- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- eI2-9599-386/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01809-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- P. G. D. P. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Rubifa“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Agnės Stankevičienės,
2024 m. liepos 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. D. P. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rubifa“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas P. G. D. P. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 24S98828, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760291839, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 25 d. (toliau – ir skundžiamas Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis, ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Rubifa“ (toliau – ir UAB „Rubifa“, Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamento pasirinktam išorės paslaugų teikėjui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
2023 m. rugsėjo 14 d. atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760291839, galiojantis iki 2029 m. rugsėjo 25 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. spalio 4 d.
Pareiškėjas 2024 m. kovo 6 d. atvyko dirbti į Bendrovę, bet jam buvo pasakyta, kad šiuo metu vairuotojų netrūksta, kad rugsėjo mėnesį reikės vairuotojų. Sprendimas dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo nepriimtas.
Atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą . Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas susitarus su UAB „Rubifa“ dėl darbo joje tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju. Su bendrove buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Taigi pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą UTPĮ nuostatų pagrindu ir dirbti UAB „Rubifa“. Pareiškėjas baigė Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka, turėjo reikiamos kvalifikacijos vairuotojo pažymėjimą, todėl buvo pasirengęs dirbti bendrovėje. Tačiau atvykus į UAB „Rubifa“, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra, dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio ir jį susirado. Tokiu būdu, pareiškėjas, atvykęs į šalį su tikslu dirbti UAB „Rubifa“, joje įdarbintas nebuvo, todėl ne dėl savo kaltės atlyginio iš bendrovės negavo. Tačiau jis turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje. Skundžiamas sprendimas turi neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes Sprendimui įsigaliojus jis turės išvykti iš šalies, o tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys žalą. Priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsakovas neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė, kad pareiškėjas nedirbo UAB „Rubifa“ ne dėl savo kaltės.
Šalies argumentai
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2023 m. birželio 20 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad UAB „Rubifa“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, 2023 m. spalio 27 d. Departamentas pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad Bendrovė su pareiškėju darbo sutarties nesudarė. Departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė, todėl jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Pažymi, kad UTPĮ 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, nesudarydamas darbo sutarties su Bendrove, neinformavo Departamento apie pasikeitusias aplinkybes bei nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi išdavimo.
Atsakovo nuomone, skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Skundžiamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Rubifa“ teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 24S98828, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas Nr. 760291839 laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 25 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Šri Lankos pilietis, ketindamas dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje UAB „Rubifa“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Departamentui 2023 m. birželio 20 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (minėta, toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Prašyme, be kitų aplinkybių, pareiškėjas taip pat pateikė informaciją, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus 1386 Eur dydžio darbo užmokestis, dirbant UAB „Rubifa“ . Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir būsimo darbdavio tarpininkavimo rašte.
Prašymui pagrįsti UAB „Rubifa“ Departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230428-076846 (toliau – tarpininkavimo raštas), kuriuo UAB „Rubifa“ nurodė, jog pareiškėjas dirbs UAB „Rubifa“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2023 m. spalio 2 d. ir patvirtino, jog jam bus mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 1386 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis.
Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760291839, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 25 d.
2024 m. kovo 21 d. Departamente gautas Bendrovės pranešimas, kad pareiškėjas neįdarbintas (pareiškėjas neatvyko įsidarbinti).
2024 m. balandžio 12 d. Departamento sprendimas Nr. 24S98828 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui buvo panaikintas, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės) bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (nustačius, jog darbo sutartis su pareiškėjui nesudaryta). Skundžiamame Sprendime analizuojami ginčo situacijai aktualios UTPĮ teisės normos, tiriama pareiškėjo situacija po leidimo laikinai gyventi išdavimo, VSDFV duomenimis nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas įsidarbinęs nebuvo. Minėtas aplinkybes skundžiamu Sprendimu Departamentas laikė įrodančiomis, jog pareiškėjas darbo sutarties UAB „Rubifa“ nesudarė, todėl konstatavo, kad egzistuoja imperatyvūs pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai, numatyti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog nustatyta leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo sąlyga – nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje darbą, kai jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje ir atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikoje valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikoje darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui teko pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. Departamentui teikiamą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįsti tikrovę atitinkančiais duomenimis bei atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas 2023 m. rugsėjo 25 d. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760291839. Be kita ko, UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik Prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. rugsėjo 25 d. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra numatytos.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Ketinančiam Lietuvos Respublikoje dirbti užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas (UTPĮ 40 straipsnio 3 dalis) ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš ginčui aktualios UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies formuluotės, darbo tikslu suteikiamo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje paskirtis yra tikslinė – užsieniečiui suteikiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tol, kol jis ketina dirbti ir dirba. Taigi, tokiu atveju vertinamasis elementas yra tai, ar iš pareiškėjo pateiktų duomenų Departamentui galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos |Respublikoje tam, kad galėtų dirbti pas Prašyme nurodytą darbdavę UAB „Rubifa“ ir ar joje leidimo laikinai gyventi galiojimo metu dirbo. Vertinimo dalyką sudaro pirmiausia atitikimas formaliesiems reikalavimams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, o tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas. Pareiga įrodyti ketinimų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti šių ketinimų realumą ir autentiškumą.
