Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-09-27 · Administracinė byla Nr. I-3857-643/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-18Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2013-02-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-27
Bylos Nr.
I-3857-643/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01929-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
R. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3857-643/2012Proceso Nr. 3-61-3-01929-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

dalyvaujant pareiškėjui R. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui Rimantui Marčiukaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. L. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš atsakovo 7000 Lt žalos dėl sveikatos sutrikdymo ir 3500 Lt už moralinę žalą. Nurodo, kad nuo 2012-07-09 iki 2012-07-13 buvo Laisvės atėmimo vietos ligoninėje, laikomas kameroje Nr. 29, kurioje buvo 9 gultai ir 7 žmonės, ir tai, pasak pareiškėjo, neatitiko nustatytų reikalavimų – 3,6 m² vienam žmogui. Kameroje buvo šeši žmonės, kurie nuolatos rūkė, o pareiškėjas yra nerūkantis ir negalintis būti vienoje patalpoje su rūkančiais. Dėl šito jis kreipėsi į pareigūną bei į Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – atsakovas arba LAVL) vidaus tyrimo skyriaus viršininką, tačiau niekas problemos nesprendė. Nurodo, kad jam prasidėjo akių uždegimas ir pablogėjo sveikatos būklė. Todėl prašo iš viso priteisti 10500 Lt žalos.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas LAVL atsiliepimu į skundą (b. l. 7-9) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba taikyti asmens teisių gynimo būdą, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo, bet apsiribojant asmens teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu. Nurodo, kad pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2012-07-09 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo ir buvo gydomas iki 2012-07-13. Kameros Nr. 29, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, plotas yra 15,45 kv. m. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Todėl, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo palatose, pateikti negali. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi būti suteikiama stacionari sveikatos priežiūra visiems to reikalingiems nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyta ne mažesnė kaip 3,6 m² ploto norma galėjo būti ir viršyta pareiškėjo atžvilgiu. Tačiau atsakovas pažymi, kad privalo užtikrinti nuteistiesiems ir suimtiesiems izoliacijos reikalavimus, nustatytus bausmių vykdymo bei suėmimo vykdymo įstatymuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad 4 dienas trukęs pareiškėjo laikymo LAVL sąlygų neatitikimas poįstatyminių teisės aktų rekomendacijoms, galėjęs pasireikšti tik kaip trumpalaikiai ir mažareikšmiai nepatogumai, siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises (teisę gauti medicinos pagalbą) neturėtų būti traktuojama kaip pareiškėjo teisių pažeidimas. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nes ši aplinkybė neatitinka tikrovės. Kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 "Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 14 punktu nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Be to, Pareiškėjas, gydymosi Ligoninėje laikotarpiu, į įstaigos administraciją rašytiniais pareiškimais ar skundais dėl laikymo sąlygų bei žodžiu į Ligoninės Vidaus tyrimų skyriaus pareigūną nesikreipė, tarnybinių pranešimų apie tai, kad pareiškėjo gydymosi laikotarpiu, kamerų tipo palatoje Nr. 29 laikomi asmenys rūkė, nebuvo. Atsakovo teigimu, jis pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Todėl mano, kad pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Išrašas iš R. L. gydymo stacionare istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas planine tvarka į LAVL paguldytas 2012-07-09, išrašytas 2012-07-13. Diagnozė – potrauminė Afakija (lešiuko nebuvimas akyje, TLK – H27.0) ir Tinklainės atšokimai (TLK – H33.5). Išrašytas be pakitimų. (b.l.14).

Iš 2012 m. rugpjūčio 7 d. LAVL pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-07-09 iki 2012-07-13 buvo užregistruoti du R. L. prašymai administracijai: Nr. 24-567 „Dėl kompiuterio“ ir Nr. 24-566 „Dėl kompiuterio ir laikrodžio“ (b.l.10-13).

2012 m. rugpjūčio 7 d. LAVL pažyma patvirtina, kad pareiškėjas gydymo metu buvo patalpintas į Chirurginio skyriaus kamerų tipo palatą Nr. 29. Gydymosi metu pareiškėjas dėl laikymo sąlygų nesiskundė, pretenzijų Ligoninės administracijai nereiškė. Tarnybinių pranešimų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2012-07-09 iki 2012-07-13 palatoje Nr. 29 būtų rūkoma, neužfiksuota (b.l.15).

Pareiškėjas prašo priteisti 7000 Lt žalą dėl sveikatos sutrikdymo ir 3500 Lt neturtinę (moralinę) žalą, kuri atsirado neužtikrinant jam priklausančio 3,6 m² ploto kameroje – palatoje Nr. 29 bei neužtikrinus jam aplinkos, kurioje nebūtų rūkoma.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Minėtos higienos normos 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (Žin., 2010, Nr.......) 1.3 punkte nustatyta, kad iki Laivės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m ².

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad kameroje Nr. 29 buvo 9 gultai-lovos. Kameroje buvo laikomi 7 asmenys, todėl jam nebuvo užtikrintas 3,6 m² plotas. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad pareiškėjui galėjo būti neužtikrintas 3,6 m² plotas. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad negali įtakoti atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiaus, nes ligoninė privalo suteikti stacionarią sveikatos priežiūrą visiems to reikalingiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Vertinant šią aplinkybę atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas ginčo patalpoje buvo laikomas tik keturis lovadienius (b.l. 14). Kad gyvenamojo ploto trūkumas tokį trumpą laiką (4 paras) būtų žymiai pabloginęs pareiškėjo sveikatą, sukėlęs fizinis skausmus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (CK 6.250 str.1 d.) byloje nenustatyta.

Be to, pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl laikymu tarp rūkančių asmenų jo sveikatai padarytos žalos. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 29 nuolat rūkė ten laikomi šeši asmenys ir dėl to pablogėjo jo sveikata, jam prasidėjo akių uždegimas. Kaip nurodė atsakovas tiek vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN76:2010 nuostatomis, tiek ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317) nuostatomis pas juos, kaip ir visose sveikatos priežiūros įstaigose, rūkyti yra draudžiama. Informacija apie tai yra iškabinta visose ligoninės palatose. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinoma apie draudimą rūkyti kameroje – palatoje. Dėl to galima spręsti, kad apie tokį draudimą tinkamai buvo informuoti ir kiti kameroje Nr. 29 laikomi asmenys. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 10, 11-13, 15) nustatyta, kad tarnybinių pranešimų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus registre nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. liepos 13 d. apie tai, kad rėžiminio korpuso kamerų tipo palatoje Nr. 29, asmenys rūko, neužfiksuota. Pareiškėjo teiginių, kad jis žodžiu informavo administraciją apie tai, kad jis dėl sveikatos būklės negali būti su rūkančiais asmenimis, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Byloje nėra nustatyta faktų, kad ginčo kameroje laikyti asmenys būtų rūkę su ligoninės administracijos žinia ir leidimu, todėl laikytina jog ligoninės administracija neatliko neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas savo teiginį, kad buvimas su rūkančiais asmenimis pablogino jo sveikatą, t.y. jam prasidėjo akių uždegimas, grindė išrašu iš savo medicininės kortelės, o konkrečiai 2012 m. liepos 16 d. vyresniosios slaugytojos R. V. įrašu apie tai, kad R. L. skundžiasi akių perštėjimu, paraudimu, ašarojimu. Serga ~ 4 dienas. Jam paskirti akių lašai nepadeda. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, susijusių su akių ligomis. Dėl to pareiškėjui 2012 m. liepos 16 d. buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtos problemos yra susiję su seniai patirta trauma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje metu (nuo 2012-07-09 iki 2012-07-13) jam nebuvo diagnozuotas akių uždegimas, o juolab, kad jis būtų sąlygotas buvimo patalpoje, kurioje rūkoma. Įrašai gydymo stacionare istorijoje (b.l. 14) įrodo, kad R. L. sveikatos būklė per laikotarpį nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. liepos 13 d. nepablogėjo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo argumentas, jog laikant jį kameroje Nr. 29 pablogėjo jo sveikata, vertintinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimo trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas nors ir galėjo patirti papildomų diskomfortą keturis lovadienius neužtikrinus jam 3,6 m² gyvenamojo ploto, šie išgyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Kad galima būtų konstatuoti neturtinės žalos faktą, neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ilgalaikius ir intensyvius išgyvenimus ir emocijas. Byloje nustatytos aplinkybės laikytinos mažareikšmėmis ir smulkmeniškomis, todėl teismas konstatuota, jog byloje nėra nustatyta nei žalos padarymo pareiškėjui fakto, nei priežastinio ryšio, t.y. būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei kilti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, pareiškėjo R. L. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. L. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė