustatytos aplinkybės padarytos tinkamai įvertinus įrodymus byloje, todėl tuo sutiko ir su teismo nustatyta aplinkybe, kad ieškovė neįrodė, jog ji apmokėjo už atsakovų vardu įsigyjamą namą.
16. Tai, kad ieškovė galėjo kažkokia dalimi prisidėti savo lėšomis prie perkamo namo, kadangi turtą įsigijo jos dukra atsakovė V. S. kartu su vyru E. S., kad ji galėjo perduoti pinigus pirkėjams, nereiškia, kad šie jos veiksmai gali būti vertinami kaip trečiojo asmens, įvykdžiusio prievolę už skolininką veiksmai ir ji įgijo teisę, kaip kreditorius į skolininką. Buvus tokį susitarimą tarp šalių, nebuvo nustatyta. Tokio fakto, jog atsakovai sutiko, kad ieškovė už juos įvykdytų prievolę, o jie, kaip skolininkai, būtų įsipareigoję grąžinti skolą ieškovei, įrodymas galėtų sukelti pasekmes atsakovams, tačiau darytina išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovai įsipareigojo grąžinti skolą ieškovei, sutiko, kad ji vykdo atsakovų, kaip pirkėjų pareigą pardavėjams. Pinigų perdavimo faktas patvirtina, kad pirkėjai sandorio sudarymo metu apmoka pagal sandorį, todėl skolininkui ( šiuo atveju atsakovui E. S. ) nesutinkant su ieškovės paaiškinimu, jog už jį pareigą apmokėti pagal pirkimo pardavimo sutartį įvykdė ieškovė, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, kaip kreditorė įgijo teisę į skolininkus CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tai, kad kitoje byloje tarp tų pačių šalių teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo E. S. paaiškinimus, šioje byloje jam nebereikėjo įrodinėti aplinkybės, kad už atsakovų įsigytą turtą sumokėjo ne ieškovė savo lėšomis. Nenustatyta pagrindų, numatytų CPK 329,330 straipsniuose teismo sprendimui panaikinti.
17. Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas paduodant apeliacinį skundą, jį išnagrinėjus, mokėtina už skundą žyminio mokesčio suma - 825,42 Eur priteistina iš ieškovės valstybei.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. S. 825,42 Eur žyminį mokestį valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.