Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovui S. O. (S. O.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame nurodytų motyvų pagrindu, prašė tenkinti. Ieškovė T. O. paaiškino, kad su atsakovu gyventi nebegali, nori santuoką nutraukti. Atsakovas visą laiką mėgdavo išgerti, šeima nesirūpino. Tokius santykius kentėjo iki kol užaugo vaikai. 1997 m. nutarė pas notarą pasidalinti turtą, atsakovas pasidalinti turtą sutiko. 2012 m. susirgo onkologine liga, su atsakovu kuo toliau, tuo santykiai blogesni, vaikai jau užaugę ir kartu nebegyvena. Ji su atsakovu gyvena atskiruose kambariuose (atsakovas išvarė į kitą kambarį), kambarį turi rakinti, nes atsakovas pradėjo nešti iš namų daiktus ir pardavinėti lombarde. Vasario mėn. atsakovas išėjo iš darbo, turėjo skolų darbe; yra narkologinėje įskaitoje. Vasario mėnesį buvo iškviesta policija, nes atsakovas koridoriuje konfliktavo su kaimynais, dėl įvykio yra iškelta baudžiamoji byla. Jau 10 metų bendro ūkio neveda, atsakovas susimokėti mokesčiams duoda pinigų nesistemingai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė T. O. ir atsakovas S. O. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl abiejų kaltės, reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakovu jau 10 metų bendro ūkio neveda, atsakovas ja nesirūpina, piktnaudžiauja alkoholiu, su atsakovu santuokoje gyventi nebegali ir nenori. Atsakovas su santuokos nutraukimu nesutinka, skirtis nenori, teigia, jog išgeria saikingai, pati ieškovė išėjo gyventi į atskirą kambarį. Liudytoja L. S., kuri yra šalių dukra, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas ieškove nesirūpina, nuolat vartoja alkoholį, yra gana konfliktiškas; šalys (tėvai) gyvena atskiruose kambariuose, ieškovė užsidaro savo kambaryje, kad tėvas netrukdytų, nes jai reikia ramybės, kadangi ieškovė serga.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, vienas kitu nesirūpina, neteikia reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengia rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti. Teismo nuomone, iš esmės abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, nesugebėjo rasti kompromiso, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys gyveno kartu ir atskirai. Tarp šalių santykiai ir anksčiau buvo įtempti, nesutarimai tęsiasi jau ilgą laiką, todėl sutuoktinių santykiai laikui einant vis blogėjo, šalių jokie bendri interesai nebesieja ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Atsižvelgiant į prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „O.“, atsakovui - „O.“ (CK 3.69 straipsnis).

Šalys reikalavimo dėl vienas kito išlaikymo nepareiškė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes, kaip pažymima kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu 1994-10-24 ieškovė įsigijo butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. 1997-09-27 tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko ieškovei, o atsakovui kilnojamieji daiktai –televizorius, muzikinis centras. Notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis (prima facie) įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, ir aplinkybės, nurodytos tokiame įrodyme, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis, Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su 1997-09-27 turto pasidalinimo sutartimi nesutinka, tačiau jokių įrodymų neteikė, reikalavimo nuginčyti sutartį nereiškė. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovui buvo žinoma aplinkybė, jog gyvenamoji patalpa, kurioje šalys gyvena, yra ieškovės nuosavybė. Šalių sudaryta 1997-09-27 turto pasidalinimo sutartis, patvirtinta Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarės V. S., yra galiojanti, nenuginčyta, įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl sutartyje nurodytas turtas į dalintino turto balansą neįtraukiamas ir šioje byloje nedalinamas.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodė, jog santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo kilnojamojo turto- skalbimo mašiną; televizorių Sony; sofą – lovą; spintą; sekciją, kurie nutraukiant santuoką turi būti padalinti. Ieškovė dalintinus daiktus įvertino iš viso 1500 Eur verte. Atsakovas neginčijo, jog realiai šių daiktų nėra, kitokios dalintinos daiktų vertės nenurodė, įrodymų neteikė. Todėl teismas vadovaujasi ieškovės pateiktais duomenimis apie dalintiną turtą ir jos nurodyta turto verte. Ieškovė prašė santuokos metu įgytus daiktus natūra priteisti atsakovui, o jai kompensaciją pinigais 750 Eur. Atsakovas savo varianto dėl dalintino turto tvarkos ir būdo nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius duomenis, santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai priteistini atsakovui, o ieškovei priteistina 750 Eur piniginė kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Už ieškinį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 17 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Bylos duomenimis ieškovė sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį, kuris ieškinį patenkinus priteistinas iš atsakovo ieškovei. Likusi dalis mokėtino žyminio mokesčio 72 Eur priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą. Be to, ieškovės atstovė pateikė duomenis, jog ieškovė patyrė 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios ieškinį patenkinus pilnai priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti pilnai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. O. (S. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką palikti pavardes „O.“ ir „O.“.

Po santuokos nutraukimo atsakovui S. O. (S. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti skalbimo mašiną, televizorių Sony, sofą – lovą, spintą, sekciją, viso turto už 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).

Priteisti iš atsakovo S. O. (S. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją T. O..

Priteisti iš S. O. (S. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų T. O..

Priteisti iš S. O. (S. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.