- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- AN2-598-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00071-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. B.
- Institucija
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie LR TM
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo E. B. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo buvo atsisakyta priimti ir skundas buvo grąžintas pareiškėjui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. B. (toliau – E. B.) skundu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo prašydamas: 1) atstatyti skundui paduoti senaties terminą kelioms dienoms. Vėlavimą skundo padavimo termino pripažinti svarbiomis aplinkybėmis; 2) skundą nagrinėti žodžiu; 3) skundą nagrinėti (duomenys neskelbtini) mieste, pagal individualios veiklos registracijos adresą (duomenys neskelbtini); 4) sustabdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtą nutarimą Nr. 4E-20921 iki bus išnagrinėtas skundas; 5) priimti naują nutartį, įpareigojant Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą persvarstyti priimtą nutarimą iš esmės, panaikinant priimtą nutarimą Nr. 4E-20921; 6) įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą persvarstyti nutartį, atsakyti į visus neatsakytus klausimus, kurie nebuvo pasisakyti priimtoje nutartyje ir, kurie sudaro šio skundo pagrindą, ištiriant visas išdėstytas aplinkybes bei argumentus; 7) pagal įstatymą suteikti pareiškėjui galimybę pašalinti mechaninius pažeidimus, pakeičiant naują indaujos nugarėlę nauja; 8) išsireikalauti visą turimą medžiagą, susijusią su nutartimi Nr. 4E-20921; 9) prijungti prie skundo išsireikalautą medžiagą iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti E. B. skundą. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas negali būti skundžiamas. E. B. skundžiama nutartimi buvo išaiškinta, kad nesutikdamas su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu, jis turi teisę dėl kilusio ginčo teismui teikti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111-114 ir 135 straipsniuose nustatytus reikalavimus, prašydamas kilusį ginčą išnagrinėti iš esmės bei, kad ieškinys turi būti teikiamas teismui laikantis teismingumo taisyklių, t. y. teikiamas tam teismui, kuriam ieškinys yra teismingas, šiuo konkrečiu atveju – pagal atsakovų gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui E. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir grąžinti jo skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
3.1. Skunde E. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo skundą, visiškai neįsigilino į skundo esmę. Savo skunde apygardos teismui pareiškėjas nurodo, kad jo skundo esmė buvo ta, jog VVTAT turėjo priimti nutartį sutaisyti, suremontuoti daiktą, kuris pažeistas vos keliais centimetrais ir yra lengvai pataisomas. Valstybinės vartotojų teisės apsaugos įstatymas numato, ne tik parduoto daikto grąžinimą pardavėjui, bet ir pirmoje vietoje daikto garantinį ir net pogarantinį remontą, tačiau, pasak pareiškėjo, būtent VVTAT šio įstatymo šiuo atveju netaikė, nors toks rašytinis prašymas VVTAT buvo išsiųstas, todėl ir skundo apylinkės teismui esmė sudarė pagrindą skųsti tokį tarnybos sprendimą. E. B. nurodo, kad joks įstatymas nenumato tokių prekybos taisyklių, jog mechaniškai smulkiai, lengvai šalinamo pažeidimo atveju daiktas grąžinamas pardavėjui.
3.2. Pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kokia teismų praktika vadovavosi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. E. B. nurodo, kad teismas turėjo vadovautis nauja, o ne 2013 metų teismų praktika, nes jo teigimu, remiantis sena teismų praktika, nėra formuojama nauja teismų praktika. Pareiškėjo teigimu, kiekviena byla turi būti nagrinėjama iš esmės ir tokiu būdu formuojama teismų praktika.
3.3. E. B. nurodo, kad visiškai nesuprantama tai, kodėl teismas, atmesdamas jo skundą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 648 bei 656 straipsniais. Skunde pareiškėjas teigia, kad nepasisakė, kur yra įžvelgiamas administracinis teisės pažeidimas. Pareiškėjo manymu, skundas yra reglamentuotas civiliniame kodekse ir skundo padavimas nėra administracinis nusižengimas, kaip ir nėra ginčo sprendimas VVTAT administracinis nusižengimas.
3.4. Pareiškėjo teigimu, apylinkės teismas suformavo naują teismų praktiką, skundžiamoje nutartyje nepasisakydamas dėl žyminio mokesčio. Be to, jam nebuvo grąžintas skundas su priedais, nors pirmosios instancijos teismo lydraštyje buvo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui yra grąžinamas skundas su priedais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, kad teismas visiškai neįsigilino į jo skundo esmę. Jo teigimu, VVTAT turėjo priimti sprendimą sutaisyti, suremontuoti daiktą, kuris pažeistas vos keliais centimetrais ir yra lengvai pataisomas. Teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, E. B. skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti E. B. skundą.
6. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad VVTAT ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus. Išnagrinėjusi ginčą institucija priima vieną iš Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų dėl ginčo esmės, t. y. patenkina visiškai ar iš dalies vartotojo reikalavimus arba atmeta vartotojo reikalavimus. Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jei nei viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teismo CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas.
7. Kaip matyti iš VVTAT 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo jame buvo išaiškinta, kad VVTAT nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo VVTAT nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydamas ginčą nagrinėti iš esmės. Nesutikdamas su VVTAT nutarimu, pareiškėjas privalėjo pagal atsakovo gyvenamąją vietą kreiptis į teismą, pateikdamas ieškinį, o ne teikti skundą dėl minėto nutarimo, kaip teisingai yra nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, todėl jo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į jo skundo esmę, atmestini kaip nepagrįsti.
8. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, remdamasis anksčiau suformuota teismų praktika, neformuoja naujos teismų praktikos. Jo teigimu, kiekviena byla turi būti nagrinėjama iš esmės, taip formuojant naują teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1882-556/2021). Skundą nagrinėjantis teismas nagrinėjamu atveju nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje teismas neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose, todėl pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
9. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta aplinkybė, kad E. B. yra kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą. Kadangi pirmosios instancijos teisme byla buvo užvesta kaip administracinė, teismas, remdamasis ANK 648 straipsniu, 656 straipsniu, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. ANK 648 straipsnyje numatyta apeliacinio skundo priėmimo tvarka, o ANK 656 straipsnyje – atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai. Šiuose straipsniuose numatyta skundų priėmimo, nagrinėjimo bei dėl jų priimtų nutarčių apskundimo tvarka, todėl teismas, pagrįstai rėmėsi šiais straipsniais, priimdamas nutartį dėl pareiškėjo skundo.
10. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįsta sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė motyvuotas atisakymo priimti skundą priežastis. Nagrinėjamu atveju E. B. nėra užkertamas kelias ginti savo teises civilinio proceso tvarka, pateikiant civilinį ieškinį, atitinkantį CPK 111-114 ir 135 straipsniuose numatytus reikalavimus, prašant ginčą išnagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys turi būti pateiktas laikantis teismingumo taisyklių, t. y. pareiškėjas jį turi pateikti tam teismui, kuriam ieškinys yra teismingais – pagal atsakovų gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
11. Įvertinus nurodytas aplinkybes, E. B. skundas yra atmetamas, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį nepakeistą ir E. B. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.