Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., A. G., A. D., K. D., G. C., I. D., D. J., R. K., O. N., A. G., E. A., G. J., K. M., S. C., G. D., O. P., antstoliams – B. Č., B. P., M. G., D. J. ir G. P., AB DnB bankui, UAB „Medicinos bankas“, UAB „Gelvora“, UAB „Madata“, UAB „General Financing“, UAB IPF Digital Lietuva, VMI prie LR FM, Bigbank a/s filialui, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, VSDF Vilniaus sk., UAB „Paslaugų ratas“, Lindorff OY filialui, UAB „Moki Lizingas“, UAB „Moment Credit“, UAB „Deneira“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai parodė, kad jos finansinė padėtis yra itin prasta dėl turimų skolų. Skolos atsidaro dėl to, kad 2007 m.- 2008 m. ji kartu su partneriais įkūrė kredito uniją „T.“. Jos buvo paprašyta įnešti pinigus į įmonę, kuriuos vėliau galės susigrąžinti. Kadangi kredito unija buvo jo darbovietė, ji buvo suinteresuota sėkminga įmonės veikla, todėl ji savo vardu ėmė paskolas iš bankų ir įnešinėjo į įmonę. Kai ji norėjo susigrąžinti įneštus pinigus, įmonės valdybos pirmininkas pinigų grąžinti jai neleido. Po to įmonė sustabdė veiklą, vyko tyrimas dėl trūkumo. Paimtų kreditų ir paskolų grąžinti nebegalėjo, nes niekur nedirbo, todėl skolas iš jos išieškoti pradėjo antstoliai. Ji niekur negalėjo įsidarbinti, nes antstoliai iš jos vykdė išieškojimus. Nuo 2008 metų niekur nedirba, nes prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl unijos veiklos ji turėjo dažnai važinėti į teisėsaugos įstaigas duoti parodymus, be to, jos būsena buvo labai bloga, ji sunkiai koncentravosi. Kvalifikacijos nekeitė, nes neturėjo pinigų kursams. Į darbo biržą nesikreipė, nes bijo, kad vėl reikės už ką nors atsakyti. Ji tėvų dovanotame sklype pradėjo auginti gėles ir jas pardavinėti. Prieš tai ji bandė dirbti kosmetikos platintoja, tačiau ir ši veikla nepavyko, įsiskolino už patalpų nuomas. Per paskutinius penkerius metus daug padarė, kad grąžintų skolas. Dabar jau galėtų po truputį atidavinėti skolas. Parduodama auginamas gėles, vaiskrūmius ir vaismedžius planuoja šiemet turėti apie 4000 Eur pajamų. Ji pati pragyvena iš gėlių, miško gėrybių pardavimo. Iš šių pajamų neoficialiai skolas po truputį skolas grąžino fiziniams asmenims, kurie į suinteresuotų asmenų sąrašą byloje nėra įtraukti. Jokių įrodymų tam pagrįsti neturi. Skolos fiziniams asmenims priteistos teismo nuosprendžiu, jos susidarė dėl minėtos kredito unijos veiklos. Skolos juridiniams asmenims susidarė dėl to paties tikslo – skolinosi iš visų byloje esančių suinteresuotų juridinių asmenų tam, jog lėšas įneštų į kredito uniją, tačiau tikėjosi vėliau pinigus atgauti. Turi knygų prekių žinovės ir vyrų kirpėjos kvalifikaciją. Pirma kvalifikacija šiuo metu neaktuali ir nepaklausi, vyrų kirpėja dirbi negali dėl stuburo problemų.

