- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-3050-1070/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22691-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „PRODENTUM“
- Kategorijos
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PRODENTUM“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PRODENTUM“ 4310 Eur nuostolių atlyginimą, 97,70 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad odontologė pasiūlė ieškovei kreiptis į gydytojus ortodontus, nes pastebėjo, jog ieškovės dantys nudilę, spėjo, kad to priežastis gali būti netaisyklingas sąkandis. 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovė sudarė su atsakove UAB „PRODENTUM“ Odontologinių paslaugų tekimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo teikti ortodontinio gydymo paslaugas su neribota kapų gamyba tol, kol bus pasiektas maksimalus galimas rezultatas – ištiesinti dantys. UAB „PRODENTUM“ gydytoja pasiūlė ieškovei taisyti sąkandį kapomis „Airnivol“, kadangi buvo galima pasirinkti gydymo planą su neribota kapų gamyba už fiksuotą kainą (2900 Eur). Pirmojo vizito metu gydymo planas nebuvo sudarytas, jis buvo sudarytas vėliau. Ieškovė nebuvo informuota apie protinių dantų rovimą nei pirmojo, nei vėlesnio vizitų metu. Klausimas dėl vieno protinio danties šalinimo kilo 2019 m. balandį, kai ieškovė sunešiojo 15 kapų, bet dantys nejudėjo tiek, kiek reikėjo ir kapos traiškėsi nuo dantų sukandimo. Gydymo metu ieškovės kapos ir toliau lūžo, dėl to prarasdavo stūmimo jėgą. Gydytojas ramino ieškovę, kad užsakys papildomų kapų ir rezultatas bus pasiektas. 2021 m. kovo 30 d. ieškovės vizito metu atsakovės bendrovėje dirbanti gydytoja perdavė ieškovei 15 kapų, nurodė keisti jas kas 7 dienas ir po šio vizito pažymėjo savo vidinėje sistemoje ieškovės atvejį kaip baigtą, nors 15 kapų nebuvo sunešiota, nebuvo aišku, kiek po šių kapų dantys pajudės, ir išėjo nėštumo / gimdymo atostogų, o vėliau – motinystės atostogų. 2021 m. birželio 8 d. ieškovei atvykus pas atsakovę, kita gydytoja ragino toliau nešioti kapas, davė papildomų gumyčių. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovei atvykus į atsakovės kliniką pas trečią ortodontę, ši atsisakė tęsti gydymą, paaiškino žodžiu, kad gydymas su „Airnivol“ kompanija baigtas. Po ieškovės pokalbio su atsakovės klinikos pavaduotoja gydymas buvo tęsiamas, 2021 m. spalio 25 d. nuskenuota, nufotografuota situacija, užsakytos kapos. 2022 m. liepos 28 d. gautas atsakovės klinikos vadovo pasiūlymas, kuriame nurodyta, kad ieškovės gydymo laiko limitas išnaudotas, pasiūlytas naujas gydymas kitomis kapomis, nurodyta nauja gydymo kaina, siūlant ieškovei sumokėti pusę šios sumos, pabrėžiant ieškovės individualias savybes. Ieškovė atsisakė minėto pasiūlymo, primindama šalių susitarimo turinį. 2022 m. rugpjūčio 12 d. ieškovei atsiųstas kitas pasiūlymas, pagal kurį reikėjo pašalinti visus protinius dantis bei dar vieną dantį, išvardinti rizikos faktoriai (tarp jų – rezultato nepasiekimas), informuojant, kad gydymas bus nemokamas, bet turi būti pasirašyta taikos sutartis. Ieškovė atsisakė atsakovės pasiūlymo sudaryti taikos sutartį, nes naujos sutarties sąlygos buvo neteisėtos. 2022 m. spalio 19 d. ieškovei atsiųstas dar vienas gydymo planas, kuris nesusijęs su individualia ieškovės situacija. 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovė kreipėsi į Valstybės akreditavimo sveikatos veiklai tarnybą (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) su skundu. Minėta tarnyba taikė įspėjimą atsakovei, konstatavusi, kad ieškovei reikia tęsti ortodontinį gydymą, nes po pabaigto ortodontinio gydymo kapomis „Airnivol“ pavieniai dantys išliko kreivi, išliko minimalios sąkandžio deformacijos. Atsakovė nevykdė savo pareigos tęsti gydymą, todėl ieškovė buvo priversta ieškoti kitų specialistų, kurių dauguma atsisakydavo teikti paslaugas ir nukreipdavo į atsakovės kliniką. Iškovei pavyko surasti gydytojus-specialistus, sutikusius užbaigti dantų tiesinimą, buvo atkurti jos dantų aukščiai, o po to tęstas ortodontinis gydymas, kurį ieškovė turėjo apmokėti iš savo lėšų, nors pagal sutartį ir Akreditavimo tarnybos nurodymą atsakovė turėjo pabaigti gydymą. Dėl to ieškovė turėjo 4310 Eur išlaidas. Atsakovė sutiko kompensuoti ieškovei 3200 Eur iš šios sumos. Ieškovė atsisakė atsakovės pasiūlymo, nes mainais už jį reikėjo atsisakyti visų ateityje galinčių kilti pretenzijų dėl atsakovės