Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2016-02-02 · Byla Nr. A2.6.-213-537/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-02-02Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
A2.6.-213-537/2016
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00053-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Pažeidėjas
E. A.
Nukentėjusysis
G. V.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-213-537/2016
Proceso Nr. 4-28-3-00053-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5 (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016-02-02Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. A., jos atstovui advokato padėjėjui V. R., transporto priemonės savininkui P. B., organo, surašiusio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui M. M., nukentėjusiajai G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. A. 2016-01-04, 17 val. 11 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, važiuodama atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį „F. F.“, v.nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. V., kurį apgadino. Tokiais savo veiksmais E. A. pažeidė KET 9 p. ir padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Taip pat E. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal LR ATPK 130 str. 1 d., t.y., už tai, kad ji 2016-01-04, 17 val. 11 min., Saulės g. 54M. M. m., pažeidė (duomenys neskelbtini) p. o būtent, sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, iš eismo įvykio vietos, su kuria susijusi, E. A. pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus.

Apklausta bylos nagrinėjimo metu E. A. pripažino jog padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., t. y., sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Paaiškino, kad įvykio dieną apsipirkusi parduotuvėje su vyru ir anūke įsėdo į automobilį, pradėjo važiuoti atbula. Automobilių aikštelė buvo neapšviesta, galinis langas apšalęs, todėl, nepastebėjusi kito automobilio, atsirėmė į jo galinį bamperį. Išlipusi iš savo automobilio, apžiūrėjo savo ir kitą automobilį, į kurį atsirėmė. Jos automobilio buvo skilęs galinis bamperis, o ant kito automobilio jokių apgadinimo žymių nepastabėjo. Sąžiningai manydama, jog kitas automobilis nėra apgadintas, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Jei būtų pastebėjusi apgadinimus, nebūtų nuvažiavusi iš eismo įvykio vietos. Vyras iš automobilio išlipęs nebuvo, kadangi sunkiai vaikšto.

Nukentėjusioji G. V. paaiškino, kad iš nepažįstamų asmenų sužinojo, jog į jos automobilį „F. F.“, v.nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Iki“, atsitrenkė automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau, policijai suradus kaltininką, E. A. jai atlygino padarytą turtinę žalą. Jei būtų buvusi eismo įvykio vietoje, tai būtų pildžiusi deklaraciją ir policijos būtų nekvietusi, nes automobilis nėra naujas, be to, apgadinimai nedideli ( truputį nubrauktas ir apgadintas galinis bamperis ).

Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos A. T. praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju, remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu, kita bylos medžiaga, teismas sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo teigti, jog E. A. pasišalino iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan., juolab, kad yra gautas apgadinto automobilio F. F.“, v.nr. (duomenys neskelbtini) savininkės G. V. rašytinis patvirtinimas, jog eismo įvykio metu jai padaryta žala buvo atlyginta. Be to, nukentėjusioji teisme nurodė, jei būtų buvusi eismo įvykio vietoje, tai būtų pildę deklaraciją ir policijos būtų nekvietusi, nes automobilis nėra naujas, be to, apgadinimai nedideli ( truputį nubrauktas ir apgadintas galinis bamperis ).

Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad traukiamos administracinėn atsakomybėn E. A. veiksmuose yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Tai yra, nėra subjektyviosios pusės ( tiesioginės tyčios ), o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena E. A. atžvilgiu dėl ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad E. A. savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Tai pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs automobilio „F. F.“, v.nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo pobūdį, paros metą ( tamsus paros metas, 17 val. 11 min ), prastą matomumą įvykio vietoje, neturi pakankamo pagrindo abejoti bylos nagrinėjimo teisme metu duotais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, jog po eismo įvykio išlipusi iš savo automobilio ir nuėjusi apžiūrėti savo automobilio ir kito automobilio, į kurį ji atsirėmė, ant kito automobilio jokių apgadinimo žymių nepastabėjo, dėl ko, neturėdama tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir sąžiningai klysdama, jos nesukėlė eismo įvykio, iš šios vietos nuvažiavo.

E. A. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., be jos pačios prisipažinimo taip pat įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK: 16054371048 (b. l. 1), tarnybinis pranešimas (b. l. 5), G. V. paaiškinimas (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 9, 11), foto nuotraukos (b. l. 10, 12), pažyma apie asmeniui skirtas administracines nuobaudas (b.l.13-17), vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l.22). Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo. Teismas nustatė, jog pažeidimo esmė yra įrodyta. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., požymius.

Teismo manymu, nėra nei objektyvių, nei subjektyvių ATPK 130 str. 1d., požymių, dėl ko bylos teisena pagal LR ATPK 130 str. 1d. nutrauktina.

E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažįsta padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimą už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracine nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis LR ATPK 30str. teismas sprendžia, jog E. A. pagal LR ATPK 127 str.2d. - skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bauda. Administracinio teisės pažeidimo teisena E. A. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

NUTARĖ:

E. A. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir už tai jai paskirti 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. A. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. pažeidėjai išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – : 16054371048. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys