Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. K. prašymas dėl delspinigių išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas (kreditorius) M. K. kreipėsi į hipotekos skyrių su 2012-04-26 pakartotiniu pareiškimu skolininkui S. G. dėl priverstinio 11 288,43 EUR delspinigių išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atskirojo skundo medžiaga nustatyta, kad skolininkui nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės – 2009-01-21 kredito sutarties Nr.145098070024-73, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2012-01-13 nutartimi nutarė išieškoti iš hipotekos lakštu Nr. 01120090001643 įkeisto skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto 20 157,92 EUR negrąžintą kreditą, 611,49 EUR palūkanas, 12 256,27 EUR delspinigius (iš jų 21,58 EUR delspinigius, perleistus reikalavimo perleidimo sutartimi, 123,04 EUR delspinigius už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2011-10-16 ir 12 111,65 EUR delspinigius už laikotarpį nuo 2011-10-17 iki 2012-01-09), 139 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 5 procentų įstatymines metines palūkanas nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant nuo 2012-01-10 iki visiško išieškojimo dienos. Šį nutartis yra įsiteisėjusi. 2012-04-26 pakartotiniu pareiškimu pareiškėjas prašo priverstinai išieškoti iš skolininko 11 288,43 EUR delspinigius už laikotarpį nuo 2012-01-10 iki 2012-04-01.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreipimasis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo nutraukia delspinigių skaičiavimą, nepagrįsta, ir pripažintina netinkamu procesinių teisės normų aiškinimu.

Pagal kredito sutarties 4.3.p. (2011-09-15 kredito sutarties redakcija) skolininkas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,7 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Skolininko prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu (hipotekos lakštas Nr.01120090001643 su vėlesniais pakeitimais). Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

Pagal CK 6.71 str. 1 d. netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. (CK 6.71 str. 3 d.). Netesybos yra civilinės atsakomybės forma. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nei bendrosios, nei specialiosios bylų dėl hipotekos santykių teisės normos nenumato, kad delspnigiai gali būti priteisti tik už laikotarpį iki teismo sprendimo dėl pagrindinės dėl skolos priteisimo priėmimo. Tokio ribojimo nenumato ir CK 6.37 str. 1 d. ir 6.210 str.

Hipotekos bylų nagrinėjimo tvarka pasižymi tokia specifika, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekai įregistruoti, įkeisti, priverstinai išieškoti iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar prašyme nurodomą procedūrą priklauso jam atlikti ar ne, ar pateikti šiai procedūrai vykdyti būtini dokumentai. Prašomas atlikti veiksmas yra atliekamas tuo atveju, kai pateikti dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus; priešingu atveju prašomą atlikti procedūrą atlikti atsisakoma. Vis dėlto šios nuostatos negali būti suprantamos taip, kad hipotekos teisėjo vaidmuo apsiriboja tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylas nagrinėjantis teisėjas, kaip ir bet kuris kitas teisėjas, veikdamas teismo vardu, įgyvendina konstitucinį imperatyvą, kad teismas vykdo teisingumą. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o kai to reikalauja viešasis interesas, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kad šį interesą apsaugotų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypatingosios teisenos bendrosios nuostatos teismo veiklą nukreipia ta linkme, pagal kurią CPK XXV skyriuje nurodytas bylas (inter alia bylas dėl hipotekos teisinių santykių) teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 443 str. 7 d.). Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad hipotekos teisėjas hipotekos bylos nagrinėjimo metu, veikdamas tiek šalies prašymu, tiek savo iniciatyva, turi teisę spręsti netesybų dydžio atitikties įstatymo reikalavimams klausimą tais atvejais, kai jos yra neprotingai didelės ir (ar) lupikiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-392/2012).

Jei netesybos yra aiškia per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų žemesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos. Šios bylos atveju delspinigių dydis tiek procentine išraiška (0,7 proc. per dieną), tiek prašoma išieškoti bendra verte (12 256,27 EUR, priteisti 2012-01-13 nutartimi, ir 11 288,43 EUR, prašomi priteisti 2012-04-26 pakartotiniu pareiškimu, iš viso 23 544,70 EUR), atsižvelgiant į negrąžinto kredito dydį (20 157,92 EUR) laikytinas neprotingai dideliu ir lupikišku, todėl mažintinas iki 11 288,43 EUR, kurie jau yra priteisti 2012-01-13 nutartimi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.