paslaugų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. J. ieškinį atsakovei UAB „PRODENTUM“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, išaiškindamas, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują ieškinį teisme įgyvendinus išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinį, odontologinių paslaugų teikimo sutartį ir kitą medžiagą, nustatė, kad ginčas kilo tarp pacientės (ieškovės) ir gydymo įstaigos UAB „PRODENTUM“, teikiančios odontologines gydymo paslaugas. Teismas nurodė, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir PTŽSAĮ), kurio 24 straipsnio 1 dalyje numatyta paciento, siekiančio sveikatai padarytos žalos atlyginimo, pareiga Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), t. y. ginčą spręsti išankstine neteismine tvarka. Ieškovė nepateikė su ieškiniu Komisijos sprendimo, todėl teismas atsisakė priimti ieškinį kaip pateiktą nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalis 3 punktas).
5. Teismas taip pat nurodė, kad civilinės bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo pirmąja instancija teismingos apygardos teismams (CPK 27 straipsnio 8 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė R. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai nustačius teisminio nagrinėjimo dalyką. Teismas vadovaudamasis ginčo šalių statusu, o ne pareikštu reikalavimu ir nurodytais faktais, vertino, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Pasak ieškovės, šio teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ne ieškovės ir atsakovės statusas, o ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas. Ieškiniu reikalaujama atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl to, kad atsakovė, prisiėmusi pareigą suteikti gydymo paslaugas iki maksimalaus galimo rezultato (t. y. pabaigti gydymą), gydimo metu atsisakė vykdyti savo pareigas, dėl to ieškovė buvo priversta užbaigti atsakovės nebaigtą gydymą kitoje gydymo įstaigoje ir turėjo papildomų išlaidų. Ieškiniu reikalaujama atlyginti ne sveikatai padarytą žalą (sveikatos praradimus), o kompensuoti piniginius nuostolius. Teismas negalėjo perkvalifikuoti ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo į reikalavimą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, nes ieškinyje nenurodyti sužalojimai.
6.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be pagrindo vadovavosi PTŽSAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintu Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašu. PTŽSAĮ ir Aprašo nuostatose vartojama „žalos“ sąvoka reiškia paciento sveikatai padarytą žalą ir ji neapima kitų žalos (nuostolių) formų. Ieškinio reikalavimai grindžiami ne pakenkimais ar sveikatos sužalojimais, o nebaigta vykdyti sutartimi. Sutartinės atsakomybės taikymas nepatenka į PTŽSAĮ reguliuojamus teisinius santykius, todėl šiems teisiniams santykiams nėra taikomas nei PTŽSAĮ, nei Aprašas bei juose numatyta išankstinė ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka kreipiantis į Komisiją. PTŽSAĮ reglamentuoja sveikatos įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės santykius. Komisija nesprendžia sutartinės civilinės atsakomybės klausimų, todėl ieškovei iškėlus teisme sutartinės civilinės atsakomybės klausimus, jie nagrinėtini bendrąja ginčo teisenos tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti priimti ieškinį, motyvuodama tai tuo, kad teismas priėmė nutartį netinkamai nustatęs teisminio nagrinėjimo dalyką ir taikė netinkamus teisės aktus.
11. Šiuo atveju svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, iš esmės konstatavęs du atsisakymo priimti ieškinį nagrinėti pagrindus: ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ieškinys teismingas apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 27 straipsnio 8 punktas). Todėl toliau pasisakoma dėl kiekvieno iš nurodytų ieškinio atsisakymo priimti pagrindo.
Dėl ieškovės R. J. ieškinio nepriėmimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu
12. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
13. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus (PTŽSAĮ 1 straipsnio 1 dalis). Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis (PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 punktas). Pacientų teisės numatytos PTŽSAĮ II skyriuje (tarp jų – teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalis) bei CK (pvz., CK 6.728, 6.735 straipsniai, 6.739 straipsnio 2 dalis).
