Šiaulių apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. atstovo advokato Mariaus Ramanausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu E. V. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje, kai už prekes ir paslaugas (neįskaitant komunalinių paslaugų) pirmiau mokėjo tiekėjams, su paskesnės negu trečios eilės kreditoriais (privačiais juridiniais asmenimis) sudarė susitarimus dėl tarpusavio skolų užskaitymo, o ne dengė (mažino) skolą valstybės biudžetui. Nutarime nurodyta, kad šiais veiksmais E. V. pakartotinai padarė kreditorių teisių pažeidimą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. atstovas advokatas Marius Ramanauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują nutarimą – atmesti pareiškėjo pareiškimą. Taip pat prašo, netenkinus prašymo panaikinti skundžiamą nutarimą, konstatuoti, kad nėra pagrindo E. V. skirti realią administracinę nuobaudą – piniginę baudą.Skunde nurodo, kad dėl to, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai nesirėmė jo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, o tiesiog nurodė, kad juos atmeta, teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo tvirtinimu, E. V. negali būti jam inkriminuoto nusižengimo subjektu, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu jis jau nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nes 2017 m. liepos 18 d. nutraukė darbo sutartį su šia bendrove. Atstovo įsitikinimu, E. V. netekus įmonės vadovo statuso, ši byla, jo, kaip fizinio asmens, neturinčio jokių darbo teisinių santykių su šia įmone, atžvilgiu, turėjo būti nutraukta. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo, šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad teismas į bylą neįtraukė pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nubaudė pinigine bauda su įmone nesusijusį asmenį, o įmonė visiškai liko nuošalyje.Nurodo tai, kad dar 2017 metais analogiškoje byloje Nr. A6.-509-553/2017 Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. priėmė nutarimą (kuris, beje, paliktas galioti vėlesniu Šiaulių apygardos teismo sprendimu, netenkinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apeliacinio skundo), kuriuo skyrė E. V. mažesnę nei minimalią baudą. Atsižvelgdamas į tai, atstovas tvirtina, kad E. V. už pažeidimą jau yra nubaustas, o nuobaudos skyrimo tikslai jau yra pasiekti, o teismas nevertino to fakto, kad VMI pažeidimo laikotarpį nurodė nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., tai yra laikotarpį iki teismo sprendimo pirmoje byloje priėmimo dienos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei ankstesnę bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas ir apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas, netinkamai vertino E. V. veiksmus, nes ankstesnėje analogiškoje byloje abu teismai konstatavo, kad teismas nemato E. V., kaip įmonės vadovo, tyčinių veiksmų siekiant pabloginti įmonės padėtį ar piktybiškai išvengti mokesčių valstybei. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to fakto, kad VMI pažeidimo terminu nurodė laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (iki teismo sprendimo pirmojoje analogiškoje byloje priėmimo dienos), tokiu būdu dirbtinai suskaidė pažeidimą į du laikotarpius ir neteisėtai bei nesąžiningai pradėjo dvi atskiras bylas, už kurias E. V. buvo skirtos dvi baudos. Atstovo nuomone, faktiškai už tą patį pažeidimą ir tą patį laikotarpį E. V. buvo skirtos dvi baudos, kas yra nesuderinama su esminiu teisės principu, kad už tą patį nusižengimą negali būti skiriamos dvi nuobaudos, o antroji, apelianto teigimu, dar ir visiškai neproporcinga, tai yra neadekvačiai didelė, keletą kartų didesnė už pirmąją.Dėl skundžiamame nutarime teismo nurodytos teismų praktikos apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimi Nr. 2AT-56-696/2015, kurioje, atstovo nuomone, visiškai skiriasi nagrinėjama situacija nuo šioje byloje nagrinėtos situacijos, nes jau iki skundžiamos nutarties priėmimo aukštesnės instancijos teismas konstatavo, jog nemato E. V., kaip įmonės vadovo, tyčinių veiksmų siekiant pabloginti įmonės padėtį ar piktybiškai išvengti mokesčių valstybei. Pažymi, kad įmonė nagrinėjamu laikotarpiu neturėjo lėšų, kad galėtų atsiskaityti su VMI, o E. V. prievoles vykdė pagal realias galimybes. Tvirtina, kad VMI viso proceso metu sąmoningai klaidino teismą, teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, pvz.: pateikdama ne pilną informaciją ar ją visiškai slėpdama (pirmuose teismo posėdžiuose pareiškėjas teigė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemoka mokesčių visiškai, vėliau paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka pati ir dar yra susitarusi su savo nuomininkais, kad šie mokėtų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai VMI, nurodydama neteisingas sumokėtų mokesčius sumas), o pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nutarime nieko nepasisakė. Nurodo ir tai, kad VMI slėpė nuo teismo, kad skaičiuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudas ir delspinigius, kuriuos pati ir nusirašo pirma eile, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali sumokėti mokesčių. Pažymi, kad VMI sąmoningai netenkina UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymų atidėti mokestinės skolos mokėjimą, leisdama mokėti tik einamuosius mokesčius. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi galimybę nebankrutuoti, todėl neteikia prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau VMI neleidžia įmonei realiai išgyventi, o tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo visas gaunamas lėšas automatiškai nukreipti VMI, pasak atstovo, yra nesuderinama su sveiku protu ir elementaria logika, nes įmonė privalo mokėti patalpų nuomos mokestį, negali nemokėti už šių (nuomojamų) patalpų šildymą, vandens tiekimą elektros energiją ir panašiai, tai yra negali apmokėti būtiniausių išlaidų, be kurių įmonė nefunkcionuos.Pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Mano, kad nagrinėjamu atveju būtų teisinga, teisėta ir pagrįsta šioje byloje jokios administracinės nuobaudos neskirti.Nurodo, kad teismas visiškai nevertino VMI pareiškimo poveikio E. V., kaip fiziniam asmeniui, jo fizinei bei psichinei sveikatai. Taip pat nurodo, kad E. V. geranoriškos pastangos ir sunkus, alinantis darbas, neskaičiuojant darbo valandų, ne tik kad nebuvo vertinamas, bet netgi yra baudžiamas ženkliomis finansinėmis baudomis, inicijuotomis VMI, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai negali užgožti nubaustojo ir jo šeimos asmeninių interesų ir jo teisės į ramų ir sveiką gyvenimo būdą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucijos) įgaliotas asmuo prašo E. V. atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad E. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dirbo iki 2017 m. liepos 18 d. Operatyvaus patikrinimo metu tikrintas bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktus kasos apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentus, įmonių debitorinių ir kreditorinių skolų apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., todėl akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. E. V. buvo bendrovės vadovu ir buvo atsakingas už jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog jis baudžiamas antrą kartą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nes operatyvus patikrinimas buvo atliktas nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. ir tikrintas bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktus kasos apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentus, įmonių debitorinių ir kreditorinių skolų apskaitos dokumentus. O byloje Nr. A6.-509-953/2017 E. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė kreditorių teises laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Institucijos atstovo nuomone, Šiaulių apylinkės teismas tinkamai įvertino visą byloje esančią medžiagą, nusižengimo pobūdį, motyvus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, taip pat įvertino tai, kad E. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė neturi pakankamai lėšų visiems finansiniams įsipareigojimams padengti, neteisėtais veiksmais pakartotinai per vienerius metus padarė kreditorių teisių pažeidimą, skyrė vienintelę sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos rūšį - baudą, parinkdamas minimalų jos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad dalis apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti.ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Minėtas pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 2700 iki 6000 eurų baudą. VMI 2017 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė pareiškimą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. V. už kreditorinių reikalavimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Iš pareiškimo turinio ir pateiktų prie pareiškimo duomenų matyti, kad atlikus įmonėje piniginių lėšų judėjimo patikrinimą pagal pateiktus kasos apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašas, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentus, įmonių debitorinių ir kreditorinių skolų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., įvertinus vykdomųjų atskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumą, nustatyta, kad įmonės vadovas atliko mokėjimo atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI interesus, nes tuo metu įmonė buvo skolinga VMI. Operatyvaus patikrinimo pavedimo dieną, tai yra 2017 m. gegužės 5 d., įmonė buvo skolinga valstybės biudžetui 54 731,29 Eur.Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tikrinamu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos pagal pateiktus dokumentus buvo 82 668,89 Eur, iš jų 45 740,25 Eur sumokėta tiekėjams ir tik 2 107,45 Eur - VMI. Iš VMI 2017 m. birželio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimų dėl skolų dengimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pasirašė 20 trišalių susitarimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuomininkais dėl 14 821,30 Eur tarpusavio skolų užskaitymo (24-25, 28-29 b. l.). Tai rodo, kad šiais susitarimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš trečiųjų asmenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorių) gavo lėšas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, aptariamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė 66 dvišalius susitarimus dėl 22 759,07 Eur tarpusavio skolų dengimo. Minėti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su žemesnės nei trečios eilės kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šie duomenys patvirtina, kad E. V., kaip juridinio asmens vadovas, esant jo vadovaujamoje bendrovėje lėšų, atsiskaitė su penktos eilės pagal įstatymą kreditoriais, nors įmokos į valstybės biudžetą pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas patenka į trečią eilę. Kaip jau minėta šis pažeidimas yra formalus, o E. V. veiksmai atitinka objektyviuosius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje, sudėties požymius. Taigi, įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad E. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens vadovas E. V., žinodamas apie jo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, - tai, kad bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Ta aplinkybė, jog 2017 m. liepos 18 d. E. V. nutraukė darbo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir bylos nagrinėjimo metu jau nebuvo šios įmonės direktorius, E. V. atsakomybės nešalina, kadangi jam inkriminuoto nusižengimo pažeidimo padarymo metu (laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) jis buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tai yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje, subjektas.Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentuojama, jog įmonėje buvo susidariusi sunki padėtis ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. siekė išsaugoti įmonės veiklą, tačiau CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kurios leistų anksčiau nurodytų nuostatų nepaisyti. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.Dėl apeliacinio skundo argumento, jog E. V. buvo antrą kartą nubaustas už ta patį nusižengimą, pažymėtina, kad 2017 m. kovo 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-509-953/2017 E. V., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo nubaustas už kreditorių teisių pažeidimą, trukusį laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., o skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. V. buvo nubaustas už kreditorių teisių pažeidimą, trukusį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Atsižvelgus į tai, tvirtinti, kad E. V. skundžiamu nutarimu nubaustas už tą patį pažeidimą antrą kartą, nėra jokio pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. V. pripažintas kaltu dėl pakartotinio kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, tai yra pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį. ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaip jau buvo minėta, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-509-953/2017 E. V., kaip UAB ,, „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo nubaustas pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, už kreditorių teisių pažeidimą, trukusį laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Gi skundžiamu nutarimu E. V. pripažintas kaltu už kreditorių teisių pažeidimą, trukusį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., tai yra tuo laiku, kai jis dar nebuvo nubaustas už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Be to, ir iš administracinių nusižengimų registro pažymos matyti, kad administracinio nusižengimo, už kurį jis buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, padarymo momentu E. V. nebuvo baustas administracine tvarka už kreditorių teisių pažeidimą (117-125 b. l.). Atsižvelgus į tai, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. V. kaltu pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė ANK normas, kadangi jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (nenustačius jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės – pakartotinumo), todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimas panaikintinas ir priimtinas naujas nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje - E. V. pripažintinas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Esant teigiamai nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančių, kitų jo padėtį lengvinančių aplinkybių, dydis nuo vidurkio mažinamas ir didinamas, jei asmuo yra charakterizuojamas neigiamai, nustatyta kitų aplinkybių, kurios jo padėtį sunkina. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu tokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. padėtį ypatingai lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti jokios nuobaudos, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo skirti ir švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis nuo 1400 iki 3000 eurų baudą. Apygardos teismas, skirdamas E. V. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad nenustatyta E. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina į E. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – jis padarė tyčinį administracinį nusižengimą, susijusį su bendrovės, kuriai vadovavo E. V., kreditorių teisių pažeidimu. E. V. dirba, administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, be minėto Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimo, nuo 2010 metų dar keturis kartus baustas administracine tvarka, iš jų tris kartus už mokesčių srities įstatymų pažeidimus, vieną kartą už KET pažeidimą (45-47, 117-125, 126-127 b. l.). Teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. V. už nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skiria vienintelę sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos rūšį – baudą, parinkdamas jos minimalų dydį (ANK 34 straipsnio 2 dalis).Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. atstovo advokato Mariaus Ramanausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą, kuriuo E. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio bauda, ir priimti naują nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje:

E. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) Eur dydžio bauda.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.