Byloje nėra ginčo, kad tarpininkavimo raštu UAB „Rubifa“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją ir mokėti 1386 Eur dydžio kasmėnesinį darbo užmokestį ir šiomis sąlygomis Departamentas 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (darbo tikslu), tačiau darbo sutartis tarp UAB „Rubifa“ ir pareiškėjo nebuvo sudaryta. Taigi iš esmės byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog Departamentui išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tikslu dirbti UAB „Rubifa“, pareiškėjas šiuo leidimu naudojosi ne jame nurodytu tikslu. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad iš karto nuvykus į UAB „Rubifa“ jam tapo žinoma, jog jis nebus įdarbintas šioje bendrovėje. Taigi, apie pasikeitusias, esminės reikšmės užsieniečio teisėtam buvimui Lietuvoje turėjusias aplinkybes, susijusias su leidimu laikinai gyventi, pareiškėjui buvo žinoma nuo pat atvykimo į Lietuvą darbo tikslu, tačiau jis apie tai Departamentui nepranešė ir po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kitu pagrindu išdavimo, dėl leidimo pakeisti darbdavį ar funkciją, kai tuo tarpu UTPĮ nuostatos numato užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pareigą pranešti Departamentui, pasikeitus aplinkybėms, lemiančias šio leidimo išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 40 straipsnio 5 dalis), o pageidaujant pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu – pateikti prašymą Departamentui leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ reikalavimus ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas. UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas, akto redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 15 d.), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22, 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Departamento teismui pateikti VSDFV informacinės sistemos duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėjui nė karto Bendrovėje, teikusioje tarpininkavimo prašymą, nebuvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1386 Eur.
Taigi įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo mokamas darbo užmokestis, o tai neatitiko UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo.
Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir teismui su skundu), Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).
Be to, pareiškėjas Prašyme patvirtino žinantis, jog turi informuoti Departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Prašymo, tačiau visgi, net ir žinodamas kaip turi veikti, pasirinko nevykdyti UTPĮ numatytų pareigų, aktualių ginčo situacijai – tiek po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir atvykimo į Lietuvą sužinojęs, jog nebus įdarbintas UAB „Rubifa“, tiek ir iki skundžiamo Sprendimo priėmimo (2024 m. balandžio 12 d.) nepranešė Departamentui apie pasikeitusią situaciją, susijusią su jo, kaip užsieniečio, buvimu Lietuvoje.
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatęs aukščiau minėtas faktines aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023 7, 20 p.; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. eI2-11203-561/2023), pareiškėjui nepaneigus, o atsakovui įrodžius, jog ginčo atveju skundžiamo Sprendimo priėmimo metu egzistavo privalomojo pobūdžio UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų pagrindai pareiškėjo atžvilgiu išduotam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, jog Departamentas skundžiamu Sprendimu neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas UAB „Rubifa“ nedirbo ne dėl savo kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, pareiškėjas turėjo veikti teisėtu UTPĮ numatytu būdu – apie pasikeitusią situaciją informuoti Departamentą ir savo buvimą Lietuvoje, kaip užsienietis, įteisinti pagal UTPĮ reikalavimus, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu UAB „Rubifa“ 2024 m. kovo 21 d. pranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis patvirtina faktinę aplinkybę, priešingą pareiškėjo skunde nurodytiems argumentams, kad ginčo situaciją sąlygojo būtent pareiškėjo subjektyvūs veiksmai – paties pareiškėjo neatvykimas į UAB „Rubifa“ dirbti. Tai leidžia konstatuoti, kad jau teikdamas Prašymą Departamentui pareiškėjas neturėjo tikslo įsidarbinti UAB „Rubifa“. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės patvirtina Departamento Sprendime konstatuotas aplinkybes, jog Prašymo ir tarpininkavimo rašto pagrindu darbo sutartis su pareiškėju dėl darbo UAB „Rubifa“ nebuvo sudaryta, o duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Departamentui norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju, minėta, pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas UTPĮ pagrindais: 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės), 5 punktu (jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (nustačius, jog darbo sutartis nebuvo sudaryta), kurių egzistavimą pagrindžia byloje ištirtų įrodymų visuma. Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvų nurodymų ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. G. D. P. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo P. G. D. P. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.