Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei N. N. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovė N. N. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu neturi galimybių savarankiškai pasirūpinti savo dukra, kadangi neturi tam tinkamų sąlygų. Nurodė, kad dukra nenori bendrauti su ja ir ryšys su dukra yra nutrūkęs, tačiau su dukra norėtų bendrauti, jai buvo perdavusi dovanų gimtadienio proga. Išlaikymą dukrai teikia per antstolius.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Š. parodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, šiuo metu E. gyvena su ja ir gerai jaučiasi. E. yra supykusi ant mamos, todėl nenori su ja bendrauti. Išlaikymo pinigus gauna per antstolį. Sutinka būti vaiko rūpintoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos.

Atsakovei pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo motinos tuo pagrindu, kad atsakovė negyvena kartu su dukra E. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų. Kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė turi nepilnametę dukrą E. Š., gimusią (duomenys neskelbtini).

Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. Al-447 nuo 2021 m. birželio 29 d. vaikui E. Š. nustatyta laikinoji globa ir paskirta laikinoji globėja A. Š..

Pažymėtina, jog teismui sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą, turi būti atsižvelgta į vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis, CK 3.183 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaiko mama N. N. neturi galimybių šiuo metu pati pasirūpinti dukra E., negali jos kasdien prižiūrėti, nes neturi tam sąlygų ir yra silpnos sveikatos. Pati atsakovė sutinka, kad E. močiutė A. Š. šiuo metu geriausiai gali pasirūpinti jos dukra E. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, vaiko mama nebendrauja su dukra, teikia jai išlaikymą per antstolius. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad nepilnametė E. Š. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl mamos kaltų veiksmų, negyvena su mama, todėl šiuo atveju tikslinga taikyti vaiko atskyrimo nuo mamos apribojimo būdą, kuris gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvo atskirtas. Be to, šiuo atveju turi būti atsižvelgta į nepilnametės E., kuriai šiuo metu yra 12 metų, paaiškinimus. Kaip matyti iš E. paaiškinimų, E. paklausus apie mamą, ji teigė, kad nieko negali apie ją pasakyti, iš viso su mama nesusitinka ir nebendrauja.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovė šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą dukros priežiūrą, jos auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnametę E. Š. atskirti nuo motinos N. N. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras (CK 3.182 straipsnio 4).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo E. Š..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškovė prašo teismo E. Š. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti A. Š. šeimoje. Su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko ir atsakovė. Trečiasis asmuo A. Š. parodė, kad E. augina ir ja rūpinasi jau ilgą laiką. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės E. Š. gyvenamosios vietos nustatymas A. Š. šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo prieštarautų ar kenktų vaiko interesams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nepilnametės E. Š. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina trečiojo asmens A. Š. šeimoje (CK 3.183 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinio pateikimą į valstybės biudžetą turėjo būti sumokėta 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą atskirti vaiką nuo motinos ir su tuo susijusius reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtų būti išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės teismas įvertina tai, kad ieškovės ieškinio pagrindinis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, pareikštas vaiko interesais, atsakovės nepilnametė dukra atskiriama nuo motinos dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl motinos kaltų veiksmų. Įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės ir ne dėl jo nepagrįstos procesinės pozicijos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametį vaiką – E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vaiko E. Š. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje.

Inicijuoti bylos iškėlimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo E. Š..

Nepriteisti iš atsakovės N. N. valstybei 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.