Suinteresuoti asmenys A. G., A. D., K. D., G. C., I. D., D. J., R. K., O. N., G. J., K. M., S. C., G. D., O. P., UAB „Madata“, UAB „General Financing“, UAB IPF Digital Lietuva, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Deneira, antstoliai – B. Č., B. P., D. J. ir G. P. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Atsisakytina iškelti bankroto bylą.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Pareiškimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu J. Š. pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 183 str. 2 d., bei LR BK 222 str. 1 d. Teismas kvalifikuodamas J. Š. veiką pagal LR BK 222 str. 1 d. nustatė, kad ji būdama kredito unijos „T.“ vadove ir atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, tyčia apgaulingai tvarkė kredito unijos buhalteriją, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d., 3 d., 12 str. 1 d., 6 str. 2 d. nuostatas, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti kredito unijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2006-11-09 iki 2008-09-30. Nuosprendžiu buvo konstatuota, kad J. Š. pasisavino 62800 Lt (18188 Eur) kredito unijos „T.“ grynųjų pinigų. Taip pat teismas nuosprendžiu patenkino civilinius ieškinius, kurių bendra suma 9116,22 Eur (31476,50 Lt). Pareiškėja teigia, jog dėl šio nuosprendžio nemoki netapo, nes nuosprendžiu buvo priteista suma sudaro nedidelę dalį jos turimų skolų. Šios skolos atsirado siekiant sukurti savo verslą.

Teismas nesutikdamas su tokiais pareiškėjos teiginiais pažymi, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 M. T. praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Pareiškėja teismo posėdžio metu teigė, jog visas paskolas iš kreditorių ėmė kredito unijos veiklai. Kredito unija įsteigta 2007-07-27. Pareiškėja nuo 2007-09-14 buvo priimta kredito unijos valdybos pirmininkės pareigoms. Pareiškėja 2007-01-19, 2007-11-19 sudarė sutartį su buvusia bendrove Hansabankas dėl paskolos, 2008-03-07 išdavė UAB „Medicinos bankas“ vekselį 82000 Lt sumai, 2008-04-28 sudarė sutartį su UAB „Moment credit“ dėl 600 Lt paskolos, 2008 m. sudarė paskolos sutartį su UAB „Mokilizingas“. Ir nors pareiškėja, teigia, kad šias sumas skolinosi tikslu išgelbėti kredito unijos veiklą, tačiau jokias įrodymais šių savo teiginių nepagrindė. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos rašto 2008-01-24 LB valdyba nutarimu laikinai atšaukė kredito unijos leidimą priimti terminuotuosius ir neterminuotuosius indėlius ir teikti savitarpio paskolas unijos nariams, o vėliau 2008-09-04 LB valdyba, atsižvelgdama į laikotarpiu nuo 2008-06-30 iki 2008-07-02 atlikto inspektavimo rezultatus, nutarimu visam laikui atšaukė kredito unijai išduotą licenciją verstis LR Kredito unijų įstatyme nustatyta veikla. Iš Vilniaus apygardos teismo 2014-10-01 nuosprendžio matyti, jog ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu J. Š., būdama kaltinamąją teigė, jog kredito unijos kasoje pastoviai būdavo grynųjų pinigų trūkumas, dėl ko ji imdavo paskolas ir dengdavo susidariusį trūkumą, o pinigų įnešimas nebuvo forminamas. Vilniaus apygardos teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus vertino kaip nelogiškus ir nesuprantamus bei kėlė klausimą, kodėl tuomet kredito unijos inspektavimo metu 2008-06-30 buvo nustatytas toks didelis pinigų trūkumas (63 270 Lt). Taigi, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pareiškėjos veiksmai, susiję su kredito unijos pinigų tvarkymu ir jų apskaita, buvo įvertinti kaip nusikalstami. Pareiškėja tiek baudžiamojo proceso metu, tiek šioje byloje teigė, kad paskolas ėmė kredito unijos veiklai, kas duoda pagrindą manyti, kad skolinti pinigai buvo naudojami nusikalstamai veikai kredito unijoje vykdyti. Todėl teigti, kad pareiškėja veikė sąžiningai nuosprendyje nenurodytų kreditorių atžvilgiu nėra pagrindo. Juo labiau, kad pareiškėja prašydama iškelti bankroto bylą nenurodė skolinimosi metu buvusių savo galimybių grąžinti skolas. Svarbu ir tai, kad pareiškėja net nesistengė vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, tokiu būdu ne tik nemažindama skolų, bet ir jas augindama palūkanų sąskaita. Toks pareiškėjos elgesys teismo vertinamas, kaip nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, nes ji vis imdama naujus kreditus ir nesistengdama atlyginti skolų kreditoriams elgėsi itin nerūpestingai ir sąmoningai leido didelėms skoloms susidaryti. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja nesistengė susirasti jokio jos kvalifikaciją atitinkančio darbo, jo neradus - persikvalifikuoti ar kreiptis į darbo biržą, tokiu būdu ji sąmoningai nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir gerinti savo finansinę padėtį. Atvirkščiai, pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad neieško darbo, nesiregistruoja darbo biržoje dėl iš jos vykdomų išieškojimų. Kritiškai vertinami pareiškėjos paaiškinimai, kad ji vyrų kirpėja dirbti negalinti dėl sveikatos problemų, kai tuo tarpu pati nurodo, jog dirba fizinių jėgų reikalaujantį darbą – augina pardavimui augalus. Be to pareiškėja, turėdama du 2008 metais įgytus žemės sklypus, jų nepanaudojo pajamoms gauti, o su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi tik kreditoriams pradėjus išieškojimą iš šių žemės sklypų, reikalaudama stabdyti turto realizavimą. Nurodyti pareiškėjos veiksmai akivaizdžiai įrodo nesąžiningą pareiškėjos elgesį kreditorių atžvilgiu ir siekį išvengti skolų mokėjimo, todėl ji negali būti laikoma sąžininga skolininke FABĮ 1 str. 1 d. prasme.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Kaip minėta, pareiškėja Vilniaus apygardos teismo 2014-10-01 nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas numatytas LR BK 183 str.2 d., 222 str. 1 d., teistumas nėra išnykęs. Nuosprendžiu patenkintų civilinių ieškinių suma 9 116,22 Eur, kas pagal nuosprendžio priėmimo dieną galiojusią 300 Eur minimalią algą, sudarė 30 MMA (2014-09-24 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 972). Todėl darytina išvada, kad pareiškėja tapo nemoki ir dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atmestini pareiškėjos nurodyti argumentai, kad fizinio asmens bankroto byla jai turi būti iškeliama neatsižvelgiant į jos teistumą, nes vien tik tai, kad asmuo teistas nerodo jo nesąžiningumo, be to teismo priteista suma sudaro tik mažą dalį jos turimų skolų. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Spręsdamas dėl pareiškėjos nemokumo priežasčių, teismas įvertina ir tai, kad pareiškėja žinodama savo gaunamas pajamas, turimą turtą, veikdama sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, imdama vis naujus kreditus, privalėjo suvokti, jog tokio dydžio įsipareigojimų ji niekaip negalės įvykdyti ir turėjo imtis visų priemonių neigiamoms pasekmėms sumažinti, tačiau to nepadarė, o veikė neatsakingai ir neatidžiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal D. R. ir J. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3- 65/2015). Pareiškėja turimų skolų nemokėjo ir nemoka. Savo teiginių, kad dalį skolų yra sumokėjusi šioje byloje neįtrauktiems asmenims, nepagrindė įrodymais. Todėl teismas kritiškai vertina pareiškėjos paaiškinimą, jog parduodama savo užaugintus augalus ir daržoves, ji per mėnesį gauna apie 370 Eur pajamų, iš kurių ji moka skolas kreditoriams. Be to ji jokiais įrodymais nepagrindė savo realiai gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo nusikalstamų veiksmų ir neatsakingo skolinimosi, todėl bankroto bylą kelti atsisakytina (FABĮ 5 str. 8 d. 4p. ).

Teismui atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismo 2015-12-15 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 0,0963 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), realizavimas varžytinėse vykdomosiose bylose Nr. 0007/08/01552; 08/01826; 09/00954; 09/00465; 12/00908; 14/01308; 14/01309; 15/00440; 15/00441iki bus išnagrinėtas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, panaikinamos.

Vadovaujantis FABĮ 5 str. 8 d. 4 p., CPK 290-291 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti iškelti J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-12-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir 0,0963 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus (duomenys neskelbtini)., realizavimo varžytinėse sustabdymą vykdomosiose bylose Nr. 0007/08/01552; 08/01826; 09/00954; 09/00465; 12/00908; 14/01308; 14/01309; 15/00440; 15/00441.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.