14. PTŽSAĮ 23 straipsnyje reglamentuota paciento teisės pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo) įgyvendinimo tvarka. Pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą, išskyrus atvejus, kai dėl jo teisių pažeidimo padaryta žala, dėl kurios atlyginimo kreipiamasi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 23 straipsnio 1 dalis).
15. Pagal PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalį pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Į nurodytą instituciją pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.
16. PTŽSAĮ 24 straipsnis reglamentuoja paciento sveikatai padarytos žalos (PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalis) atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pacientas, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala sveikatai.
17. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 30 punktas). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024, 27 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju susipažinus su ieškovės ieškiniu, nustatyta, kad ji kreipėsi į teismą ne dėl jos sveikatai padarytos žalos (pakenkimo sveikatai, sužalojimo ar mirties, PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalis), bet dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės nekokybiškai suteiktų sveikatos paslaugų ji patyrė žalą, pasireiškusią ne pakenkimu jos sveikatai, sužalojimu ar mirtimi, bet piniginėmis išlaidomis, t. y. nuostoliais.
19. Iš ieškovės pateiktų ieškinio priedų matyti, kad ji įgyvendino savo teisę kreiptis su skundu dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir į sveikatos priežiūros įstaigą (atsakovę), ir į Akreditavimo tarnybą. Pasak ieškovės, kreipimasis į šias institucijas nedavė jos laukiamo rezultato, todėl ji kreipėsi į apylinkės teismą su ieškiniu dėl jos kaip pacientės teisių pažeidimų, nesusijusių su paciento sveikatai padaryta žala. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikalaudama atlyginti papildomas išlaidas, nesusijusias su žala jos sveikatai. Todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą negalėjo modifikuoti faktinio ieškinio pagrindo ir tvirtinti, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos sveikatai padarytos žalos atlyginimo (žr. nutarties 17 punktą).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui vadovautis PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalimi, bet ne PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalimi. PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatyta paciento teisė dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo kreiptis tiesiai į teismą, neskundžiant Akreditavimo tarnybos veiksmų ar neveikimo nagrinėjant paciento skundą (žr. šios nutarties 15 punktą). Todėl darytina išvada, kad pagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog ieškovė neturėjo pareigos kreiptis į Komisiją dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog ieškovė nesilaikė privalomos įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos pagal PTŽSAĮ 24 straipsnį. Teisės aktuose nenumatyta Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos kompetencija nagrinėti pacientų skundus dėl turtinės žalos, nesusijusios su sveikatai padaryta žala, atlyginimo. Ieškovė turėjo teisę paduoti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės tiesiogiai teismui, nesikreipdama į Komisiją, pagal PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalį.
22. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs pirmiau nurodytą išvadą, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį ir dėl to, jog konstatavo, kad civilinės bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, pirmąja instancija teismingos apygardos teismui, toliau pasisako dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Dėl ieškovės R. J. ieškinio nepriėmimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu
23. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. CPK 26 straipsnyje įtvirtinta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose.
24. CPK 27 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis).
25. Ieškovė nurodė pareikštame ieškinyje, kad atsakovė pažeidė jos (ieškovės) teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio ieškinys, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismingas apygardos teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 8 punktas). Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, tačiau neteisingai nurodė, kad ieškovė turi pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir tai yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, jog ieškovė su pateiktu ieškiniu turi kreiptis ne į Komisiją, bet į Vilniaus apygardos teismą pagal atsakovės registruotos buveinės adresą Vilniuje, Šeimyniškių g. 44 (CPK 29 straipsnis, 137 straipsnio 3 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį atsisakyti priimti nagrinėti ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės tuo pagrindu, jog ši pažeidė ieškovės kaip pacientės teises, kadangi tokio pobūdžio ieškinys teismingas apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė skundžiamoje nutartyje, kad ieškovė turi teisę iš naujo kreiptis į teismą, pasinaudojusi išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kadangi ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos sveikatai, atlyginimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, panaikinant jos dalį, kuria ieškovei išaiškinta, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują ieškinį teisme įgyvendinus išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką, bei nurodant, kad ieškovė su paduotu ieškiniu turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą pagal atsakovės buveinės adresą, nurodytą Juridinių asmenų registre (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti iš dalies ieškovės R. J. atskirąjį skundą.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį, panaikinant jos dalį, kuria ieškovei išaiškinta, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują ieškinį teisme įgyvendinus išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką, bei išaiškinant ieškovei, kad su paduotu ieškiniu ji turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
Palikti nepakeistą kitą Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį.