Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-29 · Byla Nr. ATP-291-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-02-02Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
ATP-291-319/2016
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00053-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-291-319/2016
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00053-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Viršininko apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-02 nutarimo E. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas E. A. buvo surašytas dėl to, kad ji, 2016-01-04, 17 val. 11 min., (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, važiuodama atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Giedrei Volff, kurį apgadino ir, sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, iš eismo įvykio vietos, su kuria susijusi, E. A. pasišalino. Tokiais savo veiksmais E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. 222 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-02 nutarimu E. A. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) bauda. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena E. A. atžvilgiu nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties. Apylinkės teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog E. A. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinant iš įvykio vietos.

Institucija prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-02 nutarimo dalį dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymo ir E. A. paskirti nuobaudą sankcijos ribose. Skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino bylos duomenis. Tai, kad pažeidėja atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai, neduoda pagrindo paneigti jos tyčią dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Nurodo kad pati pažeidėja patvirtino, kad jautė atsitrenkusi į kitą automobilį, tačiau išlipusi ji jokių sugadinimų nepamatė, tačiau tokie jos parodymai laikytini siekimu išvengti atsakomybės, nes iš byloje esančių nuotraukų šie apgadinimai akivaizdūs, kas leidžia teigti, kad juos turėjo matyti ir E. A..

Atsiliepimas

Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą E. A. prašo skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą. Ji nurodo, kad teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai pripažino nesant tyčios jos veiksmuose dėl ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos Viršininko apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl E. A. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą nebuvimo, yra pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir ją teisinančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nors E. A. veiksmai, kad ji išvažiavo iš įvykio vietos, kurį sukėlė, formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinant iš įvykio vietos. Kaip matyti iš pačios pažeidėjos parodymų, ji pajuto ir suprato, kad kliudė kitą automobilį, tačiau išlipusi iš jos vairuojamo automobilio, kliudytąjį apžiūrėjo, kad įsitikinti, ar jį apgadino, tačiau, jokių apgadinimų nepastebėjusi, padarė išvadą, kad jokios žalos nepadarė ir gali nuvažiuoti.

Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo teiginiais, jog E. A. kaltę patvirtina įvykio vietoje buvęs geras matomumas, gana aiškūs nukentėjusiosios automobilio apgadinimai. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, ką įvertino ir apylinkės teismas, įvykis atsitiko žiemos metu, vakare, t.y. jau buvo tamsus paros metas. Skunde teigiama, kad įvykio vieta buvo apšviesta, tačiau tokių duomenų, apart to, kad susidūrimas įvyko stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro, byloje nėra. E. A. nurodė, kad įvykio vietoje buvo tamsu, ji neneigia, kad apgadino kitą automobilį, tačiau dėl blogo matomumo, automobilio bamperio apgadinimų nepastebėjo. Tokie jos parodymai nepaneigti. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji neabejotinai turėjo pastebėti apgadinimus. Be to, aukštesnysis teismas negali sutikti ir su skundo teiginiu, kad automobilio „Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra akivaizdūs. Iš byloje esančių nuotraukų ( b. l. 12) matyti, kad apgadinimai yra bamperio apačioje, jie iš tiesų nėra labai dideli, taigi, vertinant tai kad E. A. šį automobilį į apžiūrėjo tamsiu paros metu, pilnai tikėtina, kad ji šių apgadinimų sąžiningai nepastebėjo. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti bylos nagrinėjimo teisme metu duotais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, jog po eismo įvykio išlipusi iš savo automobilio ir nuėjusi apžiūrėti savo automobilio ir kito automobilio, į kurį ji atsirėmė, ant kito automobilio jokių apgadinimo žymių nepastebėjo.

Įvertinus aptartą, skundą nagrinėjantis teismas laiko, jog apylinkės teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu, padarė teisingą išvadą, kad E. A. veiksmuose nenustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-02 nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities VPK Viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Rimas Švirinas