- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- eATP-314-870/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00296-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- J. P.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimo, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, paskiriant jam 1 200 Eur baudą su transporto priemonės konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 25 d., apie 22.40 val., Kalvarijų g., Vilniuje, vairavo automobilį Volvo XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,54 promilių girtumas (įvertinus paklaidą), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, taip savo veiksmais padarydamas ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimą ir sumažinti baudą bei panaikinti nuobaudą – automobilio konfiskavimą. Nurodo, kad teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visetą, neproporcingai taikė įstatymo sankciją, kurios pagrindu skyrė nuobaudą – automobilio konfiskavimą. Pažymėjo, kad labai gailisi, pripažįsta, jog veika turi neigiamų pasekmių, sutinka sumokėti baudą, tačiau mano, jog būtų teisinga ir protinga, taip pat nuobaudos tikslai būtų pasiekti neskiriant automobilio konfiskavimo.
Apelianto nuomone, nėra teisinga garbaus amžiaus asmeniui, kenčiančiam nuo artrito, konfiskuoti automobilį, kuris yra vienintelė susisiekimo priemonė ir esant pablogėjusiai sveikatai – vienintelė pagalbos priemonė, nes senyvo amžiaus asmuo visada būna artimųjų apsupty, tačiau automobilio artimieji neturi. Pažymėjo, jog prieš dvejus metus patyrė insultą, jo padariniai yra progresuojantys, apeliantui vis sunkiau vaikščioti, taigi automobilis yra būtinas. Taip pat skunde pabrėžiama ir sunki J. P. finansinė padėtis. Dėl šios priežasties prašoma grąžinti automobilį, kuris bus parduodamas, siekiant ateityje nepritrūkti vaistų, susimokėti baudas. Nurodo, kad, konfiskavus automobilį, apeliantas negalėtų pirkti reikalingų vaistų, nepasirūpintų savimi po numatytos operacijos.
J. P. nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Skunde akcentuoja, jog Apeliantas yra 62 metų amžiaus, iki pensijos likusios tik kelios dienos, o tokio amžiaus sulaukusio asmens finansinė padėtis nėra pakankama, kad galėtų sau leisti sumokėti baudą ir netekti automobilio. Taigi sugrąžinus automobilį Apeliantui būtų ne tik pasiektas teisingumas, bet ir, esant pablogėjusiai sveikatos būklei, automobiliu nuvežtas į ligoninę, J. P. galėtų būti išgelbėta gyvybė.
Šalies argumentai
Apibendrindamas skunde cituojamą teismų praktiką, Apeliantas nurodo manantis, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimas skirti piniginę baudą su automobilio konfiskavimu yra perteklinis bei nepagrįstas, prieštaraujantis proporcingumo principui bei neteisingas J. P. atžvilgiu. O siekiant teisingumo bei proporcingumo neigiamų padarinių, Apeliantui būtina sumažinti baudą, atkreipiant dėmesį į jo amžių, nuoširdų gailestį, sveikatos būklę.
J. P. teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra ydinga, priimta neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjus su byla susijusias aplinkybes, todėl nepagrįsta, visiškai neatkreipta dėmesio į nuobaudų skyrimo ir nuobaudų individualizavimo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. P. apeliacinį skundą, Lietuvos kelių policijos tarnyba siūlo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad J. P. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jis privalo suvokti, kad toks jo elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, suprasti galimas tokio elgesio pasekmes jam ir jo artimiesiems. Negatyvių padarinių nubaustajam buvimas yra būtina sąlyga, nes, priešingu atveju, nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Atsiliepime teigiama, kad paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumui yra adekvatūs J. P. neteisėtos veikos rezultatui, už kurį atsakingas yra jis pats, o ta aplinkybė, jog dėl finansinės būklės negalės sumokėti paskirtos piniginės baudos, nesudaro pagrindo jam skirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje, ir nekonfiskuoti automobilio, t.y. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija kaltės dėl pažeidimo padarymo, kelia tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad J. P. 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda - 1 200 Eur bauda su automobilio Volvo XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso pačiam Apeliantui, konfiskavimu. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir tinkamai taikė nuobaudos skyrimo taisykles. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą, atsižvelgė į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, įvertino padaryto pažeidimo pobūdį bei jo pavojingumą visuomenei ir eismo saugumui, taip pat įvertino ir pažeidėjo asmenybę, t.y. kad jis jau ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir pagrįstai nenustatė pagrindo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu J. P. paskirta nuobauda, priešingai nei teigiama skunde, individualizuota tinkamai, yra proporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui, be to, paskirta sankcijos ribose, net ir nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir neigiamai asmenį charakterizuojančias aplinkybes, paskirta bauda tik nežymiai viršija šios nuobaudos minimumą.
Pažymėtina, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai: t. y. ne tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės.
J. P. atstovo advokato skunde nurodoma, kad automobilis jam reikalingas kaip vienintelė susisiekimo bei pagalbos priemonė dėl jo sveikatos būklės, t.y. jam po patirto insulto sunku vaikščioti, jo artimieji automobilio neturi. Be to, žada transporto priemonę parduoti, siekiant ateityje nepritrūkti vaistų, taip pat sumokėti teismo paskirtas baudas, priešingu atveju, dėl garbaus amžiaus neišgalės sumokėti tokio dydžio paskirtos baudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apelianto nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Sėsdamas prie vairo neblaivus ir neturėdamas tam teisės, kai ji buvo atimta taip pat už vairavimą išgėrus, J. P. privalėjo suvokti, jog elgiasi neteisėtai, jis suprato, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti sunkios pasekmės ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Apeliantas, jau būdamas baustas už vairavimą išgėrus ir dėl to netekęs teisės vairuoti, žinojo, kokie suvaržymai, nepatogumai ir neigiami išgyvenimai jo laukia, taigi turėjo būti suinteresuotas būdamas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti ne tik griežtos baudos paskyrimą, bet ir automobilio konfiskavimą, tačiau taip nesielgė. Taigi įstatymo sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas, taip pat griežta bauda yra paties J. P. neatsakingo elgesio pasekmės.
Nagrinėjamo skunde kontekste pažymėtina ir tai, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Šiuo atveju, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti Apeliantui švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą arba jos neskirti šioje byloje nėra, administracinė nuobauda savo griežtumu atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, todėl 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. P. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti ir palikti 2016 m. vasario
1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.