Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. eB2-338-368/2025 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00052-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.4.2.2 (S)

2025 m. birželio 11 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litimeksa“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kreipėsi į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Litimeksa“.

2. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra UAB „Litimeksa“ (toliau – Bendrovė) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. balandžio 11 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 7 409 Eur ir susidarė nuo 2020 m. birželio mėnesio. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, Valstybinė mokesčių inspekcija atliko išieškojimo veiksmus, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. UAB „Litimeksa“ yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai.

3. Atsakovei UAB „Litimeksa“ apie bylos nagrinėjimą pranešta, tačiau atsakovė atsiliepimo į pareiškimą nepatiekė.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.

5. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

6. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

8. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

9. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

11. Juridinių asmenų registre UAB „Litimeksa“ įregistruota 2016 m. rugpjūčio 19 d., jos vadovas – R. M. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (Liteko) duomenimis teismuose iškeltų kitų bylų UAB „Litimeksa“ nėra. Antstolių informacinės sistemos 2025 m. birželio 11 d. duomenimis atsakovės atžvilgiu buvo vykdomos dvi vykdomosios bylos, kuriose išieškoma bendra suma – 7 451,98 Eur, įskaitant 7409,54 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

12. Iš viešai skelbiamų Sodros duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) matyti, kad 2025 m. birželio 11 d. atsakovė darbuotojų neturėjo, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 564,87 Eur.

13. Iš 2025 m. balandžio 14 d. Kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro gauto 2025 m. birželio 11 d. išrašo apie asmens, įrašyto į įkeitimo lakštus kaip savininku ar skolininku, nustatyta, kad Hipotekos registre 2024 m. balandžio 18 d. yra registruotas sandoris, kuriuo UAB „Litimeksa“ yra įrašyta įkeitimo lakšte kaip skolininkė. Iš VĮ Registrų centras 2025 m. balandžio 14 d. pažymos nustatyta, kad atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė VĮ Registrų centrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 m. Iš šių dokumentų nustatyta, kad UAB „Litimeksa“ į balansą įrašyto turto vertė 2023 m. gruodžio 31 d. siekė 64 857 Eur. Šią sumą sudaro 4 560 Eur ilgalaikis turtas ir 59 397 Eur trumpalaikis turtas. Nuosavas Bendrovės kapitalas – 24 299 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 40 558 Eur, iš kurių per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 9 536 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai buvo 31 022 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad atsakovės pardavimo pajamos sudarė 7 250 Eur, nuostoliai siekė (-2 121 Eur).

15. Palyginimui 2022 m. Bendrovė turto turėjo iš viso – 71 087 Eur, kurį sudarė 6 690 Eur ilgalaikis turtas ir 64 397 Eur trumpalaikis turtas, ir turto buvo 15 184 Eur daugiau nei 2023 m. Atsakovės 2022 m. nuosavas kapitalas buvo 26 420 Eur, t. y. 2 121 Eur didesnis nei vėlesniais ataskaitiniais metais. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 44 667 Eur, iš kurių per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 13 645 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai buvo 31 022 Eur, t. y. 2023 m. mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 4 109 Eur mažesni. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2022 m. atsakovės pardavimo pajamos sudarė 22 434 Eur, ir buvo 15 184 Eur didesnės lyginant su 2023 m. Nuostoliai 2022 m. buvo (-13 921 Eur), kai tuo tarpu 2023 m. nuostoliai buvo 11 800 Eur mažesni.

16. Atsakovė pateikė į bylą 2025 m. gegužės 10 d. komercinio bendradarbiavimo sutartį sudarytą su Ukrainos bendrove „Woodwork CN“. Šia sutartimi sutarta dėl bendradarbiavimo, siekiant ieškoti klientų ir vėliau parduoti žurnalinius staliukus ir kitus interjero elementus, pagamintus iš egzotinių medienos rūšių.

17. Aptarti šios nutarties 15–16 punktuose duomenys įrodo, kad atsakovė veikla, nors ir nežymiai, tačiau stabilizuojasi. Teismas apibendrinęs nurodytus duomenis, sprendžia, kad atsakovė deda pastangas stabilizuoti Bendrovės veiklą ir mažinti įsipareigojimus kreditoriams.

18. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Šioje situacijoje bankroto bylos atsakovei iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis bei mokesčius valstybei mokantis ūkio subjektas.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes bei byloje surinktus duomenis apie atsakovės vykdomą veiklą ir finansinius rodiklius, spendžia, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas Bendrovės veiklos išsaugojimui. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar, neegzistuotų jokios perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti Bendrovės finansinę būklę. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorės interesui gauti jos finansinio reikalavimo patenkinimą.

20. Atsižvelgiant į atsakovės turto vertę, turimų skolinių įsipareigojimų sumą, teismas sprendžia, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau atsakovei vykdant ūkinę veiklą, Bendrovė yra gyvybinga ir tikėtina ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

21. Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė neturi nė vieno darbuotojo apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, tačiau, teismo vertinimu, minėti duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog atsakovė nevykdo ar neketina vykdyti veiklos. Atsakovė veiklą gali vykdyti pasitelkdama asmenis kitų (ne tik darbo) sutarčių pagrindu (pvz., paslaugų teikimo ir pan.). Todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovė neketina vykdyti veiklos ateityje, o atsakovės gaunamos nors ir nedidelės pardavimo pajamos, bei 2025 m. gegužės 10 d. sudaryta komercinio bendradarbiavimo sutartis rodo Bendrovės siekį vykdyti veiklą.

22. Teismas pažymi, jog bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos, juolab tokiam, kuris deda pastangas vykdyti įmonės veiklą.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nėra pakankamai duomenų, besąlygiškai patvirtinančių, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, negalės ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, priešingai, atsakovė deda pastangas, siekdama plėtoti įmonės veiklą. Todėl yra pagrindas, vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, atsisakyti iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (bankroto) bylą. Teismui nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad UAB „Litimeksa“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, todėl pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Litimeksa“ netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litimeksa“ bankroto bylą.

Nutarties per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti proceso dalyviams.