- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-656-113-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00234-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. Ž., ir D
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-656-113/2012
2012 m. rugsėjo 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-28 nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas: už 2011-04-26 vagystę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; už 2011-04-27 vagystę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; už 2011-04-28 vagystę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta su neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.
Teismo nuosprendžiu taip pat nuspręsta konfiskuoti 80 Lt vertės D. Š. turtą, 80 Lt vertės D. P. turtą ir 80 Lt vertės A. Ž. turtą.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. Š. bei D. P., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š., D. P. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad įsibrovė į saugomą teritoriją ir iš ten pavogė svetimą turtą, t. y.:
D. Š. ir A. Ž. 2011 m. balandžio 26 d., apie 11 val., Šilutės m., Ramučių g. 4, veikdami bendrininkų grupe, iš AB „Šilutės girnos“ saugomos teritorijos pagrobė AB „Šilutės girnos“ priklausantį plieninį vamzdį, tuo padarydami AB „Šilutės girnos“ 381,26 litų turtinę žalą.
Be to, nuteistieji D. Š., D. P. ir A. Ž. 2011 m. balandžio 27 d., apie 11 val., Šilutės m., Ramučių g. 4, iš AB „Šilutės girnos“ saugomos teritorijos, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė AB „Šilutės girnos“ priklausančius 3 plieninius vamzdžius, tuo padarydami AB „Šilutės girnos“ bendrą 1143,78 litų turtinę žalą.
Be to, nuteistieji D. Š., D. P. ir A. Ž. 2011 m. balandžio 28 d., apie 10.30 val., Šilutės m., Ramučių g. 4, iš AB „Šilutės girnos“ saugomos teritorijos, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė AB „Šilutės girnos“ priklausančius 4 plieninius vamzdžius, tuo padarydami AB „Šilutės girnos“ bendrą 1525,04 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-28 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl per griežtos bausmės. Skiriant bausmes bei subendrintą galutinę bausmę, teismas viršijo BK 41 str., 54 str. 2 d. reikalavimus. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Apeliantas pažymi, kad teismas skirdamas galutinę bausmę rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga ir liudytojų parodymais, ne visai tinkamai įvertino kitus įrodymus ir aplinkybes. Nebuvo įvertinta jo asmenybė. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis nedalyvavo vagystės įvykdymo epizode 2011-04-26 Šilutėje, Ramučių g. 4, iš AB „Šilutės girnos“ saugomos teritorijos grupe su D. Š. ir D. P. vagiant metalinius vamzdžius. Net vagystės organizatorius D. Š. teisme tvirtino, jog tame epizode jis nedalyvavo, tačiau teismas tuo nepatikėjo. Dėl kitų įvykdytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi, teigia, kad tikrai pasitaisys ir ateityje nusikalstamų veikų daugiau nedarys. Nukentėjusiojo atstovo jis atsiprašė ir jo atsiprašymas buvo priimtas. Nusikalstama veika nukentėjusiajam žalos nepadarė, nes pavogti vamzdžiai buvo grąžinti, o civilinis ieškinys taip pat nepareikštas. Todėl teismas jį nuteisdamas laisvės atėmimo bausme, neįvertino jo padarytų veikų pavojingumo pobūdžio ir laipsnio.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė griežtą bausmę – laisvės atėmimą. Jis tikrai nori pasitaisyti, dorai gyventi ir dirbti, laisvėje būdamas jis bus naudingesnis. Griežta laisvės atėmimo bausmė gali sugadinti visą jo gyvenimą ir ateitį. Nors yra įrašytas Šilutės darbo biržos registre dėl įsidarbinimo, tačiau pats susirado ir savarankiškai įsidarbino individualioje A. K. įmonėje autošaltkalvio pareigose. Be to, jis prižiūri 89 metų močiutę M. Z., gim. 1926 m., kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Jo močiutė M. Z. yra ūkininkė. Ji turi 5 ha žemės. Jos žemė paversta pievomis, kadangi ji neįgali, tai jis šiose pievose ūkininkauja pagal pasirašytą 2011-07-02 prekių paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. Ž. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinių skundų dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-28 nuosprendžio D. Š. bei D. P. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal A. Ž. apeliacinį skundą.
Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl per griežtos bausmės. Nors iš apeliacinio skundo suformuluoto reikalavimo aišku, kad nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, jog apeliantas taip pat ginčija savo kaltę vagystės įvykdymo epizode 2011 m. balandžio 26 d. Jis teigia, kad šiame epizode nedalyvavo ir tą dieną nusikalstamos veikos nepadarė. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka, juos atmeta ir konstatuoja, kad remiantis bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog D. Š. ir A. Ž. 2011-04-26, apie 11 val., Šilutės m., Ramučių g. 4, veikdami bendrininkų grupe, iš AB „Šilutės girnos“ saugomos teritorijos pagrobė AB „Šilutės girnos“ priklausantį plieninį vamzdį.
Nuteistasis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-23 įtariamojo apklausos metu nurodė, kad jis tris atskiras dienas iš eilės AB „Šilutės girnos“ teritorijos pagrobė iš viso 8 metalinius vamzdžius. Pirmą dieną jis pagrobė vieną metalinį vamzdį (b. l. 135, t. 1). Tą patį jis patvirtino ir 2011-05-25 įtariamojo apklausos metu (b. l. 139–140, t. 1). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad nuteistasis 2011-06-20 anksčiau minėtus parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (b. l. 141–144, t. 1). Taip pat pažymėtina, kad kitas nuteistasis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-24 įtariamojo apklausos metu aiškiai nurodė, kad jis tris atskiras dienas iš eilės iš AB „Šilutės girnos“ teritorijos pagrobė iš viso 8 metalinius vamzdžius. Pirmą dieną jis pagrobė vieną metalinį vamzdį. Kartu su juo vagystę įvykdė A. Ž. ir toks apie 50 metų amžiaus vyras, vardu A. (b. l. 54–55, t. 1).
Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, nuteistųjų A. Ž. ir D. Š. teisme duotus parodymus, jog pirmą kartą vamzdį pavogė vienas D. Š., vertina kaip siekimą sušvelninti nuteistojo A. Ž. teisinę padėtį. Todėl laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog tiki ir vadovaujasi šių kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir nesivadovauja jų teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kadangi pastarieji prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tokios teismo išvados yra pagrįstos, paremtos byloje esančiais įrodymais, todėl abejoti apelianto kalte dėl dalyvavimo minėtame epizode nėra jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, taip pat konstatuoja, kad švelninti A. Ž. paskirtą subendrintą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas (iš saugomos teritorijos pavogus svetimą turtą), ar paskirti švelnesnės rūšies bausmę nėra pagrindo.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. Ž. (už 2011-04-26 vagystę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo; už 2011-04-27 vagystę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; už 2011-04-28 vagystę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo), tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe), todėl paskirtos bausmės atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus.
Nuteistasis A. Ž. padarė tris tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.).
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nuteistojo asmenybę (nuteistasis nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas – praeityje apeliantas teistas du kartus) (b. l. 147–158, t. 1) ir ją charakterizuojančius duomenis (Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad apeliantas nuolat daro grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, b. l. 159–165, t. 1) bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. Ž. prašoma skirti švelnesnė bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis (už visas nusikalstamas veikas) nuteistajam bus laisvės atėmimas. Be to, paskirtų bausmių dydžiai yra ženkliai mažesni nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Todėl darytina išvada, kad skirdamas bausmes apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmės ar paskirti nusikalstamų veikų sankcijose numatytas kitas švelnesnes bausmės rūšis.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas galutinę subendrintą bausmę, t. y. subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę su Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-11-16 paskirta ir neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, aiškiai nenurodė, ar prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, ar prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 str. 3 d.). Tačiau tai nedaro šios nuosprendžio dalies neteisinga ar nepagrįsta, kadangi iš esmės galutinės subendrintos bausmės dydis nustatytas tinkamai. Dėl išvardytų motyvų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-28 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.